- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- A-442-1268-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01252-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Valstybės saugumo departamento, Vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės saugumo departamentui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti vidaus reikalų ministro 2011 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 1V-181 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“; 2) panaikinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2011 m. gegužės 5 d. protokolinį sprendimą Nr. 56-3; 3) įpareigoti Valstybės saugumo departamentą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti leidimą pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu vidaus reikalų ministro įsakymu buvo panaikintas jam 2008 m. gegužės 9 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Nesutikdamas su šiuo įsakymu, pareiškėjas padavė skundą Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuri ginčijamu sprendimu pripažino, kad minėtas įsakymas yra pagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimu, nes šis sprendimas paremtas formaliu Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo taikymu, visiškai neatsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, neteisingai nustatant, kad asmuo yra neatsakingas. Be to, buvo pažeisti teisinės valstybės, nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo principai, taip pat principas, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad šiame ginče jis nėra tinkamas atsakovas, o reikalavimas dėl leidimo išdavimo yra pareikštas netinkamam subjektui. Tačiau pareiškėjo skundas bet kuriuo atveju turėtų būti atmestas, nes yra nepagrįstas. Asmenims, einantiems ar eisiantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu, nustatoma speciali sąlyga – ypatingas ir neabejotinas asmens patikimumas, kuris vertinamas pagal asmenį apibūdinančias aplinkybes (jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, ryšius su kitais asmenimis). Asmeniui, dėl tam tikros jo veiklos (padarytų teisės pažeidimų, asmens savybių bei kitų svarbių aplinkybių) praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi būti atimama.
Atsakovas Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ginčijamo vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu dėl tyčinės nusikalstamos veikos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, pareiškėjas atliko veiksmus, kurie pripažinti tarnybiniu nusižengimu ir už kuriuos jam 2009 m. liepos 24 d. paskirtas papeikimas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai; atlikti tokioje svarbioje valstybės saugumo srityje kaip valstybės sienos apsauga. Tuo tarpu tyčinis tarnybinę veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimas akivaizdžiai parodo asmens neatsakingumą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. (21/22)-10-89 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl pareiškėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, nes 2011 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamu veikų padarymo. Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija nusprendė, jog pareiškėjas yra neatsakingas, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktais, vidaus reikalų ministras ginčijamu įsakymu pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo panaikintas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje) bei 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte (asmeniui dėl tyčinės nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas) ir 17 punkte (nustatyta asmeninė ir dalykinė savybė – neatsakingumas, dėl kurios asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija) numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu pripažinta, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad, prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms, asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju byloje esanti medžiaga (išrašas iš Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. sausio 24 d. posėdžio protokolo Nr. 1-8RN-1(RN)) patvirtina, kad, prieš priimant sprendimą dėl leidimo pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjo patikimumas ir lojalumas valstybei buvo papildomai tikrinamas siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, ir buvo priimtas sprendimas siūlyti vidaus reikalų ministrui panaikinti pareiškėjui 2008 m. gegužės 9 d. išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, jog asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu valstybei, kurie sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Su valstybės paslaptimi gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau, bus padaryta žalos valstybės interesams. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. (21/22)-10-89 informavo Vidaus reikalų ministeriją apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnį (dokumentų suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas) ir 228 straipsnį (piktnaudžiavimas). 