- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-1569-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00425-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- K. D., B. B., G. I.
- Trečiasis asmuo
- L. I., A. D., biudžetinės įstaigos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Ieškovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. D. ir B. B. bei trečiojo asmens L. I. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams K. D. ir G. I. dėl teritorijos sutvarkymo ir statinių teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys: A. D., L. I., biudžetinės įstaigos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, taip pat pagal G. I. ir L. I. ieškinį atsakovui B. B. ir K. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. J. ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus G. I. ir K. D. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), išregistruoti ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atsakovų teises į nurodytus statinius; 2) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei savo lėšomis sutvarkyti teritoriją ir išregistruoti nurodytus atsakovų statinius bei atitinkamas atsakovų nuosavybės teises. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre yra išlikusių įrašų apie nurodytus atsakovų statinius šiame žemės sklype, tačiau nurodyti daiktai yra išnykę, todėl turi būti išregistruoti. Be to, sklype yra likusių nurodytų statinių statybinių medžiagų likučių, duobių prie pamatų, todėl atsakovai privalo sutvarkyti teritoriją. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas K. D. jam priklausančios 60/100 dalių kitų statinių negali išregistruoti dėl atsakovo G. I. neveikimo, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo G. I..
2. Byla sujungta su kita byla, kurioje atsakovas G. I. ir trečiasis asmuo L. I. ieškiniu prašė: 1) priteisti G. I. iš atsakovų B. B. ir K. D. lygiomis dalimis po 730 Eur žalos atlyginimo už nugriautus statinius; 2) priteisti L. I. iš atsakovų B. B. ir K. D. lygiomis dalimis po 1080,50 Eur žalos sunaikinus pastatuose sandėliuojamas statybines medžiagas, buitinę įrangą atlyginimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. I. ir trečiasis asmuo L. I. Pareiškime nurodė, kad B. B. ir K. D. nugriovė-sunaikino G. I. priklausančius ginčo pastatus (du ūkio pastatus, šiltnamį, kitus kiemo statinius) taip pat juose buvusius L. I. kilnojamuosius daiktus (malkas, lentas, baldus, baidarę, automobilio ratus, dolomito ir marmuro plokštes, skalbimo mašiną, kt.). Kadangi nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), B. B. nuosavybės teisėmis priklausė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d., tai būtent šiuo laikotarpiu buvo sunaikinti ginčo daiktai. Dėl to G. I. patyrė 1460 Eur žalos (Nekilnojamojo turto registre nurodyta nugriautų statinių vertė), o L. I. - 2161 Eur žalos. G. I. teigimu, statybos darbus žemės sklype vykdė B. B., todėl būtent jam ir priklauso sklype besimėtančios statybinės medžiagos.
4. Atsakovas K. D. ir trečiasis asmuo A. D. sutiko su ieškovės S.J. ieškiniu, patvirtino, kad ieškinyje nurodytas turtas yra sunaikintas.
Šalies argumentai
5. B. B. prašė atmesti G. I. ir L. I. ieškinio reikalavimus. Anot B. B., nei jis, nei K. D. nebuvo įsipareigoję saugoti G. I. turto; jam nebuvo jokio tikslo griauti ar naikinti G. I. pastatų, o L. I. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomų kilnojamųjų daiktų egzistavimą. Be to, G. I. neįrodė, kad pastatai iš viso buvo nugriauti ir kad juos nugriovė būtent B. B..
6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų nei apie Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pažeidimus, nei apie gautą prašymą išduoti pažymą apie statinio nugriovimą žemės sklype.
7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu nusprendė:
8.1. Ieškinį tenkinti iš dalies. Įpareigoti atsakovą G. I. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo teises į nurodytus statinius.
8.2. Įpareigoti atsakovus G. I. ir K. D. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti kitus kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį, tvorą, kiemo aikštelę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovų teises į nurodytus statinius.
8.3. Įpareigoti atsakovą K. D. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis sutvarkyti teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini).
8.4. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei S. J. savo lėšomis sutvarkyti teritoriją ir išregistruoti nurodytus atsakovų statinius bei atitinkamas atsakovų nuosavybės teises.
8.5. Kitą ieškinio dalį atmesti.
8.6. Atsakovo G. I. reikalavimus tenkinti. Priteisti atsakovui G. I. solidariai iš B. B. (B. B.) ir K. D. 1460 Eur žalos už sunaikintus pastatus atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
8.7. Teismas nusprendė trečiojo asmens L. I. reikalavimus dėl žalos už sunaikintus daiktus atmesti.
8.8. Priteisti ieškovei S. J. iš atsakovo G. I. 1287,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui G. I. iš B. B. ir K. D. po 214,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš L. I. 34,11 Eur, B. B. 34,11 Eur, K. D. 34,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Iš 2022 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 254/509 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0509 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitos 255/509 dalys nurodyto žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso A. D. ir K. D..
