Utenos apylinkės teismo sprendimas

2024-06-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-4665-758/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
e2YT-4665-758/2024
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00678-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Būga
Pareiškėjas
T. A., J. A.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Ignalinos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-4665-758/2024 Proceso Nr. 2-54-3-00678-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.8; 3.2.6.1(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. A. ir J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo nustatyti, nustatyti, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: Gyvenamąjį namą, plane pažymėtą ind.1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiemo rūsį, plane pažymėtą ind. 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šulinį, plane pažymėtą ind. k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotieji asmenys VĮ Turto bankas ir Ignalinos rajono savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjų pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsniu apie bylos iškėlimą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje, tačiau per nustatytą terminą į teismą suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese negauta, turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį turtą ne mažiau kaip dešimt metų, o daikto savininkas per visą šį laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo į ją, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 1993-03-09 pagal Pirkimo – pardavimo aktą S. G. įsigijo Gyvenamąjį namą ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). iš V. A.. Iš ūkinių knygų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė J. A. (šeimos galva) iki (duomenys neskelbtini) (iki jo mirties). Po jo mirties šeimos galva nurodoma jo sutuoktinė N. A.. Mirus N. A. šeimos galva nurodomas sūnus J. A., kuris mirė 1991 m. J. A. turėjo sūnų V. A., todėl po J. A. mirties palikimą (faktiškai pradėjęs turtą valdyti) priėmė jo sūnus V. A.. Mirus J. A. atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai, nes jis buvo paskutinis kolūkinio kiemo narys ir šeimos galva. Kadangi J. A. buvo išsiskyręs, todėl paskutiniais gyvenimo metais jį prižiūrėjo pusseserė S. G., kuri rūpinosi juo iki pat mirties. J. visą savo turtą pažadėjo palikti S. G., tačiau nespėjo teisiškai įforminti. Mirus J. A. paveldėtojas liko tik sūnus V. A., kuris tuo metu S. G. pasakė, kad namas po tėvo mirties priklauso jam, nesvarbu, kad žemė, kurioje pastatytas namas priklauso S. A. Jeigu ji nori, kad namas priklausytų jai, tai ji turi sumokėti pinigus už namą. Tuomet S. G. prie liudininkų nupirko namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai įforminta, todėl namo negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau jį prižiūrėjo ir rūpinuosi juo. S. G. 1999 m. šiame name leido gyventi savo krikštasūniui S. A., kuris tuo metu išsiskyrė su žmona ir persikėlė gyventi iš Utenos pas S. G. Iki mirties S. G. gyveno kartu su krikštasūniu S. A., kuris rūpinusi ja, nes S. neturėjo vaikų. S. G. ir krikštasūnio S. A. ryšys buvo artimas, todėl S. G. paliko testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą paliko S. A.. S. G. mirė(duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą pagal testamentą priėmė testamentinis įpėdinis S. A.. S. A. vardu buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriame nurodyta, kad Paveldimą turtą sudaro penki žemės sklypai. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą buvo išduotas į beveik visą testamente nurodytą turtą, tačiau gyvenamojo namo su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjų tėvas S. A. negalėjo paveldėti, nes jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre testatorės S. G. vardu. S. G. gyvenamuoju namu ir priklausiniais naudojosi nuo 1993-03-09 iki savo mirties, o jai mirus turto paveldėtojas S. A.. S. G. tiek pradėdama valdyti ginčo turtą, tiek valdydama jį visą įgyjamosios senaties laiką, turėjo pagrindą ir buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, trukdančių įgyti jai tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, t. y. ji valdė daiktą kaip savo nesislapstydama, naudojosi gyvenamuoju namu, vykdė jo priežiūrą ir remonto darbus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko įrodytu, kad S. G. daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – Gyvenamąjį namą, plane pažymėtą ind.1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiemo rūsį, plane pažymėtą ind.2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šulinį, plane pažymėtą ind. k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Daiktai, kuriems prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nėra registruoti kito asmens vardu, apie bylos nagrinėjimą paskelbus viešai, dėl patraukimo suinteresuotais asmenimis niekas nesikreipė.

Įvertinus tai, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, bei tai, jog nėra įrodymų paneigiančių byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pareiškėjų pareiškimas yra tenkinamas ir pripažįstamas nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 270, 529, 533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: Gyvenamąjį namą, plane pažymėtą ind.1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kiemo rūsį, plane pažymėtą ind. 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Šulinį, plane pažymėtą ind. k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Gintautas Būga