- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-23-366/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. U. atstovo advokato Algimanto Kolperto skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) R. U. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta nuobauda – 560 eurų bauda, už tai, kad 2024 m. sausio 21 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), miško savininkė R. U. 2024 metų sausio-kovo mėnesį organizavo miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini), privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Medžius atrankiniam sanitariniam kirtimui R. U. atrinko ir paženklino pati. Kirtimo darbai buvo baigti kovo 6 d., iškirstos medienos išvežimo iš miško – kovo 13 d. Atliekant kirtimą pagal Privataus miško savininko pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, buvo neteisėtai nukirstos šešios žalios pušys (8,459 kietmetrio), devyniolika žalių eglių (12,099 kietmetrio), du žali beržai (1,485 kietmetrio) ir keturi žali ąžuolai (0,387 kietmetrio), viso 31 žalias medis, kurių bendras tūris 22,43 kietmetrio medienos, tuo padarant 9757,05 eurų žalą gamtai (miškams).
Šalies argumentai
2. R. U. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pateikė skundą, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmestas R. U. skundas, motyvuojant tuo, kad atrankinį sanitarinį kirtimą galima vykdyti tik raštu apie tai pranešus (pranešimu apie ketinimą kirsti mišką) Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai, tačiau tokio naujo pranešimo, į kurį būtų įtraukti visi pažeisti medžiai, pareiškėja R. U. nepateikė. Kritiškai vertinta tai, kad praėjus beveik pusei metų nuo kirtimų, savininkė pati sugebėjo apibūdinti kiekvieno nukirsto medžio būklę, apibūdinti buvusio medžio viršūnę bei nurodyti kitus duomenis apie pažeistą medį, šiuos duomenis teismas laikė subjektyviais ir nepatikimais. Teismas taip pat sprendė, kad pagrindų R. U. padarytą veiką perkvalifikuoti į ANK 273 straipsnio 1 dalį šioje byloje nenustatyta, kadangi 2024 m. spalio 5 d. V. A. pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame nukirsto 31 medžio tūris apskaičiuotas remiantis biržės taksavimo lapuose esančiais duomenimis imant mažiausio skersmens medžio tūrį, nesudaro pagrindo šių duomenų laikyti objektyviais, nes toks skaičiavimas neatitinka nukirstos medienos tūrio skaičiavimo taisyklių.
Šalies argumentai
4. R. U. atstovas advokatas A. Kolpertas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį, patenkinti skundą ir Institucijos nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
4.1. Skundu sutinkama su skundžiamos nutarties 19 punkte pateiktomis teisės aktų nuostatomis dėl leidimo kirsti miškus, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo (toliau – Nuostatos) 20.2, 20.3, 21 punktai. Tačiau, teigiama, kad iš minėtų Nuostatų 21 punkto matyti, kad pareiškėja turėjo pranešti apie atliekamus atrankinius sanitarinius kirtimus (20.3 punktas) ir neturėjo nei pranešti, nei gauti leidimo atliekant tame pačiame miške atrankinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos arba vėjalaužos (20.2 punktas), nes iškirsto miško nepateikė į rinką, o panaudojo savo reikmėms.
4.2. Teigiama, kad teismas neteisingai aiškino teisės aktus ir skundžiamos nutarties 21 ir 22 punktuose neteisingai nurodė, kad reikalinga pranešti Valstybinei miškų tarnybai ir gauti pritarimą, kai atliekami atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos arba vėjalaužos. Anot pareiškėjos, skundžiamos nutarties 22 punkte pateikiama išvada, akivaizdžiai prieštarauja Nuostatų normoms, dėl ko teismas, neteisingai taikydamas ir aiškindamas Nuostatų normas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
4.3. Nurodoma, kad akivaizdu, jog atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos arba vėjalaužos, neabejotinai iškertami žali medžiai, kurie priskirtini vėjavartoms ar vėjalaužoms, jeigu medžiai fiziškai pažeisti nelabai seniai. Todėl dalis prie žalių kelmų priskirtų medžių neabejotinai pateko į vėjalaužų ar vėjavartų kategoriją, kurių kirtimui nereikėjo pranešimo ir kurie negali būti laikomi iškirsti savavališkai. Pareiškėja pranešė, kad kirs mišką atrankiniu sanitariniu kirtimu, todėl neįtraukė kirstinų vėjavartų ar vėjalaužų medžių, kuriuos iškirto be pranešimo.