10. Iš kito 2022 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės (jų mastas) į aptariamą sklypą keitėsi:
10.1. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 24 d. buvo įregistruotos ieškovės nuosavybės teisės į 254/1093 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1093 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
10.2. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2021 m. vasario 17 d. – nuosavybės teisės į 542/1093 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1093 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
10.3. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. liepos 22 d. – nuosavybės teisės į 560/1093 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1093 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. spalio 6 d. įregistruotos atsakovo G. I. nuosavybės teisės į žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius statinius: 1) ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4) 40/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registre nuo 1987 m. gegužės 22 d. įregistruotos atsakovo K. D. nuosavybės teisės į 60/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Įrodinėdami B. B. ir K. D. neteisėtus veiksmus (turto sunaikinimą), G. I. ir L. I. laikosi pozicijos, kad žemės sklype iš atsakovo G. I. pastatų liko tik šiltnamio juostiniai pamatai ir kiemo aikštelė. Atsižvelgdamas į tokią paties atsakovo G. I. procesinę poziciją, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus, kad kiti ginčo statiniai – du ūkio pastatai, šiltnamis, lauko tualetas, šulinys ir tvora – nėra išlikę (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Spręsdamas šalių ginčą dėl kiemo aikštelės, teismas pabrėžė, kad šiuo atveju kalbama apie kiemo aikštelę kaip statinį, o ne kaip apie žemės sklypo dalį. Nekilnojamojo turto registre neįregistruota jokių atsakovo G. I. nuosavybės teisių būtent į žemės sklypą ar jo dalį (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu G. I. įsigijo nuosavybės teises tik į tam tikrus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Į bylą nepateikta jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų ar pan.), kurie patvirtintų kiemo aikštelės, kaip statinio, egzistavimą šiuo metu. Į bylą pateiktose fotonuotraukose ir vaizdo įrašuose, kuriuose pavaizduotas ginčo žemės sklypas, tokio statinio nematyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus, kad ginčo kiemo aikštelė, kaip statinys, nėra išlikusi.
14. Spręsdamas šalių ginčą dėl šiltnamio, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats atsakovas G. I. laikosi pozicijos, jog išliko tik šiltnamio pamatai. Šiuo aspektu į bylą pateiktos pamatų fotonuotraukos ir prie antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtas vaizdo įrašas („S2230002“) teikia pagrindą konstatuoti, kad išlikę šiltnamio pamatai yra pažeisti, nevientisi. Nė viena iš šalių neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie išlikę pamatai gali būti toliau naudojami, pavyzdžiui, ant jų atstatant buvusį pastatą. Atsakovas G. I., posėdžio metu reikšdamas prašymus išsaugoti šiltnamio pamatus, nurodė ketinimus ant šių pamatų statyti kitą statinį (o ne atstatyti buvusį šiltnamį). Neturėdamas įrodymų apie išlikusių šiltnamio pamatų techninį-mechaninį tinkamumą šiltnamio atstatymui, teismas vertino kaip nepakankamai įrodytus atsakovo G. I. bei trečiojo asmens L. I. atsikirtimus apie galimybes išlikusius pamatus panaudoti būtent buvusio šiltnamio atstatymui. Atitinkamai, teismas vertino kaip pakankamai įrodytus ieškovės argumentus, kad šiltnamis, kaip pastatas, nėra išlikęs.
15. Kadangi nurodyti ginčo statiniai nėra išlikę, tai teismas pripažino esant pagrindą ieškinio reikalavimą tenkinti ir atsakovus įpareigoti juos išregistruoti (CK 4.254 straipsnio 9 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktas). Taigi ši ieškinio reikalavimų dalis tenkinama.
16. Reikšdami B. B. ir K. D. savarankiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, G. I. ir L. I. iš esmės nenurodė tikslių aplinkybių, t. y. kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu B. B. ir K. D. sunaikino G. I. pastatus ir L. I. kilnojamuosius daiktus. Kita vertus, teismas sutiko su G. I. argumentais, kad jis ginčo pastatus įsigijo 2016 metais ir kad tuo metu ginčo pastatai realiai egzistavo, todėl jie negalėjo savaime išnykti per tokį palyginti trumpą laikotarpį. Sutiko ir su G. I. argumentu, kad vienas iš jam priklausančių ūkio pastatų (sandėlis) buvo pristatytas-prijungtas prie namo, kurį nugriovė B. B. bei K. D. ir kurį griaunant techniškai neįmanoma nenugriauti sandėlio. Šiuo aspektu 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu K. D. paaiškino, jog aptariamą namą, prie kurio buvo pristatytas G. I. priklausantis ūkio pastatas, nugriovė tuometiniai namo savininkai, t. y. B. B. ir K. D.. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip įrodytus atsakovo G. I. argumentus, kad jam priklausantį ūkio pastatą, kuris buvo pristatytas prie sunaikinto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovė B. B. ir K. D., kuriems nurodytas gyvenamasis namas priklausė jo sunaikinimo metu (ne vėliau kaip 2019 m. sausio 21 d. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą).
