- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-140/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- individualios įmonės „Cemša”
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo individualios įmonės „Cemša” apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-280-368/2005, pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stogų ir sienų sistemos” ieškinį atsakovui individualiai įmonei „Cemša” dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „Stogų ir sienų sistemos” ir prašė iš atsakovo individualios įmonės (toliau - IĮ) „Cemša” priteisti 13 498,97 Lt skolos ir 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad pagal sąskaitas faktūras jis atsakovui pateikė prekių už 19 008,97 Lt. Atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, t. y. sumokėjo 5 060 Lt, ir liko skolingas 13 498,97 Lt. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs už pateiktas prekes nėra.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad ieškovas yra skolingas jam, kaip fiziniam asmeniui, 4 825,69 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais, ką įrodo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 23 d. sprendimas. Be to, ieškovas yra skolingas IĮ „Cemša” 5 429,11 Lt. Padarius užskaitymus, atsakovas IĮ „Cemša” ieškovui būtų skolingas 3 243,47 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš IĮ „Cemša” ieškovui BUAB „Stogų ir sienų sistemos” 13 498,97 Lt įsiskolinimo ir 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 404,96 Lt žyminio mokesčio ir 26,90 Lt pašto išlaidas valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pripažino, jog iš ieškovo gavo cemento už 19 008,97 Lt. Pagal kasos pajamų orderį KPO Nr. SSS 060120 į bendrovės kasą jis 2006 m. sausio 20 d. sumokėjo 5 060 Lt. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad likusį įsiskolinimą ieškovui jis sumokėjo. Iš liudytojos A. B. parodymų teismas nustatė, kad kasos pajamų orderiai, įnešant pinigus į kasą, visuomet būdavo išduodami. Atsakovo argumentus, kad tarp abiejų įmonių turi būti padaryti užskaitymai, teismas laikė nepagrįstais, nurodydamas, kad bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti bet kokias finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas IĮ „Cemša” prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
1. Teismas neįpareigojo bankroto administratoriaus pateikti elektronines laikmenas, kurios patvirtinta, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu. Laikmenų duomenys skiriasi nuo pateiktų mokesčių inspekcijai buhalterinių balansų duomenų. Dėl buvusio bendrovės direktoriaus J. Ušparo kaltės dokumentai nebuvo sutvarkyti ir neatlikta tarpusavio atsiskaitymų įskaita. Liudytoja vyr. finansininkė A. B. paliudijo, kad pagal jos elektroninių laikmenų duomenis atsakovas nėra skolingas ieškovui. Ji negalėjo sutvarkyti dokumentus dėl visų užskaitymų, nes kasininkas – direktorius slapstėsi ir nepasirašė dokumentų. A. B. išėjo iš darbo 2005 m. sausio 1 d., nesutvarkiusi nei užskaitų, nei 2004 m. bendrovės balanso.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą apklausti bendrovės direktorių J. Ušparą, kuris prieš bankroto paskelbimą tuo metu dar buvo ir bendrovės kasininkas. Kai atsakovas įnešė pinigus į bendrovės kasą, J. Ušparas slapstėsi, todėl nepasirašyti kasos pajamų orderiai gulėjo kasoje, negalėjo būti išduoti bei nebuvo išduoti. Vėliau J. Ušparas pasisavino ir išsinešė daugelį buhalterinių dokumentų, tarp jų ir kasos pajamų orderius, ir jų negrąžino. J. Ušparas būtinai turėjo būti apklaustas, nes, nagrinėjant šią civilinę bylą, gali paaiškėti ir galimai nusikalstama jo veikla, dėl ko turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas ir keliama baudžiamoji byla.
3. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti auditą įmonėje, nors per paskutinius 36 mėnesius pateiktų bendrovės balansų (2004 m. ir 2005 m.) duomenys skiriasi bei neatitinka paskutinio daryto audito duomenų. Su paskutinio audito duomenimis nesutinka ir daugelis kitų BUAB „Stogų ir sienų sistemos“ debitorių bei kreditorių. Kaip pripažino ieškovo atstovė, vyksta daug teisminių ginčų analogiškų šiai bylai, nes kreditoriai ir debitoriai nesutinka su kreditorių ir debitorių sąrašuose pateiktais duomenimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo BUAB „Stogų ir sienų sistemos” administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepareiškė valios baigti priepriešinių prievolių įvykdymą įskaitymu (CK 6.131 str. 1 d.). Elektroninės laikmenos negali būti atsiskaitymą patvirtinantis dokumentas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. Civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo individualios įmonės „Cemša” apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atsiliepimu į šioje byloje pareikštą ieškinį atsakovas neneigė esąs skolingas ieškovui BUAB „Stogų ir sienų sistemos” 13 4989,27 už paimtas prekes (b.l. 34). Tokią atsakovo skolą ieškovui patvirtina ir byloje esančios PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderis ir šio orderio kvitas, iš kurių matyti, kad atsakovas iš ieškovo gavo prekių bendrai 19 008,97 Lt sumai, o už jas sumokėjo tik 5 060 Lt (b.l. 19, 23, 27-29, 30). Atsiliepdamas į ieškinį, atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas taip pat yra jam skolingas, todėl, padarius užskaitymus, atsakovas IĮ „Cemša” ieškovui būtų skolingas 3 243,47 Lt. Taigi atsakovas iš esmės pripažino, kad įskaitymas nėra atliktas ir reikalavo, kad toks įskaitymas būtų atliktas šioje byloje.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies trečiuoju punktu nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 str.). Atsakovo nurodytas ieškovo įsiskolinimas jam (4 825,69 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei 5 429,11 Lt skola individualiai įmonei „Cemša”) vertintinas kaip bankrutuojančios įmonės finansinė prievolė, neįvykdyta iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovas šio savo reikalavimo iki bankroto bylos iškėlimo neįskaitė, tai toks įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo reikštų bankrutuojančios UAB „Stogų ir sienų sistemos” finansinės prievolės vykdymą ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai.
Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad jis už gautas prekes ieškovui yra sumokėjęs daugiau negu 5 060 Lt, sumokėtų į ieškovo kasą 2006 m. sausio 20 d. (b.l. 7, 30). Atsakovas savo apeliaciniame skunde pats nurodo, kad ieškovo apskaitos dokumentai nėra sutvarkyti ir nėra atlikta tarpusavio atsiskaitymų užskaita. Todėl elektroninėse laikmenose buvusios ieškovo finansininkės fiksuoti duomenys apie atsiskaitymus negali būti tinkamas įrodymas, galintis paneigti atsakovo įsiskolinimo ieškovui egzistavimą.
Nėra jokių duomenų, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui būtų įstatymo nustatyta tvarka pareiškęs apie įskaitymą (CK 6.131 str.) Priešingai, kaip jau minėta, pats atsakovas atsiliepimu į ieškinį faktiškai pripažino, kad įskaitymas nebuvo atliktas.
Remiantis CPK 177 straipsnio 4 dalies nuostata, bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Įsiskolinimo įmonei sumokėjimas gali būti įrodomas tik atitinkamais finansiniais dokumentais – kasos pajamų orderiais, jeigu pinigai mokami į įmonės kasą, arba bankinio pavedimo nuorašais, jeigu atsiskaitoma bankiniu pavedimu. Tokių aplinkybių liudytojų parodymais patvirtinti negalima. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį neiškvietė liudytoju buvusio bendrovės direktoriaus ir kasininko J. Ušparo bei neįpareigojo bankroto administratoriaus pateikti elektronines laikmenas, nesudaro teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Apeliantas nenurodo, kaip jo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovo finansinės atskaitomybės bei audito duomenų neatitikimą bei kreditorių ir debitorių nesutikimą su kreditorių ir debitorių sąrašuose pateiktais duomenimis, susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir kaip ieškovo įmonėje atliktas auditas galėtų įrodyti jo atsiskaitymo su ieškovu faktą. Audito skyrimas bankrutuojančioje įmonėje galėtų būti reikšmingas nagrinėjant bankroto bylą ir siekiant nustatyti bendrą įmonės kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų sumą, įmonės turto masę bei vertę, tačiau ne atskiro įmonės skolininko skolos dydį ar faktą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neturėjo pagrindo skirti ieškovui audito.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, ieškovui įrodžius aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, o atsakovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo individualios įmonės „Cemša” 13 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.