Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei Ž. A., atsakovei O. M., atsakovui P. M., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams O. M. ir P. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės nuosavybės teisę į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patvirtina VĮ Registrų centro pažyma ( b.l. 8).

2002-03-01 UAB “Varėnos komunalinis ūkis”, atstovaujama direktoriaus V. B., sudarė su T. M. savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 22, kuria T. M. ir jos šeimos nariams nuolatiniam naudojimui buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9).

2012-09-24 Merkinės seniūno sprendimu Nr. SPR-9, P. M. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys (duomenys neskelbtini), panaikinti, remiantis Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-09-20 raštu Nr. PSD-3946-(26.5) “Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo”.

Šiuo metu P. M. ir O. M. yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir turinčių teisę į socialinį būstą, jų eilės sąraše numeris 43, o deklaruota gyvenamoji vieta yra Varėnos r. sav. ( b.l. 18).

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato pateiktoje pažymoje nurodyta, kad laikotarpyje 2012-2013 m. adresu (duomenys neskelbtini) buvo užregistruoti keturi iškvietimai: dėl P. M. namuose keliamo triukšmo ir konfliktavimo tris kartus policiją kvietė jo žmona O. M. ir vieną kartą kaimynė S. M. ( b.l. 28).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymoje nurodyta, kad P. M. yra socialiai remtinas nuo 2013-06-01 iki 2013-09-01 ( b.l. 16).

Ieškovė pareikštą ieškinį grindžia aplinkybėmis ir įrodymais, kad atsakovas į 2012-04-30 Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimą bei raginimą atlaisvinti gyvenamąsias patalpas nereaguoja, savanoriškai iš gyvenamųjų patalpų neišsikelia, girtuokliauja, kelią triukšmą, sudarydamas neįmanomas sąlygas kitiems gyventojams. Nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo motina, gyvenamosios patalpos nuomos teisė priklausė jai. Nuomininkei išvykus gyventi kitur, sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos, todėl nuomos teisės į gyvenamąsias patalpas atsakovui neperėjo. Nesant nuomos sutarties šalys yra nesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, kas reiškia, kad atsakovas netenka teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir šiuo metu gyvena jose be jokio teisinio pagrindo.

Ieškovė iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos pagrindu nurodo CK 6.611 straipsnį, kai nuomininkas arba su juo kartu gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudarantys neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems, trukdo normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o tokį reikalavimą gali reiškia pagal CK 4.98 straipsnį, kadangi savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Dėl atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo

Vien gyvenamosios vietos deklaravimas kuriuo nors konkrečiu adresu pats savaime nėra tapatus asmens faktiniam gyvenimui konkrečioje vietoje, ne visuomet tai reiškia ir nuomos santykių susiklostymą. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi įstatymo leidėjo valia privalomo teisinio ryšio tarp gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens faktinės gyvenamosios vietos nėra. Deklaravimas atlieka tik vieną iš daugelio gyvenamosios vietos nustatymo – jos išviešinimo funkciją, be to, visi įstatyme nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai yra alternatyvūs ir lygiaverčiai (CK 2.17 str.1 d.).

Šalys neginčijamai pripažįsta faktines aplinkybes, kad atsakovai gyvena nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), nors jų deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta adresu – Varėnos r.sav. (b.l. 6,7), tačiau jų deklaruota gyvenamoji vieta panaikinta ne atsakovų iniciatyva, o Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos sprendimu 2012-09-24 Nr.SPR-9. Atsakovo P. M. deklaruota gyvenamoji vieta panaikinta Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimu, kad P. M. 2012-09-20 atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsakovai nurodė aplinkybes, kad jie nuolatos gyvena nurodytame bute. Atsakovas P. M. nurodė, kad su motina nurodytam bute gyveno nuo 1996 metų, o vėliau su jais apsigyveno ir P. M. sutuoktinė O. M..

Atsakovas pateikė duomenis, kad P. M. nuo 2012-12-18 savo gyvenamąją vietą deklaravo – Varėnos r.sav. ( b.l.6), o O. M. – nuo 2008-07-23 (b.l. 7).

Pagal 2002-03-01 savivaldybių butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį T. M., suteikta gyvenamoji vieta kaip nuomininkei ir jos šeimos nariams ( b.l. 9). Vadinasi, atsakovo P. M. gyvenamosios vietos deklaravimo tikslas buvo siejamas per sudarytą šalių nuomos sutartį.

