Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, nagrinėdamas nuteistojo D. I., gim. (duomenys neskelbtini) prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I. nuteistas 2014-01-27 31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. 15 parų arešto, pagal LR BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. paskirtas bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimą 3 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. D. I. šį nuosprendį apskundė, dėl per griežtos bausmės, tačiau 2014-05-16 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi D. I. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas D. I. prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų taikymo, įsigaliojus 2015-03-24 LR BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo naujai redakcijai (Nr. XII-1554, 2015-03-19), jam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. I. prašymas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nuosprendžiu, D. I. nuteistas už vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą realią laivės atėmimo bausmę.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas bausmės rūšį ir jos dydį parenka atsižvelgdamas į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimas yra teismo diskrecijos teisė. Įstatymai nedraudžia ir pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, tik toks skyrimas privalo būti motyvuotas. Jau apeliacinio teismo buvo įvertinta, kad nuteistajam D. I. paskirta bausmė nėra per griežta.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal naująją BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas numato formalią galimybę palengvinti nuteistojo D. I. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią. Tačiau taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad ir D. I. baudžiamojoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, bet besąlygiškai tas nuostatas taikyti ir bausmės vykdymą atidėti neprivalo. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2011).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. I. dar kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 157 str. 2 d. padarymu, procesinis sprendimas nepriimtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis D. I. nepadarė atitinkamų išvadų, nes jau kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 8 p., jam jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas, tačiau po to padarė naują sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Iš šių aplinkybių matyti, kad nuteistasis pasitikėjimo nepateisino, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti realiai neatliekant visos paskirtosios bausmės. Teigiamas nuteistojo charakterizavimas gali būti pagrindu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą įstatymo numatyta tvarka.

Nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, paskirtos bausmės dydis neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir aplinkiniams yra nepavojingas, todėl šiuo metu teismui duomenų išvadai, jog nuteistajam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nepakanka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnio 5 dalimi, teisėjas

nutaria:

nuteistojo D. I. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.