Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Institucijos teikiančios išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo išieškojimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui G. K., institucijai teikiančiai išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. K. ir J. K. susituokė 2011 m. lapkričio 26 d. Panevėžio r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė dukra L. K. ( b.l. 5).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas, taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešintis savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str. pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu, tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Šalys, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės, kadangi atsakovas vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, ne kartą buvo sumušęs, darė psichologinį spaudimą. Dėl šios priežasties prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovė atstovė nurodė, jog atsakovo nuomone santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu ieškovė, iki santuokos sudarymo šalys draugavo apie penkis mėnesius. Atsakovas buvo pavartojęs fizinį smurtą ir iki santuokos sudarymo. Kadangi santuoka sudaroma abiejų sutuoktinių abiejų šalių laisva valia, todėl negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Be to, vertinant santuokos iširimo priežastis, atsižvelgiama į tai, kad šalys iki santuokos sudarymo bendravo tik penkis mėnesius, o sudarydami santuoką, abu sutuoktiniai prisiėmė pareigą kurti bendrą šeimos gyvenimą, užtikrinti jų dukrai tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko savitarpio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, abi šalys nesutarė dėl pareigų pasiskirstymo šeimoje, dukters priežiūros ir kt. Prasidėjus nesutarimams šeimoje, šalys emocingai aiškinosi tarpusavio santykius, t.y. kiekvieną kartą šalims susitikus, dažnai santykių aiškinimasis pasibaigdavo policijos pareigūnų iškvietimu bei pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeimyninių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Ieškovė savo poziciją dėl atsakovo kaltės grindžia ir ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo atliekamas dėl jo elgesio. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas jau prasidėjus skyrybų procesui, t.y. kai jau buvo paduotas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, darytina išvada, kad šis ikiteisminis tyrimas esminės įtakos sutuoktinių tarpusavio santykiams neturėjo, kadangi sutuoktiniai jau nebesutarė dėl bendro gyvenimo, dėl bendro ūkio vedimo. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą ir nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Tokią išvadą darytina, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad daugelio atveju nesutapo ieškovės ir atsakovo požiūris į bendro ūkio kūrimą, šeimos biudžeto panaudojimą, jų tarpusavio santykius, liečiančius jų kaip sutuoktinių pareigą gerbti bei būti lojaliam kito sutuoktinio atžvilgiu, nesutarimai dėl dukters auklėjimo. Pagrindine santuokos iširimo priežastimi teismas laiko abiejų sutuoktinių skirtingą požiūrį į šeimos gyvenimą ir charakterių skirtingumą. Šis charakterių nesutapimas bei skirtingas požiūris į gyvenimą ir nenoras suderinti šių požiūrių tarpusavyje, padarė sutuoktinių gyvenimą negalimu. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl abiejų kaltės ( CK 3.61 straipsnis). Po santuokos nutraukimo J. K. paliekama santuokinė pavardė „ K.“. Ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl G. K. kaltės, prašė priteisti ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, neturtinė žala nepriteisiama. Byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo išieškojimo

Šalys turi nepilnametę dukrą L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini) Tėvams gyvenant skyrium, jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu ( CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama ( CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama J. K.. Tam neprieštaravo ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Esant šioms aplinkybėms, L. K. gyvenamoji vieta nustatoma su mama J. K. ( CK 3.169 straipsnio 2,3 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiama dalis vaiko išlaikymui. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui pragyventi sąlygas ( CK 3.192 straipsnio 1,2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo to kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 straipsnio 1,2 dalis). Proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki dukters pilnametystės. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dukros išlaikymui išleidžia apie 150 Lt sauskelnėms, maistui, maisto produktams išleidžiama apie 200-300 Lt, specialiam pieno mišiniui išleidžia apie 40 Lt per mėnesį, rūbams, avalynei išleidžiama apie 150 Lt, vaistams, higienos priemonėms išleidžiama apie 100 Lt per mėnesį. Nepilnametės dukros išlaikymui išleidžiama apie 600-700 Lt per mėnesį. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna 669 Lt dydžio pašalpą iš Panevėžio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus. Kitų pajamų ieškovė neturi. Atsakovas šiuo metu gyvena Anglijoje. Apie jo gaunamas pajamas Anglijoje duomenų civilinėje byloje nėra. Iš pateiktos metinės gyventojo turto deklaracijos jo metinės pajamos yra 4895 Lt. Privalomojo registruoti turto - automobilio vertė 400 Lt. Abi šalys neturi nekilnojamojo turto. Įvertinus šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į šalių šiai dienai esamą turtinę padėtį, taip pat vertinant tai, kad nepilnametė dukra L. K. gyvena su mama, kuriai tenka kasdienė vaiko priežiūra, vertinant tai, kad nepilnametės dukros išlaikymui šiai dienai išleidžiama apie 600-700 Lt, iš atsakovo G. K. priteistina po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo G. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei L. K. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-19 iki sprendimo priėmimo dienos, todėl išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį, nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būkle ir kita ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S.R.T v.Z.T., bylos Nr. 3K-3-500/2003).