4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos pareigūnai nei vieno žalio kelmo nepriskyrė prie vėjavartų ar vėjalaužų ir objektyviai negalėjo to padaryti, nes kaip patys teigė, miško prieš suderinant pranešimą apie miško kirtimą – neapžiūrėjo. Be to, teisės aktai (Aplinkos apsaugos ministro įsakymai), reglamentuoja tik miško kirtimo tvarką, o ne leidimų išdavimo ar pranešimų pateikimo tvarką.
4.5. Remiantis ANK 273 straipsniu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (toliau – Miškų įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymų Nr. D1-76 patvirtintomis Miško kirtimų taisyklėmis (toliau – Miškų kirtimo taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-569 patvirtintomis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytos vidinės miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintomis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (toliau – Miško sanitarinės apsaugos taisyklės), nurodoma, kad analizuojant šiuos teisės aktus darytina išvada, kad yra du savarankiški atrankiniai sanitariniai miško kirtimai – atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos ir atrankiniai sanitariniai kirtimai. Todėl, kai vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos – nėra privalomas pranešimas apie numatomą atrankinį sanitarinį kirtimą ir leidimas tokiam kirtimui neišduodamas. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai sausas egles ir pušis neįtraukė į leidimu leistą iškirsti medžių skaičių, įtraukė tik žalias egles ir pušis. Pareiškėja vienu metu vykdė du kirtimus: 1) atrankinį sanitarinį kirtimą šalindama sausuolius ir vėjavartos ar vėjalaužos pažeistus medžius bei 2) atrankinį sanitarinį kirtimą, kirsdama žalius medžius, kurie buvo pažeisti pavojingu kenkėju, pažeisti.
4.6. Remiantis byloje esančiais duomenimis (VMT Miškų priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto J. K. pranešimu, pranešimu apie ketinimą kirsti mišką, leidimu atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą, Kelmų matavimo aktu, Institucijos nutarimu) nurodoma, kad turėjo teisė nukirsti 30 vnt. pušų, o faktiškai nukirto 36 (skirtumas – 6 vnt.); turėjo teisę nukirsti 20 vnt. eglių, o faktiškai nukirto 39 (skirtumas 19 vnt.). Remiantis 2024 m. birželio 30 d. miškininko ir biologo A. G. surašytų Medžių būklės (iš kelmų) patikrinimo ir medžių matavimo akto priedą ir Miško kirtimų taisyklių 79 punktu nurodo, kad tokiu būdu nereikėjo pranešti ir gauti leidimą kirsti šiuos medžius, kurių liko žali kamienai: 15 vnt. žalių eglių (6 virtuoliai ir 9 augantys ant technikos pravažiavimo tako); 2 vnt. žalių pušų (1 virtuolis ir 1 augantis ant technikos pravažiavimo kelio); 1 ąžuolas (augantis ant technikos pravažiavimo kelio); 1 beržas (augantis ant technikos pravažiavimo kelio). Todėl, žalių eglių realiai yra išskirta mažiau negu nurodyta leidime kirsti mišką, o žalių pušų iškirsta 4 daugiau negu nurodyta leidime.
4.7. Atkreipiamas dėmesys, kad A. G. miško sklype rado tik vieną ąžuolo kelmą ir vieną beržo kelmą, nors protokole ir nutarime nurodyta, kad viso buvo 4 ąžuolų ir 2 beržų kelmai, jų rasti realiai nepavyko. Mano, jog atliekant kelmų matavimus ir skaičiavimus pareigūnai apsiriko. Pareiškėja pati apžiūrėjo sklypą ir nerado 1 ąžuolo ir 1 beržo kelmų.
4.8. Teigiama, kad A. G. galėjo apžiūrėjęs žalius kelmus tik iš dalies nustatyti medžių būklę. Kai nėra objektyvių duomenų, būtina vadovautis ir remtis pareiškėjos paaiškinimais, kuriuose ji nurodė, kad pažymėjo pjauti medžius, kurie buvo pažeisti kenkėjų. Teismas kritiškai vertino tiek jos, tiek A. G. parodymus, tačiau anot pareiškėjos, byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų jos ir A. G. parodymus. Aplinkos apsaugos pareigūnai prieš miško kirtimą jo neapžiūrėjo, nenustatė koks yra vėjavartų ir vėjalaužų (dar žalių) medžių kiekis, koks yra pažeistų kenkėjų medžių kiekis. Atkreipiamas dėmesys, kad vėjalaužos ar vėjavartos medžių kelmai gali būti žali, jei medis pažeistas ne per seniausiai.
