Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-07 · Civilinė byla Nr. 2-1633/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
2-1633/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius "Lesto" Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Vilniaus m. savivaldybės administracija AB bankas SEB "ACDC" "Kennedy forbes" Makroprintas "Baltix Mobile"
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1633/2013Procesinio sprendimo kategorija 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „AS Development“, UAB „SIV projektai“, UAB „SIV statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Tilto Street Investments“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. 2-3059-656/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tilto Street Investments“.

Šalies argumentai

Bankrutuojančios UAB „Tilto Street Investments“ kreditoriai UAB „AS Development“, UAB „SIV projektai“, UAB „SIV statyba“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė nelaikyti 2012 m. kovo 16 d/ įvykusio BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių susirinkimo pirmuoju kreditorių susirinkimu, o jame priimtą nutarimą pripažinti negaliojančiu visa apimtimi. Nurodė, kad 2012 m. kovo 16 d. BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių susirinkime nutarta atidėti kreditorių susirinkimą 2012 m. balandžio 2 d., be to, 2012 m. kovo 16 d. susirinkimas neteisėtai įvardintas kaip pirmasis kreditorių susirinkimas ir jame priimtas nutarimas, nepriklausomai nuo jo prasmės, yra negaliojantis, o bankroto administratorius įpareigotinas pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo klausimą spręsti iš naujo. Paaiškino, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis numato būtinąją pirmojo bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo sąlygą, t. y. ne vėliau nei per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad nesant įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria yra patvirtinami bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai, pats pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo faktas minėtoje bankrutuojančioje bendrovėje nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, kuria buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Tilto Street Investments“ kreditorių reikalavimai, buvo apskųsta apeliacine tvarka (atskirasis skundas priimtas 2012 m. kovo 27 d. teisėjo rezoliucija), todėl 2012 m. kovo 16 d. susitikimas niekaip negalėjo būti laikomas pirmuoju kreditorių susirinkimu, esant dar neįsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi kreditorių UAB „AS Development“, UAB „SIV projektai“, UAB „SIV statyba“ skundą atmetė.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas 2012 m. kovo 16 d. bankrutuojančios UAB „Tilto Street Investments“ kreditorių susirinkimas. Ginčo santykius reglamentuojančio ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. 2012 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkime dalyvavo visų trijų pareiškėjų atstovai. Todėl pareiškėjai skundą turėjo teisę paduoti iki 2012 m. kovo 30 d. Tuo tarpu skundas teismui paduotas tik 2012 m. gegužės 25 d., t. y. beveik du mėnesius praleidus ieškinio senaties terminą nutarimui skųsti. Bankroto administratoriui bei AB SEB bankui prašant taikyti senatį, yra pagrindas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo atmesti.

Pasisakydamas dėl skundo argumentų, teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ 22 straipsnyje. ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (civilinė byla Nr.B2-533-656/212) bendrai 22 165 948,38 Lt sumai. Nutarties kopija buvo išsiųsta bankroto administratoriui ir įteikta 2012 m. vasario 2 d.. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2012 m. kovo 16 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas, nebuvo apskųsta, todėl administratoriaus 2012 m. kovo 16 d. sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas atitiko ĮBĮ nuostatas.