Deklaravimo duomenų pakeitimo, panaikinimo klausimas sprendžiamas kita tvarka, o ne per iškeldinimo institutą, ir nagrinėjamu atveju nėra pareikštas toks ieškinio ar priešieškinio reikalavimas.

Dėl atsakovų iškeldinimo pagrindo

Ieškovė pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus iš ginčo buto tuo pagrindu, kad nuomininkas netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems, trukdo normaliai gyventi. Ir tokias aplinkybės grindžia 2013-11-22 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK pateikta informacija, kad nuo 2012-05-19 iki 2013-06-25 buvo užregistruoti pranešimai policijoje : 3 pranešimai, kad policiją kvietė O. M. dėl sutuoktinio netinkamo elgesio namuose ir vieną kartą policiją kvietė kaimynė, kad konfliktuoja ir grąsina kaimynas P. M. ( b.l. 28).

Tokias aplinkybes galima vertinti kaip informacines, nes ieškovės pareiga pagrįsti ieškinį įrodymais ( CPK 178 str.), o pagal nurodytas aplinkybes dėl atsakovo P. M. elgesio nėra pateikta įrodymų, kokie tarpusavio santykiai sutuoktinių, kaip atsakovai yra charakterizuojami pagal gyvenamąją vietą, kokie atsakovų santykiai su kaimyne S. M., kokie susiklostę santykiai nurodomo gyvenamojo namo gyventojų. Aplinkybė, kad P. M. yra teistas, atlikęs bausmę, nagrinėjamu atveju nėra esminė. Atsakovo P. M. teistumo faktas nurodo į asmenybę, kaip linkusią pažeisti įstatymų, baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, bet nuomos santykiams gali turėti įtakos, tik jo konkretus elgesys ir veiksmai, tiriamu laikotarpiu.

Už tokį nuomos sutarties pažeidimą griežčiausią taikomą teisinę priemonę – gyvenamojo būsto netekimą – teismas taiko individualiai. Atsižvelgiant į tai, teismo diskrecijos teisė taikyti kraštutinę priemonę ar ne, įvertinant, ar nėra galimybės taikyti kitą prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdą. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-491/2012).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas ginčo patalpa naudojasi neteisėtai, nes nebuvo sudaryta nuomos sutartis.

CK 6.576 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja gyvenamąją patalpą suteikti už mokestį nuomininkui laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

Ieškovė, kaip nuomotoja, ir atsakovai kaip nuomininkai, nėra sudarę rašytinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (CK6.577 straipsnis).

CK 6.578 straipsnio 3 dalyje apibrėžia nuomininką kaip fizinį asmenį, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 6.579 straipsnio 1 dalyje suformuluotas imperatyvas jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas.

Pagal nustatytas aplinkybes nuo 2002 m. pagrindinė buto nuomininkė buvo atsakovo P. M. motina, su kuria ir buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, suteikiant gyvenamąsias patalpas jai ir jos šeimos nariams. Atsakovas su motina kartu ir gyveno. Tokių aplinkybių šalys neginčija. Pagal atsakovo P. M. nurodytas aplinkybes jo motina mirė 2012-08-30.

Ieškovė neginčija aplinkybės, kad tarp šalių susiklostė faktinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, jeigu ieškinyje nurodė, kad 2011-06-10 savivaldybės sprendimu pagrindinę ginčo buto nuomininkę savo sprendimu apgyvendino kitoje vietoje, Veisiejų socialinės globos namuose, o įspėjimą raštu dėl buto atlaisvinimo pateikė atsakovui P. M. tik 2012-04-30.

Atsakovai nepateikė priešieškinio, kuriuo prašytų juos pripažinti pagrindiniais nuomininkais ir su jais sudaryti sutartį. Šiuo atveju svarbios aplinkybės, kad atsakovai mokėjo komunalinius mokesčius ir netgi mokesčius už ginčo buto nuomą iki to momento, kol iš jų priimdavo buto nuomos mokestį UAB “Varėnos komunalinis ūkis”. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų apie buto nuomos mokesčio mokėjimą, o atsakovai teigia, kad buto nuomos mokestį mokėjo iki 2012 m. birželio mėnesio ir būtų mokėję toliau, jeigu tik imtų iš jų šį mokestį, tai daroma išvada, kad tarp šalių susiklostė faktinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ieškovė pareikštu ieškiniu nereikalauja priteisti skolą už buto nuomą ir ginčo laikotarpiu, o tai reiškia, kad pripažįsta atsakovų aplinkybes dėl jų, kaip nuomos šalies pareigos vykdymo, apmokant nuomos mokestį.