4.9. Remiantis ANK 34 straipsniu nurodoma, jog pareiškėja tinkamai pažymėjo medžius, kurie pateko į atrankinį sanitarinį kirtimą. Atkreipiamas dėmesys, kad nukirto labai pažeistus ir džiūstančius medžius. Po atrankinio sanitarinio kirtimo medyno skalsumas nesumažėjo mažiau nei 0,6 (medžiai sklype turi užimti 60 proc. ploto). Teigiama, kad vien tik iš kelmo negalima nustatyti iškirsto medžio būklės, nes medžiai pradeda džiūti nuo viršūnės. Pagal Miško kirtimo taisykles, atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertami labai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą. Tokius medžius miško savininkė atrinko su kvalifikuoto specialisto pagalba. Medžiai nebuvo skirti pardavimui, todėl kirtimo leidimo jiems nereikėjo, tik pranešimo. Nukirsti medžiai yra iki šiol savininkės kieme ir jų būklę galima įvertinti.
4.10. Nurodoma, kad pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo sekti miško sanitarinę būklę, stebėti abejotinų veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytus pažeidimus, saugoti mišką nuo miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, bloginančių miško sanitarinę būklę. Nukirstos žalios eglės buvo pažeistos žievėgraužio tipografo. Taisyklės įpareigoja miško savininką laiku imtis priemonių, užkertančių žievėgraužio tipografo išplitimui medyne ir gretimuose sklypuose. Už tokių veiksmų nesiėmimą numatyta administracinė atsakomybė. Todėl mano, kad valstybė negali vienu metu iš savininko reikalauti vykdyti prievolę dėl miško sanitarinės apsaugos užtikrinimo ir bausti už tai.
4.11. Teigiama, jeigu laikyti, kad reikia leidimo kirsti žaliems medžiams, kurie buvo būtini nukirsti siekiant išvežti medieną, tai vis tiek žala yra perskaičiuotina. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo teisę kirsti pažeistus medžius (pušis), viršijo leistų iškirsti pušų skaičių, tačiau šis pažeidimas yra susijęs su leidimu neprašymu, o ne su neteisėtu miško kirtimu. Be to, atsakomybė turėtų būti taikoma ir pagal dabar inkriminuotą veiką ne pagal 2 dalį, o pagal 1 dalį. Bet kuriuo atveju, žala nustatyta neteisingai. Pareiškėja galėjo kirsti pranešime nurodytą kiekį medžių. Aplinkos apsaugos darbuotojai paskaičiavo iškirstos medienos tūrį, pagal visų iškirstų medžių kelmų skersmens vidurkį. Tačiau paskaičiavus iškirstų leistinų medžių skaičiaus tūri pagal kelmus, kurie yra didžiausio skersmens, neleistinai iškirstos medienos tūris sudaro mažiau negu ANK 273 straipsnio 2 dalyje nurodytas 10 kietmetrių medžių.
4.12. Nurodoma, jog teismo pavedimu V. A. 2024 m. spalio 5 d. surašė Aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad jis paskaičiavo galimai neteisėtai nukirstų žalių 31 vnt. mažiausio skersmens medžių tūrį ir nustatė, kad bendras 31 iškirsto medžio tūris yra 7,892 kietmetrių. Teismas šį paskaičiavimą visiškai ignoravo ir dėl jo nepasisakė. Šis pateiktas įrodymas patvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai nubausta pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį. Administracinio nusižengimo byloje yra kelmų matavimo aktas 2024 m. kovo 25 d., kuriame nurodytas medžių skersmuo šaknies kaklelyje.