2011 m. sausio 10 d. pareiškėjui pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas minėtuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, 2008 metais vykdęs užkardos vado pareigas, savo veiksmais sudarė sąlygas netrukdomai patekti į valstybės sienos apsaugos zoną ir vidaus vandenis asmenims, kuriems negalima ten patekti. Pareiškėjo veiksmai leidžiant savo sūnui išduoti atitinkamus leidimus, sudarė pakankamą pagrindą abejoti pareiškėjo patikimumu ir lojalumu valstybei. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad savo sūnui leido išduoti leidimus, tačiau neigė, kad leidimais buvo sudarytos sąlygos netrukdomai patekti į valstybės sienos apsaugos zoną. Toks pareiškėjo teiginys atmestinas, nes nėra logiška išdavinėti leidimus būti pasienio ruože, kuriame, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta valstybės sienos apsaugos zona. Be to, vien aplinkybė, kad pareiškėjas leido išduoti leidimus savo sūnui, suponuoja jo neatsakingumą, o tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti, kad asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija. Teismas nurodė, kad atsakovai išsamiai ir objektyviai ištyrė surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 598 „Dėl Pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte numatyta, jog draudimas vykti į pasienio juostą be leidimų netaikomas, kai pasienio juosta eina pasienio vandenų krantu. Pareiškėjo atveju leidimai į pasienio juostą nebuvo išduodami, nes valstybės sienos apsaugos zonos toje vietovėje nėra, todėl ir atitinkamų leidimų nereikia. Visa tai paneigia teiginius, kad pareiškėjas leido netrukdomai asmenims patekti prie valstybės sienos. Tuo tarpu šios informacijos Centrinė specialioji ekspertų komisija, nagrinėdama pareiškėjo patikimumo ir lojalumo valstybei klausimą, neturėjo, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl pareiškėjo neatsakingumo. Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytoje 2009 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-211(09) konstatuota, jog rankraštinius įrašus vienkartiniuose terminuotuose buvimo pasienio ruožo vidaus vandenyse leidimuose pasirašė pareiškėjas. Tai paneigia faktą, kad leidimus išdavinėjo jo sūnus. Be to, baudžiamojoje byloje kaltinimai pareiškėjui nepareikšti, todėl jo kaltumas dėl inkriminuojamų veikų nėra įrodytas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepripažino fakto, kad jis leido savo sūnui išdavinėti leidimus, ir toks faktas nėra įrodytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybės saugumo departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas šioje byloje neskundė Valstybės saugumo departamento priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų. Be to, Valstybės saugumo departamentas apskritai neatliko jokių veiksmų bei nepriėmė sprendimų, galėjusių lemti pareiškėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, Valstybės saugumo departamentas nėra tinkama šios bylos proceso šalis. Atsakovas nurodo, kad visgi sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas. Bylos medžiaga patvirtina, kad, prieš panaikinant leidimą, buvo atliktas papildomas tikrinimas siekiant nustatyti, ar tolesnis pareiškėjo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės jos saugumui. Šio tikrinimo metu buvo įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas paslapčių subjekto vadovui (vidaus reikalų ministrui) siūlymas uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Panaikinant pareiškėjui išduotą leidimą, neabejotinai egzistavo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatyta aplinkybė – pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas. Be to, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, rodančios, kad atitinkama pareiškėjo veikla tarnybos metu ir asmeninės savybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti jo patikimumu ir tinkamumu dirbti su įslaptinta informacija (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vidaus reikalų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai pakankamai byloja apie jo neatsakingumą. Pareiškėjo neatsakingumą įrodo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir 2009 m. liepos 24 d. jam paskirta nuobauda – papeikimas, Generalinės prokuratūros 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, 2011 m. sausio 10 d. pranešimas pareiškėjui apie įtarimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad Generalinės prokuratūros 2010 m. lapkričio 5 d. nutarime atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog rašysenos tyrimą atlikę ekspertai nustatė, kad leidimų apskaitos žurnalo 1-5 skiltyse įrašus parašė ne pareiškėjas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. (21/22)-10-89 kreipdamasis į Vidaus reikalų ministeriją dėl pareiškėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, nenurodė jokios klaidingos informacijos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, kuri patvirtina pareiškėjo neatsakingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vidaus reikalų ministro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-181 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 bei 17 punktais (b. l. 70-71).
