- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- eI3-115-609/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00878-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos projektų ekspertizės centras“, uždarajai akcinei bendrovei „2L Architects“, mažajai bendrijai „Aug Rent“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. M.,
trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Statybos projektų ekspertizės centras“ atstovei advokatei E. S., uždarosios akcinės bendrovės „2L Architects“ atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „2L Architects“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“, mažajai bendrijai „Aug Rent“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. LSNS-31-201218-00265 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir pareiškėja, Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. statybos leidimą Nr. LSNS-31-201218-00265 (toliau – ir Statybos leidimas).
Prašyme nurodė, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja E. B. atliko planinį Statybos leidimo, suteikiančio teisę statytojai – mažajai bendrijai (toliau – MB) „AUG Rent“ atlikti ypatingosios kategorijos viešbučių paskirties pastato, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statybą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), teisėtumo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas pagal projektuotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „2L Architektai“ (pavadinimas pakeistas į UAB „2L Architects“) (toliau – ir Projektuotoja) 2020 metais parengtą projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP (toliau – ir Projektas). Patikrinus Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, 2021 m. kovo 30 d. kovo 30 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-210330-00019 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai.
Pareiškėja teigia, kad ypatingosios paskirties statinys – viešbutis, suprojektuotas Žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir TPDR) duomenimis, Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikomas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 (TPDR Nr. T00030032) (toliau – ir Detalusis planas).
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. To paties straipsnio 22 punkte įtvirtinta, kad teritorijos naudojimo reglamentas, tai – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, o 23 punkte numatyta, kad teritorijos naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Teritorijos planavimo dokumento sprendiniu laikomas grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 punktas).
Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 3 punkte nurodyti sklypams suteikiami pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties žemė) žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai. Numatyta, kad Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Teritorijos gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti, statybinių medžiagų pramonės ir statybos įmonėms statyti, patalpoms įrengti ir eksploatuoti, prekybos urmu ir kitokiems sandėliams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Šio punkto pastabose nurodyta, kad sklypai adresu <...> (duomenys neskelbtini) skirti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms, 3-5 kenksmingumo kategorijos pramonės įmonėms statyti ir eksploatuoti.
Akcentuoja, jog pagal Žemės naudojimo būdo tūrinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 (toliau – ir Aprašas) 19 punktą kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, yra skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.
Atlikus Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, buvo nustatyta, kad Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių, nes Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas.
Motyvuojamoji dalis
Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, to paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtintas Rytinio pramonės rajono prie Vilniaus pl. Detaliojo plano korektūra (toliau – ir Detaliojo plano korektūra), kuria Detaliuoju planu nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas nebuvo pakeistas. Detaliojo plano sprendiniai Žemės sklype yra galiojantys, nėra pakeisti arba pakoreguoti taip, kad būtų pakeistas žemės sklypų naudojimo būdas, todėl Projektas turėjo būti rengiamas, įvertinant Detaliojo plano sprendinius ir jais vadovaujantis.
Pareiškėja pažymi, kad pagal Aprašo 20 punktą viešbučių paskirties pastatai gali būti statomi tik žemės sklypuose, kuriems nustatytas komercinių pastatų objektų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdas. Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba nenumatyta ir negalima.
Patikrinimo akte konstatuota, jog pateiktas neteisingas Projekto sprendinių atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams įvertinimas.
Pareiškėja pažymi, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. bendrosios Projekto ekspertizės aktas Nr. 492-288(20)/1/2020 (toliau – Ekspertizės aktas) su teigiamu įvertinimu, kuriame nurodyta, kad Projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
Pareiškėjos teigimu, toks vertinimas nėra teisingas, nes viešbučių paskirties pastato statyba Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijos, prieštarauja galiojančiam Detaliojo plano sprendiniui, susijusiam su žemės sklypų naudojimo būdu.
Pareiškėja nurodo, kad viešbučių paskirties pastato suprojektavimas Žemės sklype prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.1. punktui bei Aprašo 19 punktui (pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išduodant Statybos leidimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STRT 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas turėjo pareigą patikrinti, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustačius pažeidimus, turėjo neišduoti Statybos leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašymo reikalavimą palaiko ir prašo jį patenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinta Detaliojo plano korektūra.
