Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojo darbo pradžios, nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. leido E. J. dirbti pagalbinio darbininko darbą. Tuo H. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. S. apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą pranešta tinkamai – pasirašytinai. H. S. į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, prašė administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

H. S., surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, sutiko su padarytu nusižengimu, dėl jo gailėjosi. Taip pat rašytiniame paaiškinime 2019 m. gruodžio 17 d. jis nurodė, kad savo kaltę dėl leidimo dirbti nelegalų darbą pripažįsta. 2019 m. lapkritį, apie mėnesio vidurį, pažįstamas E. J. prašė darbo, todėl H. S. pasiūlė jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinius darbus. Susitarė, kad E. J. atvyks į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 12 d. Atvykęs E. J. pabendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove J. S., kuri jam nurodė išbandyti darbą prie transferavimo ir dubliavimo įrengimų (staklių). E. J. atliekant darbus, darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, dėl darbo sąlygų E. J. tarėsi su H. S.. Įvertinęs E. J. darbo rezultatus bei pabendravęs su gamybos vadove J. S., jis nusprendė įdarbinti E. J. nuo 2019 m. lapkričio 13 d. Atsižvelgiant į tai, jog užsiregistravę Užimtumo tarnyboje neįgalūs žmonės priėmimo į darbą atveju yra subsidijuojami, H. S. paprašė E. J. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. E. J. užsiregistravus, H. S. kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų gavimo, tačiau darbuotojas nurodė, jog lėšų subsidijoms neturi. Tuomet kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų klausimo išaiškinimo, o kol vyko šis aiškinimosi procesas, E. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai. Su E. J. konkretaus atlyginimo dydžio neaptarinėjo, tačiau preliminariai buvo sutarę, kad mokės jam 500 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, E. J. dirbs pilną darbo dieną – 8 val. Iki patikrinimo dienos E. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išdirbęs apie dvi savaites, klijavo etiketes. Subsidija dėl E. J. įdarbinimo iki 2019 m. gruodžio 17 d. 13 val. nebuvo gauta, ją gavus, E. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus įdarbintas oficialiai (b. l. 12).

Tai, kad H. S. padarė administracinį nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės (b. l. 3–4).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius V. G. 2019 m. gruodžio 9 d. pavedė darbo inspektoriams N. L. ir V. M. atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais (b. l. 5).

Nelegalaus darbo tyrimo 2019 m. gruodžio 10 d. akte užfiksuota, kad patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklos salės patalpose (duomenys neskelbtini), buvo rastas nelegaliai dirbantis E. J., kuriam H. S., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido dirbti, esant darbinių santykių požymiams ir atlygintinumui, nesudaręs su juo darbo sutarties bei nustatyta teisės aktų tvarka nepranešęs VSDFV apie šio darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (b. l. 6).

E. J. 2019 m. gruodžio 9 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 12 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju, klijavo etiketes. Šį darbą jam pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. S., kuris jį susirado per Užimtumo tarnybą. 2019 m. lapkričio 13 d. buvo pasirašyta darbo sutartis, kurią tiek jis, tiek H. S. pasirašė, jis gavo antrą sutarties egzempliorių. Sutartyje buvo nurodytas mėnesinis jo darbo užmokestis – 525 Eur, neatskaičius mokesčių. H. S. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbs pagalbiniu darbuotoju, su klijavimo staklėmis klijuos etiketes ant marškinėlių. Jis turi 35 procentų darbingumą, iš dalies darbingas. Per valandą dirbdamas suklijuodavo 40 vienetų etikečių. Darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio mėnesį numatomas sumokėti 2019 m. gruodžio 13 d (b. l. 7).

Iš E. J. neįgalumo pažymėjimo kopijos matyti, jog E. J. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 9).

J. S. 2019 m. gruodžio 9 d. paaiškinime parodė, kad ji dirba technologe UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 14 val. ji, pasitarusi ir suderinusi gamybą su gamybos meistre V. Z., nurodė E. J. atlikti etikečių – logotipų (estiškas užrašas „policija“) klijavimą, panaudojant klijavimo presą. Prieš tai jos nurodymu E. J. dirbo sandėlyje, lankstė policijos pareigūnams skirtus marškinėlius. Ji nežino, ar E. J. dirbo pagal darbo sutartį. E. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pagalbiniu darbuotoju nuo 2019 m. lapkričio pabaigos. Jo darbo laikas yra nuo 7 val. iki 16 val. Patikrinimo dieną E. J. dirbo pagalbinius darbus. Apie jo įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nebuvo pranešta, reikalus dėl įdarbinimo tvarkė atvykstanti buhalterė, kuri šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirba. Ji pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už technologiją – parodo darbuotojams, kaip atlikti virinimo, lyginimo, etikečių klijavimo ant marškinėlių darbus. Užsakymus dėl siuvimo, drabužių gamybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia direktorius H. S., užduotis jis teikia elektroniniu paštu (b. l. 10).

V. Z. 2019 m. gruodžio 9 d. paaiškinime parodė, kad ji dirba meistre UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gruodžio 9 d. ji pradėjo dirbti 7.30 val. Su technologe J. S. aptarė, kokius darbus turi dirbti kiekvienas darbuotojas, buvo išdalinti ruošiniai. E. J. darbus paskyrė technologė J. S. (b. l. 11).

VSDFV 2019 m. gruodį pateiktame rašte nurodė, jog patikrinus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre įrašytus draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) apdraustųjų duomenis bei Dokumentų valdymo sistemoje registruotus dokumentus, nustatyta, kad pranešimų apie apdraustojo E. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė (b. l. 14).

Nuotraukose matyti užfiksuota darbo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. gruodžio 9 d. nelegaliai dirbęs E. J. (b. l. 15–16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad H. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.

Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad E. J. nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. dirbo pagalbiniu darbuotoju, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi H. S. dėl darbo laiko, vietos, atlygio bei konkretaus pagalbinio darbuotojo darbo, būdamas jam pavaldus, patikrinimo metu su klijavimo staklėmis atliko klijavimo ant marškinėlių darbus. E. J. realiai atliko jam pavestas darbo funkcijas, darbus jam skirstė UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologė J. S., tą suderinusi su direktoriumi H. S.. Darbo funkcijoms atlikti E. J. naudojo H. S. priklausančius įrankius bei priemones, tačiau šiuo laiku dirbo nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tai, jog E. J. nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, patvirtino ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius H. S., kuris nurodė, jog pripažįsta, kad E. J. minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai, bei pažymėjo, jog tai įvyko dėl vidaus kontrolės nebuvimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos V. Z. ir J. S. teigė nežinančios, ar E. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo legaliai, tačiau nurodė, jog E. J. atliko pagalbinio darbininko funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o J. S. nurodė, jog pati jam skirstė darbus. Iš pradžių E. J. dirbo sandėlyje, kur lankstė policijos pareigūnams skirtus marškinėlius, po to, J. S. nurodymu, atliko etikečių – logotipų (estiškas užrašas „policija“) klijavimą, panaudojant klijavimo presą.

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad E. J. nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegalų darbą, todėl darbdaviui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui H. S., kuris privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, tačiau to nepadarė, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą H. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. H. S. leido dirbti nelegalų darbą vienam asmeniui, nelegalaus darbo trukmė – beveik vienas mėnuo. Duodamas parodymus H. S. buvo nuoseklus, savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino, gailėjosi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. H. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus šias bylos aplinkybes, bei tai, kad H. S. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskyrus H. S. baudą, lygią straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

H. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.