4.13. Remiantis Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) 16 straipsniu nurodoma, kad byloje yra protokolas, kuriame nurodyta, kad naudota ilgio matavimo priemonė NMS.74687.N, tačiau duomenų apie jos sertifikavimą nėra. Todėl konstatuotinas esminis pažeidimas dėl kurio negalima nustatyti nei žalos dydžio, nei iškirstos medienos tūrio.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Skundas netenkinamas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju ginčijamas įrodymų vertinimas, jų patikimumas, faktinių aplinkybių nustatymas, nesutinkama su teismo išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltės ir tvirtinama, kad pareiškėja vienu metu vykdė du kirtimus: 1) atrankinį sanitarinį kirtimą šalindama sausuolius ir vėjavartos ar vėjalaužos pažeistus medžius, kuriems leidimas ar pranešimas nėra reikalingas ir 2) atrankinį sanitarinį kirtimą, kirsdama žalius medžius, kurie buvo pažeisti pavojingų kenkėjų. Anot pareiškėjos, ji turėjo teisę kirsti pažeistus medžius (pušis), viršijo leistų iškirsti pušų skaičių, tačiau šis pažeidimas yra susijęs su leidimu neprašymu, o ne neteisėtu miško kirtimu. Be to, mano, kad padarytas pažeidimas atitinka ANK 273 straipsnio 1 dalį.
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir skundžiama nutartimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. U. kaltės padarius ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pastebėtina, kad skunde apylinkės teismui ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėja savo nekaltumą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kokius nurodė ir apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui. Visus šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
10. ANK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ir skundo, pareiškėja vykdė dvejus kirtimus, t. y. atrankinį sanitarinį kirtimą, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos (Nuostatų 20.2 papunktis) ir atrankinį kirtimą (Nuostatų 20.3 papunktis). Pastebėtina, kad Nuostatų 21 punktas numato, jog šių Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, o 20.1, 20.2 ir 20.6 papunkčiuose nurodytus kirtimus tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinei miškų tarnybai. Taigi, nagrinėjamu atveju vykdant 20.3 papunktyje (atrankinis sanitarinis kirtimas) numatyto pobūdžio kirtimą buvo privaloma aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinei miškų tarnybai.
12. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad R. U. Valstybinei miškų tarnybai pateikė privataus miško savininko pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, kuriame nurodyta, kad planuojama atlikti kirtimą šioje apimtyje: kirstinių medžių rūšys – P (pušis), planuojamas likvidinis m. tūris, m³ – 25,00, kirsti. medžių skaičius – 30; kirstinių medžių rūšys – E (eglė), planuojamas likvidinis m. tūris, m³ – 15,00, kirsti. medžių skaičius – 20, iš viso 50 medžių (administracinio nusižengimo b. l. 8) . Iš 2024 m. kovo 25 d. kelmų matavimo akto matyti, kad R. U. priklausančiame miške atliekant kirtimą buvo nukirsta 36 žalios pušys (33,459 m³), 39 žalios eglės (27,099 m³), 4 žali ąžuolai (0,387 m³), 2 žali beržai (1,485 m³), 26 sausos pušys (15,529 m³), 14 sausų eglių (29,674 m³) (administracinio nusižengimo b. l. 23-27). Taigi, iš viso buvo nukirstas 121 medis. Iš 2024 m. balandžio 22 d. patikrinimo akto Nr. (21.)-PA- matyti, kad žala aplinkai (miškui) skaičiuota vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai: iš nukirstų žalių eglės ir pušies medžių atėmus pranešime apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų kirsti medžių kiekį ir medienos tūrį, t. y. 36 žalios pušys (33,459 m³) – 30 pušų (25 m³) yra 6 pušys (8,459 m³), 39 žalios eglės (27,099 m³) – 20 eglių (15 m³) yra 19 eglių (12,099 m³). Beržų ir ąžuolo pranešime apie ketinimą kirsti mišką išrašyta nebuvo. Sausi eglės ir pušies medžiai į apskaita neįtraukti (40 vnt. medžių) (administracinio nusižengimo b. l. 34-40). Taigi, iš viso paskaičiuota žala aplinkai buvo už 31 žalią medį, kurių bendras tūris 22,43 m³.
13. Pareiškėjos tvirtinimu, nesant objektyvių duomenų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo A. G. paaiškinimais ir surašytų medžių būklės (iš kelmų) patikrinimo ir medžių matavimo aktu bei jos paaiškinimai, kadangi specialistai prieš miško kirtimą jo neapžiūrėjo, nenustatė koks yra vėjavartų ir vėjalaužų (dar žalių medžių kiekis), koks yra pažeistų kenkėjų medžių kiekis. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti.