Nurodė, kad Žemės sklype yra numatyta statyti sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatų kompleksą, kurio įgyvendinimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra išdavusi tris statybą leidžiančius dokumentus: 2020 m. liepos 17 d. LSNS-31-200717-00150 aptarnaujančios gatvės (duomenys neskelbtini), statybos projektas; 2020 m. rugpjūčio 21 d. LSNS-31-200821-00184 sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), statybos projektas; 2020 m. gruodžio 18 d. LSNS-31-201218-00265 viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Šių projektų sprendiniuose numatyti pastatai (pagal projekte pateiktus bendruosius statinio rodiklius): sandėliavimo paskirties pastatas 19117,41 kv. m.; paslaugų paskirties pastatas 2295,24 kv. m.; administracinės paskirties pastatas 2357,45 kv. m.; transporto paskirties pastatas 270,00 kv. m.; transporto paskirties pastatas 8,35 kv. m.; viešbučio paskirties pastatas 1761,48 kv. m.
Atsakovės teigimu, vyraujantis komplekso pastatų pogrupis yra sandėliavimo paskirties pastatai, kuris atitinka Detaliojo plano sprendinius.
Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsni 3 dalimi, statinio projekto rengimo metu privaloma vadovautis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų ir teritorijų planavimo dokumentais bei galiojančiais teisės aktais. Statinių techniniai projektai rengiami, vadovaujantis statybos techninių reglamentų reikalavimais. Reglamento IV skyriuje nurodyta, kad gamybos pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų teritorijose gali būti statomi kiti pastatai planuojamo objekto funkcijoms ir darbuotojų bei klientų reikmėms tenkinti (11.3. ir 12.4 p.).
Atsakovė teigia, kad, Projekte numatyti sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto ir viešbučio paskirties pastatai skirti viso komplekso reikmėms tenkinti ir yra tarpusavyje susiję, kadangi yra reikalingi atitinkamos įmonės veiklos vykdymui.
Akcentuoja, kad nei Reglamente, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nenumatytas baigtinis sąrašas statinių, kurie gali būti statomi priešgamyklinėje zonoje, tačiau aišku, jog statiniai turi būti susiję su paslaugų teikimu ir darbuotojų poreikiu tenkinimu.
Didžioji dalis Žemės sklype planuojamų statyti statinių tiesiogiai atitinka Žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o į statinių kompleksą patenkantis viešbutis yra skirtas išimtinai statinių komplekso funkcijoms ir darbuotojų reikmėms tenkinti, todėl tokios paskirties statinio statyba pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje yra galima.
Atsakovė teigia, jog Projekto sprendiniai, susiję su viešbučio paskirties statinio statyba Žemės sklype, numatyti kaip komplekso „Sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai, (duomenys neskelbtini)“ dalis, neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir galiojančių teisės aktų nuostatoms.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaiko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos poziciją, išdėstytą atsiliepime į prašymą ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybos projektų ekspertizės centras“ atsiliepime į prašymą nurodo, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog Projekto rengimo metu buvo patvirtinta Detaliojo plano korektūra. Atliekant Projekto patikrą, buvo įvertintas jo atitikimas privalomiesiems Projekto rengimo dokumentams, įskaitant Detaliojo plano koregavimo dokumentus ir buvo konstatuota, jog Projekto sprendiniai juos atitinka.
Nurodo, kad Detaliojo plano korektūros bylos brėžiniuose ir dokumentuose, projektiniuose pasiūlymuose, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje ir projektinių pasiūlymų viešinimo dokumentuose buvo nurodytas viešbučio paskirties pastatas, ji neturėjo pagrindo abejoti šio teritorijų planavimo dokumento teisėtumu, todėl pateikė teigiamą išvadą.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybos projektų ekspertizės centras“ atstovė prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „2L Architects“ atsiliepime į prašymą nurodo, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Projektas atitinka Detaliojo plano korektūros dokumentus, nes juose yra numatytas viešbučių paskirties pastatas. Tiek Žemės sklype planuojamų statyti pastatų projektiniuose pasiūlymuose, tiek Detaliojo plano korektūros dokumentuose buvo aiškiai nurodyta apie planuojamą vykdyti viešbučio statybą. Numatomo statyti pastatų komplekso vizija ir lūkesčiai buvo aiškiai atskleisti. Šiai vizijai pritarė visi Detaliojo plano koregavimo dokumentus peržiūrėję bei jų atitiktį pagal kompetenciją teisės aktų reikalavimams vertinę subjektai. Pritarimą viešbučio paskirties, kaip pastatų komplekso sudedamosios dalies, statiniui davė Žemės sklypo savininkės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius. Detaliojo plano koregavimo dokumentus individualiu administraciniu aktu 2019 m. lapkričio 6 d. patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD2-1884. Viešbučio paskirties pastato, kaip Pastatų komplekso dalies, statyboms vykdyti išduotas Statybos leidimas negali būti panaikintas, nes būtent, tokios paskirties pastato statybos buvo numatytos Detaliojo plano koregavimo dokumentuose bei pastatų komplekso projektiniuose pasiūlymuose, kuriems pritarė visi šiuos dokumentus vertinę subjektai, įskaitant ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją.