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad ir likusius sklype buvusius atsakovo G. I. ginčo statinius (kaip trukdančius pradėtiems vykdyti statybų darbams) nugriovė atlikinėdami tolimesnius statybų darbus tie patys asmenys, kurie nugriovė buvusį gyvenamąjį namą ir kurie turėjo aiškų suinteresuotumą savo poreikiams su(si)tvarkyti visą žemės sklypą, t. y. B. B. ir K. D.. Atsižvelgdamas į jau nurodytus K. D. paaiškinimus, kad namą nugriovė abu savininkai, ir vertindamas kaip pakankamai įrodytą aplinkybę, jog ir kitus atsakovo G. I. statinius nugriovė tie patys asmenys, teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti ir (arba) atriboti B. B. ir K. D. atsakomybės masto dėl kiekvieno atskirai nugriauto statinio. Remdamasis šiais motyvais ir vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, teismas konstatavo B. B. ir K. D. solidariąją civilinę atsakomybę už nugriautus-sunaikintus atsakovo G. I. statinius.
18. Neturėdamas duomenų apie tikslią sunaikintų statinių būklę ir rinkos vertę, teismas atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro duomenis apie tokių statinių vidutinę rinkos vertę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 262 Eur, šiltnamio vidutinė rinkos vertė 992 Eur, ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 107 Eur ir kitų kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros, kiemo aikštelės) vidutinė rinkos vertė 649 Eur. Kadangi atsakovui G. I. priklausė (tik) 40/100 dalių šių kiemo statinių, tai atsakovas turi teisę (tik) į 259,60 Eur žalos atlyginimo už šiuos kiemo statinius. Nors nurodytos pastatų vidutinės rinkos vertės nustatytos 2008 m. vasario 4 d., tačiau atsakovui priskaičiuota priteistina žalos atlyginimo suma, t. y. 1620,60 Eur (262+992+107+259,60), gerokai viršija atsakovo G. I. už šiuos daiktus 2016 m. liepos 28 d. sumokėtą jų įsigijimo kainą (289,61 Eur), todėl tokios žalos atlyginimo sumos teismas, viena vertus, nevertina kaip per mažos (daiktų vidutinės rinkos vertės nustatymo laiko prasme). Kita vertus, G. I. prašė priteisti (tik) 1460 Eur žalos atlyginimo, todėl, neviršijant suformuluotų reikalavimų, atsakovui G. I. priteistina solidariai iš B. B. ir K. D. (tik) 1460 Eur žalos atlyginimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
19. Padarius išvadą, kad atsakovui G. I. priklausančius statinius nugriovė-sunaikino B. B. ir K. D., nėra pagrindo konstatuoti atsakovo G. I. atsakomybės (neteisėtų veiksmų) dėl žemės sklype likusių tam tikrų pastatų likučių ar juolab dėl paliktų iškastų duobių. Atitinkamai konstatuotina būtent B. B. ir K. D. pareiga sutvarkyti teritoriją, kurioje būtent šie asmenys vykdė statybos ir (arba) griovimo darbus. Remiantis šiais motyvais, atmetami ieškinio reikalavimai dėl atsakovo G. I. įpareigojimo sutvarkyti teritoriją, tačiau tenkinama šių ieškinio reikalavimų dalis, pareikšta atsakovui K. D..