Šalies argumentai

Be to, nors po kreditorių susirinkimo kreditorius UAB „ACDC“ ir pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties dėl BUAB „Tilto Street Investments“ kreditoriaus AB SEB banko 3 505 621,18 Lt dalies kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau nesutiktina, kad ši aplinkybė turi įtakos 2012 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo teisėtumui. Be to, CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-4442-656/2012 išnagrinėtas ginčas dėl BUAB „Tilto Street Investments“ 2012 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais pagal UAB „AS Development“, UAB „SIV projektai“, UAB „SIV statyba“ skundą, kuris, beje, buvo grindžiamas tais pačiais pareiškėjų argumentais. Teismas pastarojoje byloje konstatavo, kad ginčijama AB SEB banko reikalavimo dalis neįtakoja kreditorių balsų pasidalijimo, t. y. likusios 72,556 procentų visų teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų sumos. Todėl teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis neginčijamoje dalyje įsiteisėjo. Vadovaujantis aptartu prejudiciniu faktu, konstatuotina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo administratoriaus sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas nepažeidžia ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Teismas nenustatė, kuo ginčijamas nutarimas pažeidė jų, kaip kreditorių interesus. 2012 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkime visų trijų pareiškėjų atstovas pasiūlė atidėti susirinkimą dviejų savaičių laikotarpiui. Šiam pasiūlymui pritarė visi kreditoriai vienbalsiai (98 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu tretieji asmenys UAB „AS Development“, UAB „SIV projektai“, UAB „SIV statyba“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, nelaikyti 2012 m. kovo 16 d. įvykusio BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių susitikimo pirmuoju tokių kreditorių susirinkimu, o jame priimtą nutarimą pripažinti negaliojančiu visa apimtimi. Taip pat prašo išreikalauti visą civilinės bylos Nr. Nr. 2-3059-656/2012 medžiagą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nurodė, kad apeliantai yra praleidę 14 dienų terminą skundui paduoti, kas yra savarankiškas teisinis pagrindas skundui atmesti. Tokia išvada yra nepagrįsta faktine bylos medžiaga, padaryta neteisingai interpretuojant ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles. Savo skunde apeliantai aiškiai įvardino, kad duomenis apie 2012 m. kovo 16 d. sušauktą pirmąjį bankrutuojančios UAB „Tilto Street Investments“ kreditorių susirinkimą ir jo įforminimą, surašant protokolą, iš bankroto administratoriaus atstovų gavo tik 2012 m. gegužės 9 d. Taigi ĮBĮ nustatytos ieškinio senaties apskaičiavimo taisyklės apeliantų skundui paduoti galėjo būti taikomos tik nuo 2012 m. gegužės 9 d. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties terminų skaičiavimo klausimą, nurodė, kad apeliantai nebuvo suformulavę prašymo dėl tokio termino atnaujinimo. Tačiau apeliantų skundo tekstas patvirtina, kad tokio turinio prašymas apeliantų buvo suformuluotas, nurodytos aiškios priežastys tokiam prašymui tenkinti. Vadinasi, teismas visiškai neįsigilino į skundo tekstą, jame išdėstytus argumentus vertino paviršutiniškai, t. y. teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas bylos įrodymų vertinimo taisykles, kas laikytina esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, darančiu skundžiamą nutartį neteisėta, todėl panaikintina. Teismas neįsigilino į skunde keliamos problemos esmę. Paaiškėjus aplinkybei, jog nėra išnaudotos 2012 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių finansiniai reikalavimai, apskundimo galimybės, bankroto administratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, kad galimas tokių kreditorių susirinkimas pagal ĮBĮ 22 straipsnio reikalavimus. Tai reiškia, kad 2012 m. kovo 16 d. nebuvo jokio BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių susirinkimo ir dėl jame priimamų sprendimų niekas nebalsavo. Nebalsavo ir apeliantų atstovas, kaip asmuo, tiesiogiai dalyvavęs 2012 m. kovo 16 d. susitikime. Tai reiškia, jog apeliantų skundui negalėjo būti taikomas ir 14 dienų ieškinio senaties terminas. Apeliantų skundas Vilniaus apygardos teismui turėjo būti vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo yra siekiama panaikinti neigiamas teisines pasekmes, kam yra taikomi bendrieji 10 metų ieškinio senaties terminai pažeistai teisei apginti.(CK 1.125 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismui 2012 m. birželio 4 d. nutartyje pasisakius dėl viso kreditoriaus AB banko SEB reikalavimo dydžio patvirtinimo, darytina išvada, kad 2012 m. sausio 31 d. nutartis minėtoje dalyje, t. y. dėl viso kreditoriaus AB banko SEB reikalavimo dydžio, ir buvo panaikinta. Tokiu būdu, 2012 m. kovo 16 d. kreditoriaus AB banko SEB reikalavimo klausimas nebuvo išspręstas. Tai reiškia, kad 2012 m. kovo 16 d. kreditorius AB bankas SEB apskritai neturėjo BUAB „Tilto Street Investments“ kreditoriaus teisinio statuso, tuo labiau ir balsavimo teisės. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo tvirtinti, jog 2012 m. kovo 16 d. egzistavo sąlygos sušaukti pirmąjį BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių susirinkimą.

