Kauno apygardos teismo nuosprendis

2016-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-23-348/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-15
Bylos Nr.
1-23-348/2016
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00135-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
J. J.
Advokatai
Inga Blaževičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-23-348/2016;Teisminio proceso Nr.1-79-1-00135-2013-3;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.; 1.2.4.5.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmiemei, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Dariui Jakučiui, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. J. 2013 m. kovo 20 d. apie 19 val. 30 min., J. L. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu iš kairės rankos vieną kartą smogė į dešinę veido pusę - į skruostikaulį, po to suklupusiam J. L. iš dešinės rankos kumščiu smogė į kairę veido pusę ne daugiau kaip du smūgius, taip padarydamas nukentėjusiajam J. L. kraujosruvas dešinės akies vokuose, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas dešiniame žande, skruosto dešinėje, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį dešinę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas veido kairėje, apimant kairės akies vokus, kairį skruostą, kairį žandą, skruosto kairę pusę, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį kairę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies, kairio skruostikaulio lūžį, tokiais savo veiksmais tyčia, nesunkiai sutrikdė J. L. sveikatą,

Tokiais veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. kovo 20 dieną, apie 18 valandą iš savo namų išėjo į laiptinės balkoną parūkyti. Berūkant balkone, pamatė tame pačiame daugiabutyje name savo balkone rūkantį J. L.. J. L. iš balkono su juo susikalbėjo ir jo paprašė, kad jis jį palydėtų iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes J. L. norėjo nusiimti pinigų. Jis sutiko ir išėjo į lauką ir susitiko su J. L.. Einant, J. L. jam pasakė, kad nori nusiimti pinigų ir vienas bijo eiti, kad jo niekas neužpultų, nes išgėręs. Jis matė, kad J. L. išgėręs. J. L. į parduotuvę ėjo pats, negriuvinėjo. Parduotuvėje J. L. savo banko mokėjimo kortele iš „Perlo“ terminalo nusiėmė 400 litų, po to nupirko 0,5 litro talpos degtinės butelį „Kvietinė“. Už degtinę J. L. atsiskaitė banko mokėjimo kortele. J. L. 400 litų neiškeitė. Einant namo, J. L. jam padavė butelį degtinės, kurį jis įsikišo į striukę ir nešėsi. Dėl ko jam J. padavė nešti butelį jis nežino, galbūt jis neturėjo kur įsidėti. Po to J. L. jam pasiūlė užeiti pas jį į namus išgerti degtinės. Su pasiūlymu jis sutiko. Su J. L. jis gerai sutarė, su juo nesipyko, dėl to ir sutiko užeiti. Jis su J. L. įėjo į daugiabučio namo laiptinę ir abu su J. L. ėjo pas jį į butą. J. L. gyveno trečiame aukšte. Jis su J. L. laiptinėje laiptais lipo vienas šalia kito, laiptinės pirmame aukšte, belipant laiptais J. L. ant laiptų nukrito. J. L. ant laiptų krito veidu į laiptus. Nematė, kad galva atsitrenktų į laiptus. Jis J. L. nuo laiptų pakėlė. J. L. veidas nebuvo sužalotas, kraujas nebėgo. Tuomet jis J. L. paėmė už parankės ir jį laiptais užvedė į trečią aukštą iki pat jo buto durų. J. L. buto durys nebuvo užrakintos. Jis su J. L. įėjo į butą ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje prisėdo prie stalo. Virtuvinis stalas virtuvėje stovėjo prie sienos. Jis atsisėdo ant kėdės prie stalo kampo, o J. L. atsisėdo virtuvėje prie stalo šono. Sėdėdami abu kartu su J. L. gėrė butelį degtinės. Kitų asmenų nebuvo, J. L. gyveno vienas. Begeriant J. L. nuo taburetės aukštielninkas krito ant nugaros ir atsitrenkė į spintelę ir nukrito ant grindų. Kuria kūno dalimi J. L. trenkėsi į spintelę jis nematė, tik išgirdo