Pabrėžia, kad Žemės sklype suplanuotas pastatų kompleksas, tame tarpe ir viešbučių paskirties pastatas, yra skirti bendrovių (statytojai ir UAB „Gedlito transportas“) veiklai bei šių įmonių grupės veiklos gerinimui ir tolimesnei plėtrai. Plečiant bendrovių veiklą sandėliavimo, transportavimo ir transporto aptarnavimo srityse statytojas numatė poreikį pritraukti papildomus darbuotojus iš kitų Lietuvos regionų ir užsienio šalių darbuotojams kuriant patrauklias darbo ir apgyvendinimo / poilsio sąlygas. Dėl šių priežasčių pastatų komplekse buvo numatytas viešbučių paskirties pastatas, skirtas darbuotojų laikino apgyvendinimo paslaugoms teikti.
Pažymi, kad viešbučių paskirties pastatas yra suprojektuotas ne kaip atskiras objektas komercinei veiklai vykdyti, o kaip pastatų komplekso (sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai) dalis. Teigia, kad projektiniuose pasiūlymuose, teiktuose ir visuomenei pristatyti viešo susirinkimo metu, šalia kitų planuojamų statyti statinių, buvo numatytas viešbučio statinys. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta pagrindinė pastatų naudojimo paskirtis – sandėliavimo paskirties (sandėliavimo patalpos). Komplekso projektiniuose pasiūlymuose numatyti planuojami įrengti: lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė, sunkiojo transporto stovėjimo aikštelė, sargo namelis prie įvažiavimo, poilsio aikštelės, žaliosios zonos, autoservisas (vilkikų servisas) su administracinėmis patalpomis ir kt. ir, tik paskutiniu punktu, numatytas viešbutis.
Nors Pastatų komplekso įgyvendinimui buvo parengti trys atskiri projektai ir išduoti skirtingi statybos leidimai, nei vieno jų negalima vertinti atskirai, nesiejant su statinių, kaip pastatų komplekso, įgyvendinimo idėja. Viešbučio poreikis nėra ir nebuvo susijęs su tikslu vykdyti komercinę apgyvendinimo paslaugų tretiesiems asmenims teikimo veiklą. Viešbutis skirtas užtikrinti išimtinai Pastatų komplekso funkcijų vykdymą ir darbuotojų poreikių tenkinimą.
Pažymi, kad statybos leidimai statiniams nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, jeigu tokie statiniai yra atitinkamoje teritorijoje numatytų galimų statyti pastatų komplekso sudedamoji dalis ir yra skirti tokio komplekso, kaip visumos, reikmių tenkinimui. Statinių ir šiems statiniams statyti išduotų statybos leidimų negalima vertinti atskirai ir izoliuotai nuo viso pastatų komplekso, jeigu toks statinys buvo numatytas kaip atitinkamo pastatų komplekso dalis.
Teigia, kad Statybos leidimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Žemės sklype numatytų statyti statinių vyraujanti dalis atitinka leidžiamų statyti statinių ir jų grupių paskirtį.
Nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 23 d. apibrėžia sąvoką „teritorijos naudojimo tipas“. Pagal šį punktą, teritorijos naudojimo tipas yra teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Teigia, kad šios sąvokos apibūdinimo lingvistinė analizė akivaizdžiai leidžia spręsti, kad kituose teisės aktuose numatytų žemės naudojimo būdų bei juose galimų statyti statinių reikalavimą atitinka faktinė situacija, kai atitinkamame žemės sklype numatytų statyti statinių ar jų grupių paskirtis, nors ir nėra pilna apimtimi atitinkanti teisės aktuose numatytą, tačiau yra vyraujanti.