Šalies argumentai

Nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme, gautas apeliantų prašymas privalomai sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1645/2012.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymo dėl privalomo nagrinėjamos bylos sustabdymo, nes neegzistuoja prašyme nurodytų CPK 163 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1645/2012 klausimas dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo išspręstas iš esmės, nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1645/2012 neišnagrinėta. Pažymėtina, kad prašymo dėl 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties išaiškinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1645/2012 pateikimas nereiškia, jog ši byla neišspręsta (CPK 163 str. 3 p.).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų CPK nustatytų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Kartu netenkinamas apelianto prašymas išreikalauti visą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3059-656/2013, nes ši byla apeliacinės instancijos teismui yra perduota su apeliantų skundu.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta senatis skundui paduoti, taip pat pasisakyta dėl skundo esmės bei netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreditorių susirinkimo nelaikymo pirmuoju ir jame priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB „Tilto Street Investments“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Nutartis dalyje dėl bankroto administratoriaus kandidatūros paskyrimo apskųsta apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad 2012 m. kovo 16 d. kreditorius AB bankas SEB apskritai neturėjo BUAB „Tilto Street Investments“ kreditoriaus teisinio statuso, tuo labiau ir balsavimo teisės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Tilto Street Investments“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 22 165 948,38 Lt sumai (dėl rašymo apsirikimo klaidos nurodant bendrą sumą priimta teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis). Kreditoriaus AB SEB banko patvirtintas reikalavimas sudarė 17 044 427,47 Lt. Kreditorius UAB „ACDC“ 2012 m. kovo 27 d. BUAB „Tilto Street Investments“ bankroto byloje pateikė atskirąjį skundą dėl kreditoriaus AB SEB banko 3 505 621,18 Lt dalies kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, teismas savo iniciatyva rinko papildomus rašytinius įrodymus, o 2012 m. birželio 4 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, jog AB SEB banko kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl 2012 m. sausio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš išdėstyto akivaizdu, kad dėl AB SEB banko reikalavimo dalies (13 538 806,29 Lt) ginčo nebuvo. Todėl nesutiktina su pareiškėjų argumentais, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis buvo neįsiteisėjusi visa apimtimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, AB SEB banko reikalavimo suma, patvirtinta, 2012 m. sausio 31 d. nutartimi buvo 17 044 427,47 Lt, kas sudarė 76,89 procentų visų teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų sumos. UAB „ACDC“ atskiruoju skundu ginčijama AB SEB banko reikalavimo dalis sudarė 3 505 621,18 Lt, tai buvo konstatuota tiek Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi. Taigi įsiteisėjusia 2012 m. sausio 31 d. teismo nutarties dalimi AB SEB banko reikalavimo dalis sudarė 13 538 806,29 Lt, kas yra daugiau kaip 72,56 procentų visų teismo nutartimi patvirtintų reikalavimų sumos. Todėl aplinkybė, jog 2012 m. sausio 31 d. nutartis 3 505 621,18 Lt dalyje nebuvo įsiteisėjusi, niekaip neįtakojo kreditorių balsų pasidalijimo (ĮBĮ 24 str.) ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių taip pat ir priimant 2012 m. kovo 16 d. nutarimą atidėti pirmąjį kreditorių susirinkimą 2012 m. balandžio 2 d. Taigi pareiškėjui nenurodžius, kaip 2012 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimas pažeidė šalių teises, taip pat neįrodžius, kad teisinis rezultatas dėl ginčijamo AB SEB banko reikalavimo priimant 2012 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą būtų pasikeitęs, paminėtos faktinės aplinkybės reiškia, kad patenkinus pareiškėjų prašymą nelaikyti 2012 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju kreditorių susirinkimu, atsirastu galimybės formaliais pagrindais vilkinti bankroto procesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis nustatyta prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2012).

Taigi bankroto proceso paskirtis ir esmė yra apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų ir visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Tuo tarpu, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apeliantai, nenurodydami, kokiu būdu 2012 m. kovo 16 d. susirinkimas ir jame priimtas nutarimas pažeidžia jų ar kitų asmenų teises, siekia tik formalių tikslų ir deda pastangas sudaryti sąlygas bankroto procedūrų vilkinimui (CPK 185 str.).

Iš minėtų Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarčių turinio matyti, kad tiek patys pareiškėjai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai laikė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2012 m. balandžio 2 d. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 2012 m. balandžio 2 d. įvykęs kreditorių susirinkimas buvo 2012 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo tęsinys, nes būtent pastarasis buvo sušauktas pagal visus įstatymo reikalavimus, be to, jame, ką patvirtina pareiškėjų skundo turinys, buvo nuspręsta atidėti pirmąjį atsakovo kreditorių susirinkimą (t. y. nors kreditoriai ir žinojo, kad nėra išnaudotos galimybės apskųsti 2012 m. sausio 31 d. teismo nutartį, tačiau nusprendė kreditorių susirinkimą atidėti, o ne laikyti neįvykusiu ar pan.). Taigi 2013 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimas, nepriklausomai nuo to, koks nutarimas jame buvo priimtas, įvyko, todėl jam, kaip ir bet kuriam kitam kreditorių susirinkimo nutarimui, taikomi 14 d. apskundimo terminai (ĮBĮ 24 str. 5 d.) ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pasisakyti apie tai, kad pareiškėjai praleido senaties terminą kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė