Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), našlė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, dirbanti, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. K. 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 16 val. parduotuvėje „Aibė“, priklausančioje akcinei bendrovei „Imeda“, esančioje Ignalinos rajone, Dūkšto seniūnijoje, Dūkšto kaime, Laisvės g. 3, nuo prekystalio lentynos pagrobė S. R. priklausančią piniginę, kurioje buvo 240 eurų, S. R. vardu registruoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“, AB mokėjimo kortelė, neturintys materialinės vertės, įvairių degalinių ir prekybos centrų lojalumo kortelės, neturinčios materialinės vertės, tokiais savo veiksmais S. R. padarė bendrą 240 eurų turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu D. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 16 val., kaip nurodyta kaltinime, parduotuvėje „Aibė“, esančioje Ignalinos rajone, Dūkšto seniūnijoje, Dūkšto kaime, Laisvės g. 3, prie kasos nuo prekystalio paėmė svetimą piniginę. Kas yra piniginėje, patikrino atsisėdusi ant suoliuko prie traukinių stoties. Piniginėje be įvairių kortelių ir asmens dokumentų, buvo ir pinigų – 240 eurų, kuriuos pasiėmė ir vėliau išleido. Grįžusi namo, apie rastą piniginę pasakė sūnui, o jis apie rastą piniginę įdėjo skelbimą į „Facebook“. Apie piniginėje rastus pinigus niekam nesakė. Supranta, kad paimdama svetimą piniginę ir pavogdama joje buvusius pinigus, pasielgė blogai, dėl tokių savo veiksmų gailisi. Su pareikštu ieškiniu sutinka, žada jį atlyginti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) S. R. nurodė, kad ieškinį dėl 240 eurų žalos palaiko, bet su kaltinamąja susitarė dėl žalos atlyginimo, nori su ja taikytis, todėl pretenzijų kaltinamajai neturi. Patvirtino, kad parduotuvėje jo paliktoje piniginėje buvo 240 eurų. Dėl piniginės skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, parašė pareiškimą policijai.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. K. parodymai, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. po pietų į namus grįžusi mama D. K. pasakė, kad Dūkšto traukinių stotyje rado juodos spalvos piniginę su dokumentais. Mamos rastoje piniginėje buvo S. R. neįgalumo pažymėjimas, parduotuvių lojalumo kortelės. Apie piniginėje buvusius pinigus mama jam nieko neminėjo. Apie geležinkelio stotyje rastą piniginę įdėjo skelbimą į socialinio tinklo „Facebook“ Dūkšto bendruomenės grupę. Vėliau per programėlę „Messenger“ S. R. parašė asmeninę žinutę apie tai, kad jo piniginė šiuo metu yra pas jį ir siūlė jam atvykti jos pasiimti, tačiau S. R. į jo rašytą žinutę nesureagavo (1 t., b. l. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos pardavėjos J. B. parodymai, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. po pietų į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas S. R.. Jam išėjus, netrukus į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstama D. K.. Apsipirkusi D. K. išėjo iš parduotuvės. Po valandos į mobilaus ryšio telefoną jai paskambinusi kolegė paklausė, ar pirkėjas S. R. į parduotuvę atėjo turėdamas piniginę. Jai atsakė, kad į tai dėmesio neatkreipė ir jo piniginės nematė. Iš telefoninio pokalbio ji suprato, kad S. R. kažkur pametė savo piniginę(1 t., b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos parduotuvės vedėjos N. V. parodymai, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jai telefonu paskambino S. R. ir paklausė, ar parduotuvėje nėra vaizdo kamerų. Jis nurodė, kad buvo parduotuvėje ir tikriausiai parduotuvėje paliko piniginę. Tą pačią dieną ji susisiekė su pardavėja J. B. ir pasiteiravo, ar ji nerado piniginės parduotuvėje. J. B. atsakė, kad parduotuvėje nėra piniginės. Paskambinusi parduotuvės pavaduotojai, pasakė, kas nutiko. Ji atsiuntė į telefoną parduotuvės kameromis darytą vaizdo įrašą. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, pamatė, kad į parduotuvę buvo atėjęs S. R. ir palikęs piniginę ant prekystalio, išėjo iš parduotuvės. Po keleto minučių į parduotuvę atėjo K., kuri pasidėjo savo rankinę ant S. R. piniginės, o paskui piniginę įsidėjo į savo rankinę ir iš parduotuvės išėjo. Susisiekusi su S. R., ji papasakojo, ką matė vaizdo įraše. S. R. jai nurodė, kad piniginėje buvo virš 200 eurų. Praėjus kuriam laikui po įvykio, kai S. R. apsilankydavo parduotuvėje, jo pasiteiraudavo, ar K. jam atidavė piniginę. S. R. pasakė, kad moteris nesutinka jam atlyginti žalos, nepripažįsta, ką padarė (1 t., b. l. 101-102).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos V. L. parodymai, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, pas ją atėjo susijaudinusi pažįstama D. K. ir pasakė, kad Dūkšto geležinkelio stotyje, lauke ant suoliuko rado piniginę, kad jai reikia grąžinti S. R. 1000 eurų. D. K. pasakė, kad S. R. sakė, kad iš pradžių pas jį piniginėje buvo 1000 eurų, paskui pasakė, kad 240 eurų. Apie D. K. rastą piniginę jau žinojo, kadangi iš vakaro socialiniame tinklapyje www.facebook.com grupėje „Dūkšto bendruomenė“ skaitė pranešimą apie tai, kad Dūkšto geležinkelio stotyje rasta S. R. piniginė. Pranešimą buvo parašęs D. K. sūnus A. K.. Prie pranešimo buvo S. R. komentaras: „Grąžink pinigus, nes yra įrašai!“. S. R. asmens, kuris turi grąžinti pinigus, neįvardino. D. K. ji pasiūlė paskambinti S. R. ir išsiaiškinti, kaip viskas yra. Ji paskambino S. R. per programėlę „Messenger“. S. R. jai pasakė, kad jo piniginę Dūkšto miestelyje parduotuvėje „Aibė“ paėmė D. K.. S. R. nurodė, kad piniginėje buvo 240 eurų. Jos pokalbį su S. R. girdėjo D. K.. D. K. pasakė, kad piniginė yra pas ją, kad S. R. gali atvažiuoti ir pasiimti piniginę (1 t., b. l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo Č. V. parodymai, kad vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimena, S. R. papasakojo, kad jis parduotuvėje „Aibė“, esančioje Ignalinos rajone, Dūkšto seniūnijoje, Dūkšto miestelyje, paliko piniginę. Minėjo, kad piniginėje buvo pinigų, tačiau kiek buvo pinigų, neįvardino. S. R. paaiškino, kad jis iš pradžių nežinojo, kur buvo palikęs savo piniginę, tačiau socialiniame tinklapyje www.facebook.com, vienoje iš grupių rado pranešimą, jog jo piniginė buvo rasta Dūkšto geležinkelio stotyje, ant suoliuko lauke. S. R. jam pasakė, kad Dūkšto geležinkelio stotyje jis negalėjo palikti piniginės, nes ten nebuvo (1 t., b. l. 90-91).

Policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad akcinės bendrovės „Imeda“ direktorius pateikė 2024 m. rugpjūčio 26 d. parduotuvės „Aibė“ vaizdo įrašą, kuriame matoma kaip S. R. įėjęs į parduotuvę palieka ant lentynos piniginę (1 t., b. l. 107).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, esantys 2024 m. rugpjūčio 26 d. parduotuvės „Aibė“ vaizdo įrašuose: 2024 m. rugpjūčio 26 d. 15 val. 34 min. S. R., stovėdamas prie prekystalio priešais pardavėją, iš savo piniginės paėmęs pinigus ir juos padėjęs į tam skirtą pinigams vietą, piniginę pasideda ant lentynos ir kaire ranka atsirėmęs į lentyną, o dešine ranka į prekystalį, laukia, kol pardavėja suskaičiuos pinigus. S. R. nuo prekystalio pasiėmęs plastikinį maišelį su prekėmis, palikęs savo piniginę ant lentynos, 15 val. 35 min. 48 sek. iš parduotuvės išeina. 15 val. 37 min. 48 sek. į parduotuvę įeina D. K.. Įėjusi į parduotuvę, nuo peties nusiėmusi rankinę ar kuprinę, ją pasideda ant lentynos, ant kurios yra palikta S. R. piniginė. Atsisegusi savo rankinę ir iš jos išsiėmusi piniginę, laikydama ją dešinėje rankoje, tuo pačiu metu kaire ranka nuo lentynos paima S. R. piniginę ir ją įsideda į savo rankinę (1 t., b. l. 114-115).