20. Nagrinėdamas L. I. reikalavimus atlyginti žalą dėl sandėliuotų kilnojamųjų daiktų, teismas nurodė, kad posėdžio metu atsakovas K. D. paaiškino, jog jis matė sklype L. I. sandėliuotas marmuro, dolomito plokštes. Tokie K. D. žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad žemės sklype (atsakovui G. I. priklausiusiuose pastatuose ir (arba) prie jų) buvo sandėliuojami tam tikri L. I. nurodomi daiktai. Kita vertus, teismas vertina kaip itin svarbią faktinę aplinkybę tai, kad L. I. ilgą laiką nesirūpino savo daiktų saugumu, juolab kai daiktai pakankamai ilgą laiką laikyti kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. K. D. nurodė apie dolomito ir marmuro plokščių buvimą žemės sklype, tačiau lieka neįrodyta kitų L. I. nurodomų daiktų egzistavimo aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai ir pabrėždamas paties L. I. ilgalaikį nesirūpinimą savo daiktais (kaip aplinkybę, kuri nulėmė L. I. žalos atsiradimą arba jos padidėjimą), teismas atmetė L. I. reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
21. Trečiasis asmuo L. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl patirtos žalos atlyginimo, žemės sklypo/kiemo aikštelės pripažinimo statiniu, apelianto reikalavimą tenkinti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
21.1. Nesutinka su teismo argumentais, kad apeliantas L. I. ilgą laiką nesirūpino savo daiktų saugumu. Pažymėjo, kad skalbimo mašina, plastikinis stalas, plastikinės kėdės, baidarė ir automobilio ratai buvo saugomi ūkio pastate, kuris buvo pristatytas prie atsakovų sunaikinto gyvenamojo namo. Ant šio ūkio pastato durų apeliantas buvo pakabinęs spyną. Apelianto sūnus ieškovas G. I. neprieštaravo, kad šie, jo tėvui priklausantys daiktai, būtų saugomi jam priklausančiuose statiniuose.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Teismo teiginius dėl neva apelianto nesirūpinimo savo turtu paneigia apelianto pateiktos į bylą nuotraukos skirtingu laikotarpiu. Šie faktai patvirtina, kad apeliantas jam priklausantį turtą saugojo atsakingai ir įrodo, kad jis dažnai lankėsi (duomenys neskelbtini).
21.3. Nei vienas iš atsakovų neinformavo apelianto, kad šis pasiimtų jam priklausančius daiktus iš statinių, kuriuos atsakovai ruošiasi sunaikinti.
21.4. Atitinkančios faktines aplinkybes teismo išvados, kad ūkio pastatas buvo atsakovų nugriauti-sunaikinti.
21.5. Apeliantui priklausantis marmuras, dolomitas ir malkos buvo sandėliuojami G. I. priklausančiame žemės sklype/kiemo aikštelėje. Šį teiginį patvirtino ir teismas. Akivaizdu, kad nei malkos, nei marmuras, nei dolomitas patys savaime išnykti negalėjo. Apeliantas pažymi, kad bylos iš esmės nagrinėjimo posėdyje nedalyvavo nei atsakovas K. D., nei atsakovas B. B. ar jo advokatas M. Paukštė, nors visi apie teismo posėdį buvo tinkamai informuoti, todėl išsiaiškinti kodėl ir kokiu būdu dingo apeliantui priklausantys kilnojamieji daiktai nebuvo galimybių. Šis faktas patvirtina apelianto teiginį, kad atsakomybė už dingusius kilnojamus daiktus tenka atsakovams.
21.6. Įvairios lentos ir šiltnamio lankai buvo sandėliuojami šiltnamyje, kuris tuo metu turėjo stogą. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esančios nuotraukos. Visi kilnojamieji daiktai, kurie buvo saugomi šiltnamyje ir priklausė apeliantui, yra atsakovų sunaikinti. Kadangi atsakovai posėdyje nedalyvavo, tai kilnojamųjjų daiktų pradingimo aplinkybių išsiaiškinti nebuvo galimybės.
21.7. Kilnojamieji daiktai buvo ne nauji, tačiau tinkami naudojimui, dėl šios priežasties ir saugomi, o apelianto nurodytos kainos yra kelis kartus žemesnės nei naujų daiktų.
21.8. Nesutinka su teismo teiginiu, kad „išlikę šiltnamio pamatai yra pažeisti-nevientisi.“ Šį teiginį paneigia byloje esantis 2019-07-17 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. A32- 2937/19(2.1.15-UK9) (11 priedas), kuriame konstatuota, kad iš pastato-šiltnamio konstrukcijų likę tik juostiniai pamatai. Išlikusio pamato vientisumą įrodo antstolio R. Vižainiškio fotonuotraukos. Tiesa, antstolis stengėsi ištisinį šiltnamio pamatą filmuoti dalimis (fragmentiškai).
Žemesnės instancijos teismas
21.9. Teismas Sprendime neužsiminė, kad byloje vartojama sąvoka „šiltnamio pamatas“ iš tikrųjų yra nebaigto statyti namo pamatas. Posėdyje apeliantas išsamiai teismui aiškino, kad pamatai yra galingi dėl tos priežasties, kad ant jų stovėjo nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Apie šį faktą liudyja į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pridėti prie 2022-09-14 Prašymo teismui (2 ir 3 priedai), todėl teismo teiginys, kad „Nė viena iš šalių neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokie išlikę pamatai gali būti toliau naudojami, neatitinka tikrovės.