14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. G. ir V. A. atliktų medžių būklės (iš kelmų) patikrinimo ir medžių matavimo aktas yra atliktas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau R. U. miško sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, minėtame akte, kuriame vertinama kelmo būklė ir buvusio medžio sanitarinė būklė iš savininkės paaiškinimu. Vertinimas atliktas 2024 m. birželio 30 d., o kirtimai buvo vykdomi 2024 m. sausio-kovo mėnesiais, iš specialisto S. P. paaiškinimų akivaizdu, kad minėtas laiko tarpas turėjo įtakos kelmo būklei, atsižvelgiant ir į orų permainas. Teismui pagrįstai kilo abejonių, kad R. U. praėjus beveik pusei metų nuo kirtimų, sugebėjo apibūdinti kiekvieno nukirsto medžio būklę, buvusio medžio viršūnę bei nurodyti kitus duomenis apie pažeistus medžius. Pastebėtina, kad iš pateikto akto negalima spręsti kokios techninės priemonės buvo naudotos, o V. A. paaiškino, kad naudojosi liniuote, kuriai patikra neatlikta, taip pat nėra pateikta atliktų matavimų fotofiksacijų, aktas nėra pasirašytas, neatitinka rašytiniam dokumentui keliamų teisės aktų reikalavimų, nėra aišku, kada matavimai pradėti, kokioje vietoje atlikti. Taigi, pareiškėja gali duoti tik sau naudingus paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu, tiek atliekant medžių būklės iš kelmų patikrinimą paaiškinimus, kas matyti ir buvo teikta, tačiau aukštesnės instancijos teismas, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvadomis, remtis vien jais, kurie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, neturi pagrindo.
15. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad A. G. ir pati pareiškėja rado mažiau kelmų, nei nustatyta Institucijos nutarime, tačiau pastebėtina, jog pati pareiškėja dalyvavo Institucijos atstovų atliktame kelmų matavime, tai patvirtina Kelmų matavimo akte esanti žyma – atliekant matavimus dalyvavau (parašas). Todėl laikyti, kad atliekant kelmų matavimus specialistai apsiriko nėra pagrindo.
16. Apygardos teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas nagrinėjamas aplinkybes nepagrįstai pareiškėjos skundo argumentus, kad atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjovartos ar vėjolaužos nėra privalomas pranešimas apie numatomą atrankinį sanitarinį kirtimą ir leidimas tokiam kirtimui neišduodamas, vertinto kaip niekuo nepagrįsta jos gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Kaip jau minėta, atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ir vėjovartos pranešimas apie ketinamą kirsti mišką reikalingas tik, kai iškirstą medieną planuojama pateikti rinkai, apie tokius ketinimus duomenų nėra. Pastebėtina, jog iš administracinio nusižengimo bylos bei procesinių sprendimų matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus specialistai atlikdami R. U. miško žemės sklypo patikrinimą, sausų eglių ir sausų pušų į apskaitą neįtraukė, t. y. iš viso 40 vnt. sausų medžių, kadangi leidimas kirsti tokius medžius miške neprivalomas. Tačiau apygardos teismas pastebi, jog vėjolaužų kirtimui Nuostatų 20.2 papunktis netaikomas, kadangi, norint kirsti tokius medžius, reikia įstatymų tvarka gauti leidimą ar pateikti prašymą.
17. Svarbu paminėti, kad pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 4.3 papunktį atrankinis sanitarinis miško kirtimas, tai sanitarinis miško kirtimas, kai iškertami labai pažeisti medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą, taip pat medžiai ligoms, kenkėjams tirti ir apskaityti, ruošiami vabzdžiagaudžiai medžiai, vabzdžiagaudė mediena. Labai pažeistas medis, tai džiūstantis medis, kurio negrįžtamai pažeista daugiau kaip 50 procentų spyglių ar daugiau kaip 70 procentų lapų, arba medis, kurio nulaužta (sužalota) ar negrįžtamai nudžiūvę daugiau kaip 30 procentų lajos, arba medis, po kurio žieve vystosi pavojingi medžių liemenų kenkėjai, arba nauja vėjalauža ar vėjavarta (4.8 papunktis). Naujas sausuolis, tai einamaisiais metais nudžiūvęs medis (negrįžtamai pažeisti visi spygliai ar lapai) (4.11 papunktis). Senas sausuolis, tai ankstesniais metais nudžiūvęs medis, kuris gali būti be žievės ar smulkių šakų; ankstesnių metų vėjavarta arba vėjalauža (4.15 papunktis).
