- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-09
- Bylos Nr.
- A-143-191-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. J. (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centras, apeliantas) 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 363 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ ir perduoti skundo dėl trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2008 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. IN(5.1.15.)-32971, kuriuo prašoma panaikinti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Pareiškėja nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydama panaikinti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Teritorinis registratorius 2008 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. IN(5.1.15.)-32971 nepatenkino jos prašymo, kadangi nelaikė jo teisiniu pagrindu panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 363 atsisakė priimti jos skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimo, nes skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytų reikalavimų, t. y. skunde nenurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo O. C. (O. C.), žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Centrinis registratorius, atsisakydamas priimti skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, motyvuodamas, kad paduotas skundas yra su trūkumais, turėjo nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų (toliau – Nuostatai) 20 p.). Centrinis registratorius, nenustatęs termino trūkumams pašalinti, užkirto jai kelią pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 16 – 17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. gavo pareiškėjos skundą dėl teritorinio registratoriaus 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. IN(5.1.15.)-32971, kuriuo šis nepatenkino pareiškėjos prašymo panaikinti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. išregistruoti šį sklypą iš registro. 2008 m. rugsėjo 18 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 363, kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes jis neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. į skundą neįtrauktas žemės sklypo, kurio duomenis pareiškėja prašė panaikinti, savininkas O. C., kuris šiame ginče laikytinas suinteresuotu asmeniu. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo turinys ir forma turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus, o pagal 32 straipsnio 3 dalį – Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys ir forma neatitinka ABTĮ numatytų reikalavimų. Ši nuostata yra imperatyvi, ji užtikrina proceso, kuris dažnai yra tarpinis, greitumą ir jo nevilkinimą nagrinėjant skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ir šiai institucijai (jos kolegialiam organui – Komisijai) nesuteikia teisės taikyti trūkumų šalinimo instituto. Be to, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kas skunde turi būti nurodyta, įtvirtina asmens pareigą laikytis nustatytų reikalavimų ir pateikti juos atitinkantį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, susijęs su jos teisės apribojimu pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, yra nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu (b. l. 38 – 41) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Komisijos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 363 ir įpareigojo VĮ Registrų centrą pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Teismas nurodė, kad šis ginčas yra kilęs dėl atsakovo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 363, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl trečiojo suinteresuoto asmens sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 57 straipsnio 6 dalimi. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2008 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. IN(5.1.15)-32971, kuriuo, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, informavo, kad pareiškėjos prašymas nėra teisinis pagrindas panaikinti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėja dėl šio sprendimo atsakovui pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs šis priėmė skundžiamą 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 363, o pastaruoju atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl trečiojo suinteresuoto asmens sprendimo panaikinimo kaip neatitinkantį ABTĮ skundui keliamų reikalavimų – į skundą neįtrauktas žemės sklypo, kurio duomenis pareiškėja prašo panaikinti, savininkas, nors laikytinas suinteresuotu asmeniu. Teismas pažymėjo, jog analizuojamą ginčą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir ABTĮ normos. Teismas taip pat nustatė, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. C. (ši aplinkybė neginčijama, todėl laikytina nustatyta), kuris nėra pateikęs VĮ Registrų centro Vilniaus filialui prašymo dėl jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 1, 2 d.). Teismas padarė išvadą, atsakovo priimtas sprendimas turėtų įtakos O. C. teisėms ir teisėtiems interesams, todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą jis turėjo būti traukiamas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde, adresuotame Centriniam registratoriui, šalimis nurodė save (pareiškėja), o atsakovu – VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodė. Atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjai išaiškino, kad pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, išnagrinėjus pareiškėjos skundą, kuriame į procedūros nagrinėjimą neįtrauktas žemės sklypo savininkas, būtų pažeistos pagrindinės administracinių ginčų procedūros, bei šiuo pagrindu pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Teismas atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 48 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja prašo panaikinti nekilnojamojo daikto, nuosavybės teise priklausančio kitam asmeniui, kadastro duomenis, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad trečiuoju suinteresuotu asmeniu šiame administraciniame ginče trauktinas O. C. Teismas taip pat vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniais, 32 straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centras netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o ginčijamas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 363 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog tais atvejais, kai specialusis įstatymas, reglamentuojantis atitinkamus teisinius santykius ar teisines procedūras, – šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nereglamentuoja teisinio santykio ar procesinio veiksmo, vadovaujamasi bendrojo pobūdžio bendromis ar procesinėmis teisės normomis, – šiuo atveju ABTĮ, juolab, kad ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme, ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra nuorodos į ABTĮ. Todėl nagrinėjant šį ginčą ir atsižvelgiant į tai, kad specialieji įstatymai nereglamentuoja skundo trūkumų šalinimo proceso bei jo termino nustatymo, turėtų būti vadovaujamasi ABTĮ 37 straipsnio 1 – 4 dalių, taip pat 37 straipsnio 2, 4 dalių nuostatomis. Pagal šias teisės normas, skundo trūkumas, kai pateiktame skunde nenurodomas trečiasis suinteresuotas asmuo, gali būti šalinamas ginčą nagrinėjančios institucijos, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju teisės analogijos pagrindu atsakovas pats galėjo pašalinti pareiškėjos skundo trūkumą, o ne atsisakyti jį priimti. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad skundžiamas Centrinio registratoriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl teritorinio registratoriaus veiksmų, bei registro – kadastro teisinius santykius reguliuojančios teisės normos neužkerta jai kelio per protingą terminą pateikti skundą pakartotinai, nurodant trečiuosius suinteresuotus asmenis.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 45 – 48) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 363 motyvas dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo būtinumo yra teisėtas ir pagrįstas ABTĮ 23 straipsnio nuostatomis, kurias šiuo atveju taikė bei jomis rėmėsi ir teismas. Teismas iš esmės pripažino, kad yra specialiosios procesinės teisės normos, aiškiai ir konkrečiai reglamentuojančios šio ginčo teisinę situaciją ir jo išsprendimo būdą, t. y. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalis, tačiau padarė visai priešingą šioms specialiosioms teisės normoms išvadą. ABTĮ 37 straipsnis galėtų būti taikomas, jei nebūtų specialiųjų Nekilnojamojo turto registro įstatymo normų. Būtent Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalis ir yra šią konkrečią teisinę situaciją reglamentuojanti teisės norma. Teismas visiškai nepagrįstai taikė įstatymo analogiją (Civilinio kodekso 1.8 str., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d., ABTĮ 4 str. 6 d.). Nekilnojamojo turto registro įstatymas teikia nuorodą į ABTĮ tik konkrečiais atvejais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 2 d., 31 str. 1, 2 d., 32 str. 3 d.).
2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūrą, kurią atlieka Centrinio registratoriaus sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato konkretų trisdešimties dienų terminą šiai ikiteisminei procedūrai atlikti, į kurį įeina tiek skundo priėmimo klausimo išsprendimas, tiek skundo iš esmės išnagrinėjimas, tiek šios komisijos priimto sprendimo surašymas, galimybės pratęsti šį terminą įstatymas nenumato. Būtent tai ir lemia šio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo specifiką – įstatymas užtikrina šio proceso operatyvumą ir jo nevilkinimą nagrinėjant skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje. Įstatymų leidėjas nenumatė atskiro skundų trūkumų šalinimo instituto, kadangi taikant tokį institutą atsirastų papildomų procesinių veiksmų atlikimas, atitinkamų procesinių terminų nustatymas, kuriuos numato ir teismo taikyto ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis, tačiau visa tai turėtų neigiamą įtaką šio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo proceso operatyvumui, įstatymo numatytas ne ilgesnis kaip trisdešimties dienų terminas skundui išnagrinėti būtų per trumpas ir dėl to būtų pažeidžiamas, galimybė pratęsti šį terminą nenumatyta. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, dėl ginčo šalių procesinės padėties galutinai nusprendžia teismo posėdžio metu, žodinio proceso tvarka. Ikiteisminis ginčų nagrinėjimo procesas vyksta rašytinio proceso tvarka. Centriniam registratoriui pačiam atliekant skundo trūkumų šalinimo procesinį veiksmą ir įtraukiant trečiąjį suinteresuotą asmenį, tektų identifikuoti jo gyvenamąją vietą, siekiant tą asmenį informuoti apie nagrinėjamą skundą. Neretai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, kurios duomenys nurodomi gyventojų registre, nesutampa su faktine asmens gyvenamąja vieta, todėl informacija apie skundą tinkamo adresato nepasiektų, o šis asmuo taip ir liktų neįtrauktas į skundo nagrinėjimą. Tai lemtų pagrindinių procedūrų pažeidimą, numatytą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte, arba tokia situacija netgi užkirstų galimybę Centriniam registratoriui nagrinėti skundą iš esmės. Įstatymų leidėjas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatydamas, jog Centriniam registratoriui paduodamo skundo forma ir turinys turi atitikti ABTĮ nustatytus reikalavimus, įtvirtino būtent asmens pareigą pačiam pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą, jame nurodant trečiuosius asmenis, jų gyvenamąją vietą, bei numatė tokių reikalavimų neatitinkančio skundo teisines pasekmes – atsisakymą jį priimti, siekdamas užtikrinti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka operatyvumą, jo nevilkinimą. Atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo teikti skundą Centriniam registratoriui, į jį įtraukus trečiąjį suinteresuotą asmenį ir nurodžius jo gyvenamąją vietą. Pareiškėjai nėra atimama teisė ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad teismas teisingai aiškino ir taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai, nesusiję su trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančių teisės normų taikymu ir jų aiškinimu, šioje administracinėje byloje teisiškai nereikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad pareiškėja, siekdama apginti jos (tariamai) pažeistą interesą, pateikė kadastro tvarkytojui (VĮ Registrų centro Vilniaus filialui) prašymą panaikinti kitam asmeniui – O. C. – nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėtina, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės byloje nėra ginčijamos, todėl laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.).
Kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio požiūriu paminėtas pareiškėjos prašymas laikytinas atitinkamu suinteresuoto asmens reikalavimu, o VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (trečiojo suinteresuoto asmens) 2008 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. IN(5.1.15.)-32971 (kuriuo buvo atsisakyta patenkinti paminėtą pareiškėjos prašymą) laikytinas kadastro tvarkytojo priimtu ir mutatis mutandis Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka Centriniam registratoriui (atsakovui) skundžiamu sprendimu.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra jo šalių skirtingas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 – 32 straipsnių nuostatų suvokimas ta apimtimi, ar atsakovas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, teisingai išaiškino ir pritaikė šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalį. Pagal šią Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio dalį, Centrinis registratorius atsisako priimti skundą, jei skundo turinys, forma neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Pastarieji reikalavimai skundo formai ir turiniui nustatyti ABTĮ 23 straipsnyje. Tarp jų (nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu) yra reikalavimas, kad skunde turi būti nurodyti duomenys apie trečiuosius suinteresuotus asmenis.
Aiškindama nurodytas procesinės teisės normas, kolegija pirmiausia pažymi, kad išankstinė administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka yra reglamentuojama ir paties ABTĮ. Tam yra skirti ABTĮ 25 – 31 straipsniai. ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje, panašiai kaip ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai paduodami skundai turi atitikti ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus. Tačiau šioje teisės normoje, skirtingai nuo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, nėra nurodyta, kad skundas, neatitinkantis ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, negali būti priimtas nagrinėti iš esmės. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas. Tuo pačiu tai reiškia, kad, palyginus su ABTĮ nustatyta skundu nagrinėjimo administraciniame teisme tvarka, asmeniui, siekiančiam apginti savo tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, neturi būti nustatytos procedūrinės (procesinės) kliūtys tokiam siekiui realizuoti. Šiuo aptartu aspektu aukščiau paminėtas pareiškėjos skundo trūkumas (trečiojo suinteresuoto asmens nenurodymas) negali būti pripažintas pakankama priežastimi atsisakyti priimti pareiškėjos skundą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Pasisakydama dėl būtinumo taikyti nagrinėjamoje situacijoje ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo trūkumų pašalinimo institutą, kolegija pažymi, kad tokio instituto nenurodymas aptariamoje Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje savaime nepanaikina asmens teisės „būti išklausytam“ ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje ir dėl to, kad, net ir įžvelgiant tam tikrus prieštaravimus tarp Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies ir ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies (kurioje paminėtas institutas yra nustatytas), būtina taikyti ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje (2003-04-08 įstatymo Nr. IX-1490) nustatytą ABTĮ normų taikymo prioritetą.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl skundo trūkumų pašalinimo instituto taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.