Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., I. B., R. G., A. K., J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys I. B. ir J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareikštu pareiškimu sutinka. Pareiškėjas iki mirties tinkamai rūpinosi E. K., gyveno jos namų valdoje. Po E. K. mirties D. B. liko namų valdoje gyventi, ja rūpinosi ir išlaikė kaip savininkas, tokiais veiksmais priėmė paliktą turtą. Kiti suinteresuoti asmenys V. B., R. G. ir A. K. pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę ir jie neprieštarauja, kad pareiškėjas teisiškai susitvarkytų palikimo priėmimą po E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas D. B. ir suinteresuoti asmenys V. B., I. B. , R. G., A. K., J. M. yra E. K. , gim. (duomenys neskelbtini)., mirusios (duomenys neskelbtini)., anūkai. E. K. mirė būdama našle, sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre yra įregistruotas E. K. sudarytas (duomenys neskelbtini) testamentas, tačiau nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis E. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, liudytojų D. B., V. D. parodymų nustatyta, kad pareiškėjas D. B. po E. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti – pareiškėjas po E. K. mirties liko gyventi turte, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, remontavo jį.

Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų daroma išvada, jog pareiškėjas D. B. po E. K. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savo, juo naudodamasis, rūpindamasis kaip savininkas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Nurodytais motyvais pareiškėjo pareiškimas tenkinamas. Pareiškėjui išaiškinama, kad palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė šioje byloje patyrė 73,04 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 73,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Priteisti iš pareiškėjo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 73,04 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 4 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.