18. Iš minėto patikrinimo akto matyti, kad įvertinus nukirstų medžių kirtavietę nustatyta, jog kirtavietėje likę eglių ir pušų žalios viršūnės ir šakos, žali medžių kelmai. Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką išduotas 2023 m. kovo 8 d., tuo metu prieš išduodant pranešimą apie ketinimą kirsti mišką buvo atrinkti kirtimui numatyti medžiai. 2023 m. jei buvo atrinkti džiūstantys medžiai, tai 2024 m. jau turėjo būti sausi. Miško savininkė galimai atsiradusiems naujai džiūstantiems medžiams naujo pranešimo apie ketinimą kirsti mišką atrankiniam sanitariniam kirtimui neišsėmė, ką privalėjo padaryti (administracinio nusižengimo b. l. 34-40). Institucijos atstovas L. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jeigu medžių laja, šakos, spygliai yra pilnai nukritę arba nurudavę, nusmukusi ir nuo medžio kamieno žievė, tokiu atveju sausuolis vertinamas 100 proc., jeigu dalis lajos spygliai pakeitę spalvą, šviesiai žali, žievė, kai kuriais fragmentais atsilupusi, gyvybinės funkcijos dar nėra pažeistos ir nupjovus atsiranda sakuotumas, tai vertinama kaip žalio medžio kirtimas. Jeigu iškyla abejonė ar žalias medis ar ne, visada reikia jį laikyti žaliu. Specialistas S. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jei viršūnė nudžiūvusi, o apačia ne, tai jau ne sausuolis ir reikės leidimo. Jeigu nulaužtas medis, tai vėjovarta, leidimas reikalingas. Medžiai buvo kertami žali. Visur kur vaikščiojo buvo žalios šakos, viršūnės paliktos. Rąstai, kurie atidėti kaip medienai, ant jų nerado ženklinimo. Apžiūrėjo rąstus kieme, didžioji dalis sausuolių, viršūnės žalios, beržas vienas rastas. Jei vidus išpuvęs, nereiškia, kad jis ne žalias, tokiam medžiui reikalingas leidimas. Priešingai nei nurodoma skunde, buvo apžiūrėti ne tik medžių kelmai, bet ir rąstai, jų būklė buvo įvertinta. Taigi, remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, specialistų paaiškinimus ir administracinio nusižengimo medžiagą, nagrinėjamu atveju pareiškėja kirto žalius medžius, todėl buvo reikalingas papildomas pranešimas ar leidimas atliekant sanitarinį kirtimą.
19. Įvertinus aukščiau pateikta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Institucija išsamiai išnagrinėjo reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino pažeidėjos veiksmus, jog atliekant kirtimą pagal Privataus miško savininko pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai nukirto 6 žalias pušis (8,459 kietmetrio), 19 žalių eglių (12,099 kietmetrio), 2 žalius beržus (1,485 kietmetrio) ir 4 žalius ąžuolus (0,387 kietmetrio), t. y. Institucija teisingai nustatė nukirstų medžių kiekį ir pobūdį, ir pagrįstai jai taikė ANK 273 straipsnio 2 dalį.
20. Pastebėtina, jog priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl V. A. 2024 m. spalio 5 d. pateikto aiškinimo, nurodydama, kad minėtame rašte pateikti duomenys, nesudaro pagrindo šių duomenų laikyti objektyviais, nes toks skaičiavimas neatitinka nukirstos medienos tūrio skaičiavimo taisyklių. Todėl sutiktinai su pirmosios instancijos teismo išvada, minėti duomenys nesudaro pagrindo perkvalifikuoti jos veiką pagal pageidaujamą švelnesnę minėto straipsnio dalį. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismui abejonių dėl Institucijos nustatytų aplinkybių, tarp jų ir nukirstų žalių medžių kiekio, nekyla.
21. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi paliktas galioti nepakeistas Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją ar naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
22. Esant aptartoms aplinkybėms, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos R. U. atstovo advokato Algimanto Kolperto skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.