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, at išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankami užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turį teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį lygį užtikrina. Ir priešingai sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išlaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai išlaikymą po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t.y. neužtikrina minimalių poreikių ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Ieškovė nurodė, jog išlaikymą jį prašo priteisti, kadangi jos materialinė padėtis sunki, t.y. ji pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos. Tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir nepagrindė bylos nagrinėjimo metu, kad ji negali dirbti ir pati save išlaikyti. Kaip nurodė ieškovė bylos nagrinėjimo metu, ji negali ieškotis darbo, kadangi neturi galimybės leisti dukros į darželį. Nepilnametės dukros leisti į darželį ji negali todėl, kad ji gyvena mieste, o jos gyvenamoji vieta yra deklaruota Panevėžio rajone. Dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės, ji dirbti gali. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovė gali dirbti ir save išlaikyti. Vien ta priežastis, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra deklaruota Panevėžio rajone ir ji nesikreipia į migracijos tarnybą dėl gyvenamosios vietos Panevėžio mieste deklaravimo, nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei. Šis ieškovės reikalavimas, atmestinas.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo ( b.l. 8). J. K. vardu, 2012 metais buvo įregistruota transporto priemonė LANCIA KAPPA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( b.l. 11).

Iš byloje esančių duomenų matyto, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarimu, G. K. buvo pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 2 d. ir jam skirta 9000 Lt bauda, konfiskuojant 110 pakelių cigarečių „Portal silver“ bei 500 pakelių cigarečių „Glamour“ bei konfiskuota kontrabandos daiktų gabenimo transporto priemonė – automobilis LANCIA KAPPA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Automobilis LANCIA KAPPA buvo įgytas šalims esant santuokos, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Nors atsakovo atstovė nurodė, jog automobilius neturi būti dalinamas, kadangi ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas veža cigaretes. Byloje tokių duomenų apie tai, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas veža kontrabandines cigaretes, nėra. Vertinant tai, kad automobilis buvo įgytas santuokos metu ir buvo konfiskuotas dėl atsakovo padarytų teisės pažeidimų, šis turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai, kad automobilis yra konfiskuotas neatima iš ieškovės teisės reikalauti kompensacijos už automobilį, kuris buvo įgytas santuokos metu. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios turto dalys yra lygios. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas. Sprendžiant klausimą dėl santuokinio turto padalijimo būdo visų pirma atsižvelgiama į sutuoktinių pageidavimus, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinus visus svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje ir konstatuotas bylos aplinkybes, parenkamas santuokinio turto padalijimo būdas.

Šalys dėl turto pasidalijimo būdo nesusitarė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kiekvienas išreiškė poziciją dėl turto padalijimo ir dėl automobilio vertės. Šalys skirtingai vertina santuokos metu įgytą automobilį. Ieškovė nurodo automobilio vertę 1000 Lt. Atsakovas su tokia automobilio verte nesutinka. Nei viena, nei kita pusė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių automobilio vertę, nepateikė. Tokiu atveju, teismas remiasi ieškovės nurodyta automobilio verte, kadangi jokio kito automobilio vertinimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Esant šioms aplinkybės, atsakovui G. K. priteistinas automobilis LANCIA KAPPA, o ieškovei – J. K. 500 Lt dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią dalį. Kadangi automobilio natūroje nėra, iš atsakovo priteistina kompensaciją ieškovei.

Atsakovui G. K., 2013 m. balandžio 12 d. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama 100 procentų apmoka antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2011 m. lapkričio 26 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 160, tarp G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir J. K. ( L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. palikti santuokinę pavardę – K..

Nustatyti nepilnametės dukros L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 ( tris šimtus penkiasdešimt ) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 ( penkių šimtų ) litų kompensaciją už santuokoje įgytą turtą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.