- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-18
- Bylos Nr.
- 2KT-33/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. B. 2007 m. balandžio 11 d. nušalinimo pareiškimu Vilniaus apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2A-427-42/2007 ir prašymu dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. balandžio 13 d. buvo gautas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 2A-427-128 persiųstas ieškovo A. B. 2007 m. balandžio 11 d. nušalinimo pareiškimas Vilniaus apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2A-427-42/2007 pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo, bei prašymas perduoti šią bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, išskyrus Kauno apygardos teismą.
Apeliacinį skundą nagrinėti paskirtos Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės, bei visų kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą, ieškovo manymu, įrodo tai, kad ieškovo apeliacinis skundas šioje civilinėje byloje turėjo būti nagrinėjamas kartu su jo apeliaciniu skundu, paduotu civilinėje byloje Nr. 2A-428/2007. Be to, ieškovo manymu, teismo posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamas apeliacinis skundas šioje civilinėje byloje, buvo sąmoningai paskirtas tą pačią dieną, kaip ir teismo posėdis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2007, tokiu būdu apribojant ieškovo teisę dalyvauti žodiniame abiejų šių bylų nagrinėjime. Kad ieškovo teisė dalyvauti žodiniame bylų nagrinėjime yra ribojama, įrodo taip pat ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-48-324/2007 buvo paskirta nagrinėti tą pačią dieną kaip ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-315/2007, netenkinant Vilniaus apygardos teismui ieškovo pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat ieškovas nurodo kitus argumentus dėl netinkamo bylų nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 65 ir 66 straipsniuose. Teisėjui taip pat neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu yra CPK 71 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Teismui reiškiamas nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Jis negali būti grindžiamas prielaidomis ir kitokiais teiginiais, neturinčiais įrodomosios vertės. Kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.).
Kaip matyti iš nušalinimo pareiškimo turinio, jis motyvuojamas tuo, kad, ieškovo manymu, apeliacinis skundas šioje byloje turėjo būti nagrinėjamas kartu su jo apeliaciniu skundu, paduotu civilinėje byloje Nr. 2A-428/2007, nes šių civilinių bylų nagrinėjimas atskirai iš anksto suponuoja neigiamą ieškovui teisinį rezultatą abiejose šiose bylose, o kartu rodo Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą. Tačiau su tokiais nušalinimo pareiškimo argumentais, kuriais yra grindžiamas Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumas ir suinteresuotumas šios bylos baigtimi, nėra pagrindo sutikti. Šie argumentai iš esmės yra siejami su teismo procesine veikla. Pažymėtina, kad spręsti dėl bylų sujungimo ir išskyrimo yra jas nagrinėjančio teismo teisė (CPK 136 str.). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis - apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).
Be to, nušalinimo pareiškime nurodomi kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumą, ieškovo nuomone, įrodantys motyvai, būtent, kad teismo posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamas apeliacinis skundas šioje civilinėje byloje, buvo sąmoningai paskirtas tą pačią dieną, kaip ir teismo posėdis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2007, tokiu būdu apribojant ieškovo teisę dalyvauti žodiniame abiejų šių bylų nagrinėjime. Be to, ieškovo nuomone, tą faktą, kad ieškovo teisė dalyvauti žodiniame bylų nagrinėjime yra ribojama, įrodo taip pat ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-48-324/2007 buvo paskirta nagrinėti tą pačią dieną kaip ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-315/2007, netenkinant Vilniaus apygardos teismui ieškovo pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad žodinio proceso atveju dalyvaujantys asmenys kviečiami į apeliacinės instancijos teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą (CPK 319 str. 3 d.). Kita vertus, CPK 51 straipsnyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Todėl negalėdamas asmeniškai dalyvauti tuo pačiu metu skirtingose bylose paskirtuose teismo posėdžiuose, dalyvaujantis byloje asmuo gali pasinaudoti įgalioto atstovo pagalba, o neturėdamas tam būtinų lėšų, kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Beje, dalyvaujantys byloje asmenys turi procesinę teisę prašyti vienoje iš tuo pačiu metu nagrinėjamų bylų atidėti teismo posėdį kitai dienai, jeigu negali dalyvauti teismo posėdyje per atstovą ar yra kitų priežasčių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi būti asmeniškai išklausytas teismo posėdyje, ir pan. Tačiau pats prašymo atidėti teismo posėdį padavimas savaime nereiškia, jog toks prašymas turi būti teismo patenkintas, nes nagrinėjant tokį prašymą yra vertinama jame nurodytų teismo posėdžio atidėjimo priežasčių svarba (CPK 246 str.), bylos aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į civilinio proceso tikslus ir apeliacinio proceso ypatumus. Taigi dviejų ar daugiau bylų nagrinėjimo datų sutapimas savaime nereiškia, kad vieną iš bylų būtina atidėti. Todėl tai, kad sutapo skirtingų civilinių bylų, kuriose dalyvauja ieškovas, nagrinėjimo data, taip pat tai, kad ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimo buvo atmestas, nepatvirtina teisėjų šališkumo nagrinėjamoje byloje, todėl negali būti pagrindas juos nušalinti nuo šio apeliacinio skundo nagrinėjimo.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, jog ieškovo nušalinimo pareiškime reiškiama nuomonė dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinį skundą nagrinėti paskirtos Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos teisėjai ar kurie nors kiti šio teismo teisėjai subjektyviąja ar objektyviąja prasme būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl konstatuotina, kad CPK 65, 66, 71 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra, dėl ko jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti ieškovo A. B. 2007 m. balandžio 11 d. nušalinimo pareiškimą Vilniaus apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2A-427-42/2007.