21.10. Sprendime nurodoma, kad teismas „Spręsdamas šalių ginčą dėl kiemo aikštelės <...> šiuo atveju kalbama apie kiemo aikštelę kaip statinį, o ne kaip apie žemės sklypo dalį.“ Ieškovas nesutinka su šiuo teismo teiginiu, nes kiemo aikštelė niekada neegzistavo kaip statinys. Kiemo aikštelė fizine prasme yra žemė ir šiuo atveju negali būti statiniu. Byloje yra du oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad kiemo aikštelė yra ne statinys, o žemės sklypas, kuris priklausė apeliantui. Tai 1999-03-29 kadastrinių matavimų (duomenys neskelbtini) Sklypo planas, iš kurio matosi, kad K. D. priklauso 102 kv.m. kiemo aikštelės, o L. I. 81 kv.m. žemės sklypo/kiemo aikštelės. Taip pat 2007-12-06 “Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“, patvirtintas notarės, kurio 2.3. punkte nurodoma, kad apeliantui priklauso 81 kv.m. žemės sklypas. Šių rašytinių įrodymų teismas netyrė, nors jie aiškiai patvirtina, kad kiemo aikštelė nėra statinys.
21.11. Teismo sprendimu ieškovei S. J. iš atsakovo G. I. priteista 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1287,50 Eur ne tik, kad atrodo keistai, bet ir prieštarauja teismo sprendimui ta prasme, kad B. B. yra ieškovės S. J. tėvas, dalyvavęs sunaikinant ieškovui G. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį 11 metų ieškovė reikalauja išregistruoti.
22. Atsakovai K. D. ir B. B. atsiliepime į L. I. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
22.1. 2023-01-14 patikslintas ieškinys dalyje dėl 81 kv.m. žemės sklypo teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti, todėl trečiojo asmens teiginiai yra nesuprantami.
22.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad L.I. apeliaciniame skunde minimi daiktai egzistavo, kadangi jis pats nepaaiškina kur dingo pats ūkinis pastatas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad K.D. ar B.B. galėtų kokiu nors būdu būti atsakingi už neegzistuojantį turtą.
22.3. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad K.D. būtų užpylęs šulinį, kadangi šulinys dėl jo neprižiūrėjimo ir ilgo laiko tiesiog užako.
22.4. Apeliantas nenurodė nei vieno teisinio pagrindo, kodėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytos netinkamai.
23. Atsakovai K. D. ir B. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovo G. I. reikalavimas ir šioje dalyje atsakovo G. I. ieškinį atmesti, priteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Teismas apeliantų neteisėtus veiksmus konstatavo vadovaujantis G.I. ir L.I. nuomone, o ne įrodymais. Todėl akivaizdu, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertimo taisykles.
23.2. G.I. pateikė (DOK-94438) 2019-07-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr.A32-2437/l 9(2.1.15-UK9), kuriame buvo fiksuota padėtis fotonuotraukose. Jose aiškiai matyti, kad jau 2019 metais viskas buvo apaugę krūmais. Todėl nėra suprantama kokiu būdu buvo nustatyta, kad apeliantai atliko griovos darbus, kad neva nugriauti net 3 statiniai, nors nei vieno statinio nuotraukų nėra. Nėra įmanoma, kad per kelis metus (G.I. įsigijo statinius 2016 metais) žemės sklype būtų užaugę krūmai, kas leidžia suprasti, kad statinių nebuvo jau daugiau nei 10 metų ir jokių veiksmų nei vienas apeliantas neatliko.
23.3. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad nėra nustatytos aplinkybės: kada buvo nugriauta, kas nugriovė, kas buvo nugriauta. Byloje nesant nei vieno įrodymo, kad apeliantai nugriovė statinius, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad statiniai buvo nugriauti.
23.4. G.I. tik deklaratyviai nurodė aplinkybes, kad statiniai egzistavo ir buvo nugriauti, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė, o teismas negali priimti sprendimo remiantis tik prielaidomis.
23.5. Teismas nenustatinėjo deliktinės atsakomybės sąlygų. Todėl žala priteista nepagrįstai.
24. Trečiasis asmuo L. I. atsiliepime į K. D. ir B. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, panaikinti G. I. teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti jam 81 kv.m. žemės sklypą. Atsiliepimo argumentai:
24.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nebuvo nei vieno įrodymo, kad apeliantai nugriovė ar prisilietė prie G. I. statinių.
24.2. Abu atsakovai šulinį, priklausantį ieškovui G. I., užpylė žemėmis ir sulygino jį su žeme. Byloje yra atsakovo K. D. parodymo garsinis įrašas, patvirtinantis šį faktą.
24.3. Atsakovai nugriovė šiltnamį, kuris turėjo galingą pamatą ir kurio sienos buvo mūrinės, nes prieš tai, tai buvo nebaigtas statyti namas. Pasiliko pamatas ir plytos (jie neišnyko savaime). Apie šį faktą liudija antstolio R. Vižainiškio nuotraukos. Antstolio nuotraukų kokybė nepalyginamai geresnė už atsakovų pateiktas. Jos patvirtina, kad šiltnamio pamatas vis dar ištisinis, be jokių skilimų ir fragmentacijų.
Žemesnės instancijos teismas
24.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad „atsakovas K. D. ir trečiasis asmuo A. D. sutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškinyje nurodytas turtas iš tikrųjų yra sunaikintas “, nes minėti asmenys tai patvirtino savo atsiliepimuose.
24.5. G. I. mano, kad, jeigu jo tėčiui priklausė 81 kv.m. žemės sklypas, kurį NŽT buvo įvardijęs statiniu, tai ir jam šis 81 kv.m. žemės sklypas privalo priklausyti, nes jis šį žemės sklypą išpirko anksčiau nei B. B..
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl reikalavimo išregistruoti pastatus ir sutvarkyti teritoriją
26. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybes teise valdo 580/1093 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, minėto žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre yra išlikusios žymos dėl statinių (ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) egzistavimo.
27. Ieškovė teigė, kad nurodyti statiniai yra išnykę, teritorija nesutvarkyta, palikti nugriuvusių statinių statybinių medžiagų likučiai, duobės prie pamatų, todėl ieškovė teigė, kad tai kelia pavojų žmonių sveikatai. Siekdama pagrįsti ieškinio reikalavimus, įrodinėjo, kad atsakovai privalo rūpintis aplinka bei ją sutvarkyti, išregistruoti išnykusius statinius, tačiau to sąmoningai nedaro.
28. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2019 m. liepos 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. A32-2437/19(2.1.15-UK9) matyti, kad patikrinimą atlikęs specialistas nustatė, jog pastato – ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimo vietos nustatyti nepavyko. Minėtame akte nurodyta, kad tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekelia pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Apžiūrėjus šiltnamį, nustatyta, kad iš šiltnamio konstrukcijų likę tik juostiniai pamatai, kurie nekelia pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Pažymėta, kad iš gatvės pusės nukastas ir formuojamas šlaitas, šiltnamio pamatų viduje yra įvairių statybinių šiukšlių: šaligatvio plytelių, plytgalių, metalinių vamzdžių. Sklype yra daug įvairių statybinių medžiagų: įvairaus diametro vamzdžių, padėklų, medienos. Taip pat pateikta išvada, jog sklypas aptvertas, yra požymių, kad sklype buvo vykdyti kasinėjimo darbai. Sklype sandėliuojamos statybinės medžiagos. Šiltnamio pamatų viduje sukrautos įvairios statybinės atliekos.
29. Atsakovas G. I. įrodinėjo, jog jam nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 5 kv. m ploto; šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17 kv. m ploto, ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3 kv. m ploto ir kiti kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie, kaip teigė atsakovas G. I., ieškovės yra visiškai sunaikinti. Atsakovas teigė, kad išlikęs tik šiltnamio pamatas, nes anksčiau ten buvo sandėlis. Nurodė, jog išliko ir jam priklausanti kiemo aikštelė, kurioje buvo sandėliuojamas atsakovo tėvui trečiajam asmeniui L. I. priklausantis turtas. Teigęs, kad apie jam priklausančio nekilnojamo turto sunaikinimą ieškovės įspėtas nebuvo.
30. Atsakovas G. I. teigia, kad jokių statybinių darbų ieškovei priklausančiame sklype nevykdė, todėl ir statybinės atliekos dėl jo kaltės ieškovei priklausančiame sklype atsirasti negalėjo. Apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, jam priklauso šiltnamis, kurio dvi sienos buvo mūrinės, kuris turėjo stogą, ir kuriame atsakovas G. I. laikė polietilieninius lankus. Teigia, kad ieškovės tėvas ir buvęs įstatyminis ieškovės atstovas B. B., vykdydamas statybas tuo metu jam priklausiusiame sklype, nugriovė šiltnamio stogą bei sienas (pasiliko tik šiltnamio pamatai). Pažymėjo, kad šiltnamio pamatų plotu B. B. naudojosi, kaip savo vykdomų statybų atliekų aikštele, kurioje sandėliavo statybines atliekas. Atsakovas G. I. taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad B. B. sunaikino jam priklausantį turtą.
31. Pagal kasacinio teismo praktiką nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą, t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktai).
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktos pamatų fotonuotraukos ir antstolio G. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdinė medžiaga leidžia spręsti, kad vientisų laikančių statinių konstrukcijų nelikę, faktiškai likę krūmais apžėlę statybinių medžiagų fragmentai, todėl reikalavimas išregistruoti pastatus yra pagrįstas.
33. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis kiti kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) egzistavo, o G. I. pagal 2016-07-28 turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui įsigijus du ūkio pastatus, šiltnamį (1/1 dalis) ir 40/100 dalis kitų statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros, kiemo aikštelės) liko 60/100 dalis minėtų kitų statinių, kuriuos nuosavybės teise valdo K. D.. Duomenų, kad egzistuoja ar egszistavo kiemo statinys kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nėra. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), todėl teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta įpareigoti atsakovus G. I. ir K. D. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti kitus kiemo statinius pagrįstas.
34. Reikšdami B. B. ir K. D. savarankiškus ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, G. I. ir L. I. iš esmės nenurodė tikslių aplinkybių-duomenų, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu B. B. ir K. D. sunaikino G. I. pastatus ir L. I. kilnojamuosius daiktus. Teismas pagrįstai sutiko su G. I. argumentais, kad jis ginčo pastatus įsigijo 2016-07-28 ir kad tuo metu ginčo pastatai realiai-faktiškai egzistavo, todėl jie negalėjo savaime išnykti per tokį palyginti trumpą laikotarpį. Teismas sutiko su G. I. argumentu, kad vienas iš jam priklausančių ūkio pastatų (sandėlis) buvo pristatytas-prijungtas prie namo, kurį nugriovė B. B. bei K. D. ir kurį griaunant techniškai neįmanoma nenugriauti sandėlio.
35. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad aptariamą namą, prie kurio buvo pristatytas G. I. priklausantis ūkio pastatas, nugriovė tuometiniai namo „savininkai“, t. y. B. B. ir K. D..
36. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo G. I. argumentus, kad jam priklausantį ūkio pastatą, kuris buvo pristatytas prie sunaikinto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovė-sunaikino B. B. ir K. D., kuriems nurodytas gyvenamasis namas priklausė jo sunaikinimo metu (ne vėliau kaip 2019 m. sausio 21 d. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą).
37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir likusius sklype buvusius atsakovo G. I. ginčo statinius (kaip trukdančius pradėtiems vykdyti statybų darbams) nugriovė-sunaikino atlikinėdami tolimesnius statybų darbus tie patys asmenys, kurie nugriovė buvusį gyvenamąjį namą ir kurie turėjo aiškų suinteresuotumą savo poreikiams sutvarkyti visą žemės sklypą, t. y. B. B. ir K. D.. Atsižvelgdamas į jau nurodytus K. D. paaiškinimus, kad namą nugriovė abu savininkai, ir vertindamas kaip pakankamai įrodytą aplinkybę, jog ir kitus atsakovo G. I. statinius nugriovė tie patys asmenys, teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti ir (arba) atriboti B. B. ir K. D. atsakomybės masto dėl kiekvieno atskirai nugriauto statinio. Teismas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, konstatavo B. B. ir K. D. solidariąją civilinę atsakomybę už nugriautus-sunaikintus atsakovo G. I. statinius.
38. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu ir, nesant tiesioginių įrodymų, gali nuspręsti dėl labiausiai tikėtinų aplinkybių egzistavimo.
39. Teisėjų kolegija sutinka, kad nėra tiesioginio įrodymo, kad apeliantai nugriovė G.I. statinius. Tačiau vadovaujantis minėta Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpcija, nepaneigtas G. I. argumentais, kad jis ginčo pastatus įsigijo 2016 metais ir kad tuo metu ginčo pastatai realiai egzistavo, todėl jie negalėjo savaime išnykti per tokį palyginti trumpą laikotarpį. Sutiko ir su G. I. argumentu, kad vienas iš jam priklausančių ūkio pastatų (sandėlis) buvo pristatytas-prijungtas prie namo, kurį nugriovė B. B. bei K. D. ir kurį griaunant techniškai neįmanoma nenugriauti sandėlio. Šiuo aspektu 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu K. D. paaiškino, jog aptariamą namą, prie kurio buvo pristatytas G. Iv. priklausantis ūkio pastatas, nugriovė tuometiniai namo savininkai, t. y. B. B. ir K. D.. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip įrodytus atsakovo G. I. argumentus, kad jam priklausantį ūkio pastatą, kuris buvo pristatytas prie sunaikinto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovė B. B. ir K. D., kuriems nurodytas gyvenamasis namas priklausė jo sunaikinimo metu (ne vėliau kaip 2019 m. sausio 21 d. surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą).
40. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina išvada kad ir likusius sklype buvusius atsakovo G. I. ginčo statinius (kaip trukdančius pradėtiems vykdyti statybų darbams) nugriovė atlikinėdami tolimesnius statybų darbus tie patys asmenys, kurie nugriovė buvusį gyvenamąjį namą ir kurie turėjo aiškų suinteresuotumą savo poreikiams su(si)tvarkyti visą žemės sklypą, t. y. B. B. ir K. D.. Atsižvelgdamas į jau nurodytus K. D. paaiškinimus, kad namą nugriovė abu savininkai, ir vertindamas kaip pakankamai įrodytą aplinkybę, jog ir kitus atsakovo G. I. statinius nugriovė tie patys asmenys, teismas neturėjo galimybės tiksliai nustatyti ir (arba) atriboti B. B. ir K. D. atsakomybės masto dėl kiekvieno atskirai nugriauto statinio. Remdamasis šiais motyvais ir vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo B. B. ir K. D. solidariąją civilinę atsakomybę už nugriautus-sunaikintus atsakovo G. I. statinius.
41. Trečiasis asmuo L. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl patirtos žalos atlyginimo ir žemės sklypo/kiemo aikštelės pripažinimo statiniu, apelianto reikalavimą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas L.I. argumentus dėl kilnojamųjų daiktų teismas atmetė, kaip neįrodytus, nors jie buvo grindžiama analogiškais teiginiais, kaip ir dėl statinių.
42. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad 2021 m. gegužės 20 d. posėdžio metu atsakovas K. D. paaiškino, jog jis matė sklype L. I. sandėliuotas marmuro, dolomito plokštes. Tokie K. D. žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad žemės sklype (atsakovui G. I. priklausiusiuose pastatuose ir (arba) prie jų) buvo sandėliuojami tam tikri L. I. nurodomi daiktai. Teismas vertino kaip itin svarbią faktinę aplinkybę tai, kad L. I. ilgą laiką nesirūpino savo daiktų saugumu, juolab kai daiktai pakankamai ilgą laiką laikyti-saugoti kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Svarbu ir tai, kad nors K. D. nurodė apie tam tikrų L. I. priklausančių daiktų (būtent dolomito ir marmuro plokščių) buvimą žemės sklype, tačiau lieka neįrodyta kitų L. I. nurodomų daiktų egzistavimo aplinkybė (kurią B. B. ir K. D. neigia), juolab visiškai nežinoma šių daiktų būklė - atsakovas G. I. posėdžio metu nurodė, kad daiktai buvo „seni“. Atsižvelgdamas į tai ir pabrėždamas paties L. I. ilgalaikį nesirūpinimą savo daiktais (kaip aplinkybę, kuri nulėmė L. I. žalos atsiradimą arba jos padidėjimą), teismas atmetė L. I. reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
43. Nors trečiasis asmuo L. I. teigia, kad marmuras, dolomitas ir malkos buvo sandėliuojami G. I. priklausančiame žemės sklype/kiemo aikštelėje. Įvairios lentos ir šiltnamio lankai buvo sandėliuojami šiltnamyje, kuris tuo metu turėjo stogą. Šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esančios nuotraukos. Visi kilnojamieji daiktai, kurie buvo saugomi šiltnamyje ir priklausė apeliantui, yra sunaikinti.
44. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
45. Kaip minėta, skirtinga situacija buvo tenkinant ieškinio reikalavimus dėl sunaikintų pastatų, nes buvo pasiremta Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir turto registro duomenų teisingumo prezumpcija.
46. Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiomis nuotraukomis, kuriose apžėlusioje teritorijoje matosi netvarkingai gulinčios neinditifikuojamos medžiagos plokštės ir šiltnamio lankai, sprendžia, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, apie tai, kad ten buvo sandėliuojamos malkos, lentos, baldai, baidarė, automobilio ratai, dolomito ir marmuro plokštės, skalbimo mašina, kt. Trečiasis asmuo L. I. nepateikė jokių duomenų apie konkrečių daiktų kiekį, būklę, įgijimą, kurie leistų nustatyti galimai sunaikintų daiktų vertė. Tokiu būdu, nevertinant kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra galimybės nustatyti žalos dydžio (galimai sunaikinto turto vertės), todėl ieškinio reikalavimai dėl žalos sunaikinus kilnojamuosius daiktus atlyginimo atmesti pagrįstai.
47. Apelianto G. I. apeliacinio skundo reikalavimas dėl žemės sklypo/kiemo aikštelės pripažinimo statiniu apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas, nes toks ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo priimtas. Pagal CPK 312 str. apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus draudžiama.
48. Atsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
49. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
51. Atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmesti, todėl žyminio mokesčio išlaidos apeliantams nepriteisiamos. Proceso dalyviai duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovų K. D. ir B. B. bei trečiojo asmens L. I. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.