Policijos registruojamų įvykių pažyma patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. 8 val. 34 min. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino S. R., pranešdamas, kad parduotuvėje „Aibė“, esančioje Ignalinos rajone, Dūkšto miestelyje, paliko piniginę. Jam buvo pranešta, kad piniginė rasta geležinkelio stotyje, bet parduotuvės pardavėja pranešė, kad yra vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kas pasisavino jo piniginę (1 t., b. l. 117-121).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. 8 val. 34 min. S. R. iš telefono, kurio numeris: (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog parduotuvėje „Aibė“, Ignalinos rajone, Dūkšto miestelyje, 2024 m. rugpjūčio 26 d. jo paliktą piniginę paėmė moteris, kurią jis žino (1 t., b. l. 122-123).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. socialiniame tinklapyje www.facebook grupėje „Dūkšto bendruomenė“ A. K. parašė pranešimą su tekstu: „Rasta piniginė Dūkšto traukinių stotyje. S. R.“. Po pranešimu yra 11 komentarų ir 8 bendrinimai. Komentaruose S. R. rašo: „Labas – na moteris kuri įėjusi į AIBĖS parduotuvę ir uždėjusi ant piniginės savo kažkokią tašelę, o po to kol pardavėja jus aptarnavo, Jūs piniginę įsidėjote į tą tašelę. Taigi grąžinat piniginę su tapatybės kortele, neįgalumo pažymėjimu, vairuotojo pažymėjimu ir pinigais. Lauksiu iki pietų toliau pati suprantate, rašysiu pareiškimą. Pavardė Jūsų žinoma tik nenoriu skelbti“. R. G. atsako į S. R. komentarą: „Oho...nu ir žmonės“ S. R.: „Tai gi va, atsiranda. O dar atrodo, kad normali moteris“. R. G.: „Eina sau kokia gėda taip pasielgti su savu žmogumi, netylėk S.“. S. R. atskiras komentaras po pranešimu: „Įdomu kaip ji ten nukeliavo, na nieko parodys videokamera“ (1 t., b. l. 125-126, 128-131).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad D. K. pateikė juodos spalvos piniginę, kurioje buvo S. R. dokumentai: neįgalumo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, „Swedbank“, AB mokėjimo kortelė, įvairios nuolaidų kortelės (2 t., b. l. 30-31).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad piniginė yra vyriška, juodos spalvos, 12x10 dydžio, su trimis skyriais. Piniginėje yra S. R., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2014-11-03, galioja iki 2024-11-03; asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2018-07-23, galioja iki 2028-07-23; „Swedbank“, AB mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); negaliojanti asmens tapatybės kortelė. Piniginėje yra įvairių prekybos centrų, degalinių lojalumo kortelės: UAB „Viada LT“, „Propano ir butano dujų centras“, „Optikos pasaulis“, UAB „Eurovaistinė“, „Smart Net“, „Knygynas Pegasas“, UAB „Baltic Petroelum“, „Kika“ klubo kortelė, valdomas pultelis, įvairių firmų ir asmenų vizitinės kortelės, dvi tabletės(2 t., b. l. 34-35, 37-41).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (šiuo metu 150 eurų), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (šiuo metu 500 eurų).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, todėl D. K. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis).

Kaltinamosios D. K. kaltė įrodyta ne tik jos prisipažinimu. Nusikalstama veika užfiksuota parduotuvėje esančiomis vaizdo kameromis, kaltinamosios kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių teisiamajame posėdyje nekilo.

IV. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų su tuo susijusių klausimų

Teismo posėdyje kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis atleido kaltinamajai, su ja susitaikė. Teismui pateiktas susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 84).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamoji D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, tai yra baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio padarymo bylos nagrinėjimo teisme metu ji visiškai pripažino savo kaltę. Taip pat, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamoji susitarė su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo. 2025 m. sausio 30 d. pasirašytame susitaikymo protokole nustatyta, kad kaltinamoji D. K. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiojo S. R. patirtą 240 eurų žalą, ją sumokant susitarta tvarka.

Taip pat atsižvelgtina į kaltinamąją D. K. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamoji dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, baudžiamojon atsakomybėn patraukta pirmą kartą, nebausta administracine tvarka, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Iš D. K. elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ji gailisi savo veiksmų, gėdijasi tokio savo poelgio, padarė tinkamas išvadas, susitarė dėl pavogtų pinigų grąžinimo nukentėjusiajam. D. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamoji yra sisteminga teisės aktų pažeidėja. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji D. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, tikslinga atleisti kaltinamąją D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir žalą dėl jos veiksmų patyrusiam asmeniui susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

D. K. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, padaryta neapgalvotai ir spontaniškai, todėl įvertinus jos asmenybę, jai neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis S. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66).

Kadangi nukentėjusysis (civilinis ieškovas) su kaltinamąja pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo nustatytais terminais ir tvarka, civilinio ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktas).

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju S. R., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti D. K. ir S. R. 2025 m. sausio 30 d. susitarimą, kad D. K. atlygins S. R. patirtą 240 eurų žalą per šešis mėnesius, perduodama jam po 40 eurų kas mėnesį.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. K., kad per vienerius metus, nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.