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, o 17 punkte įtvirtinta, kad minėtas leidimas neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu pripažinta, kad: „Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas atsiradus arba paaiškėjus šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir nenustatyta, kad prieš sprendžiant dėl tokio leidimo arba pažymėjimo panaikinimo atsiradus ar paaiškėjus šioms aplinkybėms asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti papildomai tikrinami siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui“. Todėl, aiškinant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatas, turi būti įvertintas minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuotas šių teisės normų neatitikimo Konstitucijai kontekstas.
Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos nuostatas, iš kurių valstybei kyla pareiga garantuoti valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumo apsaugą, yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimi gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau, bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.
Kaip buvo nurodyta, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, asmeniui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Aiškindamas šią materialinės teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad joje nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardintos. Jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju turi taip pat vadovautis proporcingumo bei protingumo kriterijais ir tokiu būdu spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes asmuo yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-154/2009).
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos vado pareigas, 2008 m. liepos 28 d. savo sūnui T. J. perdavė vienkartinį terminuotą buvimo pasienio ruožo vidaus vandenyse leidimą, kurio neužpildęs, t. y. neįrašęs asmenų, kuriems toks leidimas yra išduotas duomenų, jį pasirašė ir patvirtino antspaudu. Vėliau šį leidimą užpildė pareiškėjo sūnus T. J.. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Vienkartinių terminuotų leidimų vykti į pasienio juostą bei leidimų būti vidaus vandenyse išdavimo tvarkos, patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2001 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr.497, 7, 10, 11, 12 punktų reikalavimus. Už tai pareiškėjui Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. TE-244 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 75-76, 102-105). Pareiškėjas iš esmės šių faktinių aplinkybių neneigia.
Vertindama minėtas faktines aplinkybes Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl tokio pareiškėjo elgesio galima konstatuoti, jog jis nesąžiningai atliko savo pareigas, šiurkščiai pažeidė minėtų leidimo išdavimo tvarką, nes leido savo sūnui, kuris neturi teisės išduoti vienkartinius terminuotus buvimo pasienio ruožo vidaus vandenyse leidimus, juos užpildyti. Toks aplaidumas bei nesąžiningumas tvarkant su tarnyba susijusius dokumentus yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas prarado valstybės pasitikėjimą ir jam negali būti leidžiama dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija. Vien tik šių aplinkybių pakanka išvadai, jog vidaus reikalų ministras pagrįstai priėmė įsakymą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Taigi nagrinėjamu atveju faktas, jog dėl minėtų pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai padarius veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo įsakymo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrįstumą. Be to, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą, vien tokio fakto nustatymas ar paaiškėjimas nesuponuoja teisės subjektui, išdavusiam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tokį leidimą panaikinti neatlikus papildomo tyrimo dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui.
Kaip matyti iš Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. vasario 24 d. posėdžio protokolo Nr.1-8RN-1(RN), šios komisijos siūlymas vidaus reikalų ministrui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo pagrįstas ne vien tik faktu, jog pareiškėjui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau komisija, įvertinusi išsamią pareiškėjo charakteristiką bei jai pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatavo, jog pareiškėjas yra neatsakingas, t. y. nustatė tokią jo dalykinę savybę, dėl kurios, komisijos nuomone, jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Taigi pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, prieš sprendžiant leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą atsiradus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 13 punkte nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei buvo papildomai tikrinamas siekiant nustatyti, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nekeltų grėsmės tokios informacijos saugumui. Todėl šiuo atveju, priimant skundžiamą įsakymą, Konstitucijos nuostatos, kurioms pagal Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimą neatitiko Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas, nebuvo pažeistos.
Tai, kad skundžiame vidaus reikalų ministro įsakyme netiksliai teisiškai kvalifikuoti pareiškėjo veiksmai išduodant vienkartinį terminuotą buvimo pasienio ruožo vidaus vandenyse leidimą, nėra esminis procedūrinis pažeidimas. Todėl naikinti šį administracinį aktą vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nėra pagrindo.
Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas vidaus reikalų ministro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 1V-181 yra teisėtas ir pagrįstas. Nesant pagrindo naikinti šį įsakymą, negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjo skundo reikalavimai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.