Teigia, kad pagrindinė (vyraujanti) pastatų kompleksą sudarančių pastatų naudojimo paskirtis – sandėliavimo paskirtis (sandėliavimo patalpos). Viešbučių paskirties statinys, vertinant procentine išraiška, sudaro tik 6,82 proc. viso planuojamo statyti pastatų komplekso.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „2L Architects“ vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype planuojamų statyti statinių grupės paskirtis atitinka teisės aktuose numatytą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje galimų statyti statinių vyraujančią paskirtį, minimalus nukrypimas yra galimas.
Akcentuoja, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), numatyta multifunkcinė Žemės sklypo panaudojimo paskirtis. Bendrajame plane numatyta, kad Žemės sklype gali būti statomi komercinės paskirties objektai, tame tarpe ir viešbučiai.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „2L Architects“ atstovas prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas statybos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.
Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kokie galimi administraciniai sprendimai ir procedūros, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, t. y. Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą:
1) jeigu nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyti kiti trūkumai, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, – pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus;
3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.
Nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas Statybos leidimas, suteikiantis teisę statytojai MB „AUG Rent“ atlikti ypatingosios kategorijos viešbučių paskirties pastato, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statybą Žemės sklype.
Atlikusi planinį Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja E. B. nustatė, kad statybą Žemės sklype leidžiantis dokumentas išduotas pagal projektuotojos UAB „2L Architects“ 2020 metais parengtą projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP. Patikrinimo akto išvadoje konstatuota, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių, kadangi Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas, be to, pateiktas neteisingas Projekto sprendinių atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams įvertinimas. Konstatuota, kad viešbučių paskirties statinio Žemės sklype suprojektavimas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.1. punktui bei Aprašo 19 punktui (pažeistas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat konstatuota, kad išduodant Statybos leidimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STRT 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas turėjo pareigą patikrinti, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustačius pažeidimus, turėjo neišduoti Statybos leidimo (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas (Statybos leidimo išdavimo metu galiojusi redakcija), kuriame įtvirtinta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinio projektas rengiamas, vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Statinio projekto rengimo tvarką ir jo sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingųjų statinių sąrašą nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 24 str. 20 d.).
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai (2 str. 27 d.). Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (2 str. 28 d.). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.
Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, o 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai. Konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).
Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus.
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 (toliai – ir Taisyklės), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, šeštajame skirsnyje nustatyta detaliojo plano keitimo ir koregavimo tvarka ir atvejai. Taisyklių 313 punkte numatyta, kad Detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu (Taisyklių 314 p.). Taisyklių 315 punkte numatyta, kad Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami.
Pagal Taisyklių 318.4.5.2. papunktį, galiojantys detalieji planai koreguojami, kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai, t. y. galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV.
Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog norint koreguoti detaliojo plano sprendinius (naudojimo būdą, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrus bei aukštingumą), yra pakankama detaliojo plano korektūros procedūra pagal minėtų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319.4.5.2 papunktį, tačiau koregavimu neturi būti keičiama detaliojo plano esmė, taip pat koregavimas negali pažeisti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju, Bendrojo plano sprendinių.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 buvo patvirtintas rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento detalusis planas, pagal kurio sprendinius Žemės sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos.
Kadangi Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai galioja Detalusis planas, Žemės sklypo naudojimo būdas turi būti keičiamas, keičiant/koreguojant Detaliojo plano sprendinius.
Projekto rengimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu“ patvirtino Detaliojo plano korektūrą.
Kadangi koreguojant Detaliojo plano sprendinius nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas nebuvo keičiamas, darytina išvada, jog Projektas turėjo būti rengiamas, atsižvelgiant tiek į Detaliojo plano, tiek į Detaliojo plano korektūros sprendinius ir jais vadovaujantis.
Pagal Žemės naudojimo būdo tūrinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 19 punktą kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, yra skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.
Vadovaujantis Aprašo 20 punktu, viešbučių paskirties pastatai gali būti statomi tik žemės sklypuose, kuriems nustatytas komercinių pastatų objektų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdas.