Ieškovė nurodė, kad nuomos sutartis dėl ginčo buto nutrūko nuo tos dienos, kai nuomininkė T. M. išvyko gyventi kitur, t.y. 2011-06-10. Ieškovė nepateikė įrodymų ar pagrindinė nuomininkė išvyko nuolatos ar laikinai gyventi kitur, o tai turi reikšmės sprendžiant dėl nuomos santykių.

Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 str. 1 d.).

Pagal CK 6.588 straipsnio 1, 2 dalies reglamentavimą nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

Faktinės aplinkybės yra tokios, kad atsakovai gyveno ginčo bute, mokėjo nuomos mokestį, o ieškovė tik 2012-04-30 įspėjo atsakovus dėl gyvenamosios patalpos atlaisvinimo iki 2012-06-01.

Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo, teismas turi įvertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau kai ginčo šalys saistomos išskirtinio pobūdžio – socialinio būsto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į šios sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą – be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių taikymo Lietuva įsipareigojo. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę yra konstitucinė teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.Valstybės organai, vykdantys teisinę žmogaus teisių ir laisvių gynybą, tiesiogiai taiko Konstitucijos normas, taip pat įgyvendina Konvencijos nuostatas. Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad valdžios pareigūnai gali apriboti asmens teisę į būstą tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka bei tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (Stankova v. Slovakia, judgement of 9 October 2007, ap. no. 7205/02, § 58; Prokopovich v. Russia, jugdement of 18 February 2005, ap. no. 58255/00 §§ 43–45). Įstatyme numatyta galimybė iškeldinti asmenį, nuomininkas arba su juo kartu gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudarantys neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyvenantiems, trukdo normaliai gyventi, tačiau teismas, atsižvelgia į konkrečią situaciją, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni - savivaldybės, ar individo, viešasis, bendrasis interesas ar piliečio interesas.

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012).

Sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl nuomininko netinkamo elgesio, jo socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio); nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismas nusprendžia ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas.

Atsakovų gyvenamoji vieta deklaruota prie Varėnos rajono savivaldybės, atsakovas P. M. pripažintas oficialiai socialiai remtinu asmeniu nuo to momento, kai buvo pareikalauta išsikelti iš ginčo buto, bedarbis, įrašytas į bendrąją asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašą. Atsakovas P. M. ginčo bute gyvena nuolat ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, pragyveno ne vienerius metus, todėl tokias aplinkybes vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Aplinkybės, kad socialinio būsto eilės laukia daug kitų žmonių, nepašalina atsakovų, kaip taip pat socialiai remtino asmens teisės į būstą, kuris juo jau naudojasi nurodomu būstu ne vienerius metus.

Iškeldinimas iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nedarbingiems, paramos reikalingiems asmenims jų teises į būsto neliečiamybę.

Nuomuotojas, kaip sutarties šalis, pirmiausia turėjo įspėti atsakovus dėl netinkamo elgesio ir iš to galinčių kilti pasekmių, tačiau teismui apie tai nėra pateikti jokie įrodymai. Ieškovė formaliai apsiribojo įrodymų pateikimu dėl atsakovų netinkamo elgesio savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovų tarpusavio santykių netinkamas sprendimas socialiniame būste, daugiau vertinamas kaip tarpusavio santykių aiškinimasis, o kadangi atsakovė O. M. neturi pretenzijų atsakovui P. M. šiuo metu, tai laikytina, kad jų tarpusavio nesutarimo pagrindai išnyko. O. M. ir nurodė : “ P. M. dabar negeria”.

Teismas darydamas išvadas dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), įvertinęs bylos aplinkybes pagal teismui pateiktus įrodymus.

Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį turi teisę pasirinkti civilinių teisių įgyvendinimo būdą (CK 1.137 str. 1 d.). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti CK 6.611 straipsnyje įtvirtintus nuomos santykių pabaigos pagrindus, kai sutartis nutraukiama nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, todėl ieškovės nurodyta teisės norma nesudaro pagrindo laikyti atsakovus praradusius teisę į nuomojamą būstą, kad netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

CPK 96 straipsnio 2 d. numato, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.