Kadangi Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba nenumatyta ir negalima, pagrįstai konstatuota, jog Projekto sprendinys, kuriuo Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas, prieštarauja galiojančiam Detaliojo plano sprendiniui, susijusiam su Žemės sklypo naudojimo būdu.
Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punktas). Minėto statybos techninio reglamento 7.1 punkte nurodyta, kad viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai), 7.4 reglamentuota, kad paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo – išpardavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai, o 7.13 punkte pažymėta, kad poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).
Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad viešbučių paskirties pastatai nėra paslaugų paskirties pastatai, o yra skirti trumpalaikiam apgyvendinimui.
Reglamento 12.4 papunktyje nurodyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype, skirtame gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniams, priešgamyklinėje zonoje galima statyti darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų statinius, jei jie nurodyti techninėje užduotyje.
Kadangi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype, skirtame gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniams, apgyvendinimo veikla negalima, sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog viešbučių paskirties pastato statyba Žemės sklype, vadovaujantis Reglamento 11.3 ir 12.4 papunkčių nuostatomis, negalima.
Dėl argumentų, susijusių su bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėtomis „2L Architects“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo – Urbanistikos ir architektūros skyriaus patarėjo M. M. administracinių nusižengimų bylomis dėl nurodytų asmenų veiksmų parengiant, vertinant ir tikrinant projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP, pagal kurį išduotas ginčo Statybos leidimas, pažymėtina, kad minėtose administracinių nusižengimų bylose nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.).
Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai.
Nagrinėjamam atvejui aktualiose administracinių nusižengimų bylose buvo sprendžiamas UAB „2L Architects“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo – Urbanistikos ir architektūros skyriaus patarėjo M. M. administracinės atsakomybės už galbūt netinkamą pareigų atlikimą klausimas. Taigi minėtose administracinių nusižengimų bylose dalyvavo ne tie patys asmenys, o jų dalykas buvo nurodytų asmenų veiksmų įvertinimas (t. y. ar šie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintų administracinių nusižengimų požymius, ar jie yra pavojingi, tyčiniai, kalti ir pan.).
Statybos leidimo neteisėtumą konstatavo ir administracinio nusižengimo protokolą surašė ta pati institucija – Inspekcija, tačiau Inspekcijos vaidmuo ir funkcijos, atliekant statybos valstybinę priežiūrą bei tikrinant išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą ir surašant administracinio nusižengimo protokolus fiziniams asmenims, skiriasi. Pirmuoju atveju teisiniuose santykiuose Inspekcija dalyvauja kaip institucija, vykdanti funkcijas viešojo administravimo srityje, antruoju – kaip administracinę atsakomybę taikantis subjektas. Todėl tai, kad sprendžiant dėl nurodytų subjektų veiksmų parengiant, vertinant ir tikrinant projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. 2L-2020-02-TP, teismai savo procesiniuose sprendimuose aptarė ir tam tikras su Projekto rengimu susijusias aplinkybes, negali būti laikoma ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo vertinimu, kadangi tai šiuo atveju nėra šio teismo kompetencija (Statybos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p.), be to, kaip minėta, tai nebuvo administracinių nusižengimų bylų dalykas.
Bendrosios kompetencijos teismo nutartys ir jose nurodytos aplinkybės nagrinėjamos administracinės bylos atveju gali (ir turi) būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, o tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (t. y. kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokio, šių įrodymų įvertinimo ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Todėl atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, kad nagrinėjant administracinę bylą dėl Statybos leidimo panaikinimo, kaip prejudiciniais turi būti vadovaujamasi administracinių nusižengimų bylose bendrosios kompetencijos teismo nustatytais faktais bei dėl jų padarytomis išvadomis, nelaikytini pagrįstais.
Įvertinus visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių darytina išvada, jog atsakovės išduotas Statybos leidimas, suteikiantis teisę statytojai MB „AUG Rent“ statyti viešbučių paskirties pastatą Žemės sklype, yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis naikintinas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Kadangi prašymas tenkintas visiškai, nelaikytina, jog sprendimas priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „2L Architects“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ naudai, šie asmenys neįgijo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą, todėl jų prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Prašymą patenkinti visiškai.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos MG „AUG Rent“ 2020 m. gruodžio 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-201218-00265 panaikinti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „2L Architects“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ prašymų jiems priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.