kaip subarškėjo. Kai jis nuo kėdės atsistojo, J. gulėjo ant žemės aukštielninkas. Tuomet jis priėjo prie J. L. ir jį nuo žemės pakėlė, nes norėjo J. L. nutempti į lovą ir paguldyti. Jis J. L. nuo žemės pakėlė ir rankomis apglėbęs per liemenį tempė link kambario. Bevedant J. L. link kambario, J. L. ant jo sušuko dėl ko jis jį čia tampo, ir tuo metu jam abiem rankomis belaikant J. L. per liemenį, J. L. jam kumščiu vieną kartą iš dešinės rankos smogė į kairį veido skruostą. Po šio suduoto jam smūgio jis ant J. L. labai įpyko ir tuomet jis J. L. kumščiu iš kairės rankos vieną kartą smogė į dešinę veido pusę, į skruostikaulį. Po šio jo suduoto smūgio J. L. suklupo prie jo kojų. J. L. apkabino jo kojas. Tuomet jis dar J. L. klūpinčiam iš dešinės rankos kumščiu smogė į kairę veido pusę, smogė ne daugiau kaip du smūgius. Po jo suduotų smūgių J. L. atsikabino nuo jo kojų ir jo kojas paleido. J. L. liko ant žemės ir liepė jam dingti iš buto. Tuomet jis išėjo namo. Kai sudavė J. L. smūgius į veidą, jis nepastebėjo, kad jam bėgtų kraujas. Jis J. L. kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė į dešinį veido skruostą, o dešiniu kumščiu į kairį veidą, Jonui sudavė du smūgius. J. L. sudavė smūgius dėl to, kad J. L. jam pirmas smogė į veidą, dėl to jis supyko. J. L. bute jis pabuvo ne ilgiau kaip pusę valandos. Sekančią dieną per balkoną J. L. matė rūkantį balkone. 2013 m. kovo 22 dieną lauke jis susitiko su J. L., pasisveikino. Matė, kad ant J. L. veido abiejų pusių prie abiejų akių buvo sumušimai. J. L. pasakė, kad jis šeštadienį ketina važiuoti į Kauną. J. L. jis pasiteiravo kas jam užėjo, tai jis numojo ranka ir jie abu išsiskyrė. Konflikto metu jis J. L. nespardė, visus smūgius sudavė tik rankomis. 2013 m. kovo 26 d. iš policijos pareigūnų sužinojo, kad J. L. guli (duomenys neskelbtini) dėl jam padarytų sužalojimų. Visą laiką jis su J. L. gerai sutarė, nesipyko. Kiek jam yra žinoma J. L. dažnai vartodavo alkoholį ir vienas gerdavo degtinę. Jis pats yra kairiarankis, jo kairė ranka yra gerai išlavinta, o dešinė ranka nėra tokia išlavinta. Jis ne kartą yra matęs ant J. L. veido sumušimų - kraujosruvų, nes kiek žinoma J. L. būdamas neblaivus griuvinėdavo, buvo sumuštas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis J. R. L. parodė, kad J. L. yra jo tėvas. Tėvas gyveno vienas, kadangi prieš tris mėnesius mirė jo sutuoktinė. Su tėvu jis kalbėdavosi telefonu kasdien. 2013-03-20 vakare jis paskambino tėvui į mobilaus ryšio telefoną, bet tėvas neatsiliepė. Po to tėvui paskambino ketvirtadienį ryte, apie 10-11 val. ir pasiteiravo tėvo kaip jis jaučiasi. Tėvas atsakė, kad blogai ir paaiškino, kad jį sumušė. Jis paklausė kokiomis aplinkybėmis ir kas sumušė. Jis atsakė, kad kaimynas J. iš gretimos laiptinės, 5 aukšto gyventojas. Jo tėvas jam pasakė, kad 2013-03-20 jis parėjo iš Prienų miesto kartu su kaimynu Jonu ir parsinešė tėvo žodžiais tariant „buteliuką“. „Buteliuką“ tėvas išgėrė su kaimynu ir paskui, kaip tėvas jam sakė, kad kaimynas J. su kuriuo gėrė jį sumušė. Tėvas jam sakė, kad ne visas aplinkybes, kuriomis buvo sumuštas atsimena, bet jis teigė, kad jį namuose sumušė kaimynas J.. Dėl ko sumušė tėvas jam nepaaiškino. Telefonu kalbant jam tėvas sakė, kad jaučiasi blogai, bet sakė, kad išgyvens. Penktadienį kalbant su tėvu jis jam pasakė, kad negalės jam padėti prekiauti išdrožtais kryželiais, kadangi negražiai atrodo jo veidas, po sumušimo, bet pasakė, kad atvažiuos padirbėti į dirbtuves pas jį. 2013-03-23 apie 14.00 val. atvažiavęs tėvas atrodė silpnai, tačiau dirbtuvėse nušlifavo keletą medinių kryželių. Po to tėvas nuėjęs į parduotuvę nusipirko brendžio 0,2 l. talpos. Brendį tėvas išgėrė ir tuomet jis tėvą paguldė miegoti. Tos pačios dienos vakarą, jis pastebėjo, kad tėvui darosi vis blogiau, t. y. jis pradėjo nevaldyti kūno, keistai kalbėjo, kelis kartus kambaryje susmuko. Tuomet jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir apie 23.00 val. išvežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tėvą paguldė į galvos smegenų traumų skyrių. Jam gydytojas paaiškino, kad jo tėvui yra kraujo išsiliejimas į smegenis. 2013-03-25 tėvui buvo atlikta galvos operacija. Jam gydytojas paaiškino, kad tėvo būklė yra sunki. Kai tėvas atvažiavo pas jį, jis pamatė, kad jo veidas juodas, kaip jis suprato, kad veidas pajuodęs nuo sumušimo. 2013 m. gegužės 2 d. Kauno klinikinėje ligoninėje tėvas mirė. Kadangi tėvą palaidojo, tai turėjo išlaidų. Tėvui gulint ligoninėje, pirko įvairias priemones, kurioms išleido 123,92 Lt. Išlaidos valstybinei teismo medicinos tarnybai sudaro 150 Lt., išlaidos už prekes ir paslaugas laidojant sudaro 1882,60 Lt., duobės iškasimas kainavo 400 Lt. Išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1500 Lt., viso prašo priteisti 5056,52 Lt. Mano, kad kaltinamasis J. J. jo tėvą nužudė, todėl turi atsakyti už tyčinį nužudymą. Taip pat prašo priteisti už neturtinę žalą 100000 Lt, nes neteko tėvo, su kuriuo buvo stiprūs dvasiniai ryšiai. Dėl tėvo mirties labai pergyveno, išgyveno daug emocinių sukrėtimų, sutriko kasdieniniai gyvenimo džiaugsmo pojūčiai, jo nužudymas sugriovė psichinę, dvasinę ir socialinę gerovę.

Nukentėjusioji M. M. L. parodė, kad tėvo sužalojimo aplinkybės jai nežinomos. Apie tėvo sužalojimą sužinojo iš brolio. Klinikose tėvas buvo sunkios būklės, todėl su juo pasikalbėti jai neteko. Mirus tėvui, patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus. Reiškia civilinį ieškinį už advokato išlaidas 1500 Lt. ir jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 100000 Lt., nes mano, kad tėvą nužudė kaltinamasis.

Liudytoja Z. M. parodė, kad gyveno kaimynystėje su J. L.. Paskutiniu metu J. L. gyveno vienas, nes žmona mirusi. Jie sutardavo gerai, ji dažniau pas L. užeidavo tada, kai dar buvo gyva L.. Kai J. L. gyveno jau vienas, ji irgi trumpam užeidavo pasižiūrėti ar J. neserga, pasiteirauti kaip jo sveikata. Dažniausiai ji pas J. L. užeidavo rytais, todėl užėjusi nepastebėdavo, kad J. būtų neblaivus. Ji pati nėra mačiusi, kad J. L. vienas vartotų alkoholinius gėrimus. O vakarais ji pas J. L. į butą neužsukdavo, todėl nelabai ką gali apie jį daugiau pasakyti. Tik pastebėjo tai, kad J. L. pas save į butą nesivesdavo svetimų žmonių. 2013 m. kovo 20 dieną apie 10 val. 30 min. daugiabučio namo laiptinėje ji buvo sutikusi J. L., kuris nešėsi butelį mineralinio vandens. J. L. pasiteiravo kaip jo sveikata, J. atsakė, kad slogavo. Tuo jų pokalbis ir baigėsi, daugiau tą dieną J. L. nematė. Kitą dieną, 2013 m. kovo 21 d. apie 12 val. paskambino į J. L. buto duris. J. L. atidarius duris, ji pamatė, kad J. L. veidas buvo sumuštas, pajuodęs ir iš dešinės ausies bėgo kraujas. J. L. pasiteiravo kas nutiko. J. L. jai nieko neaiškino, tik pasakė, kad jis telefonu kalbėjosi su savo sūnumi Ramūnu ir sūnui jis viską yra pasakęs. J. L. kalbėjo su ja normaliai, dar ji jam pasakė, kad reikia kreiptis į medikus, nes jai J. L. atrodė baisiai, jo veidas buvo sumuštas, stipriai patamsėjęs ir jam iš ausies bėgo kraujas. J. L. pasakė, kad jam čia viskas praeis ir liepė jai nesijaudinti. J. L. apie tai, kad jį kas mušė jai nesakė, galbūt jis apie tai su ja nenorėjo kalbėti. Užėjusi į butą nepastebėjo, kad būtų išvartyti baldai, ar kas išversta. Butas buvo tvarkingas. Kad būtų kambariuose ant žemės kraujo nepastebėjo. Ji nematė, kad J. L. eidamas griuvinėtų. Prie jos akių J. L. nėra nugriuvęs. 2013 m. kovo 22 dieną ji vėl pas J. užėjo į butą. Užėjusi J. pasiteiravo kaip jis jaučiasi, J. atsakė, kad neblogai. Ir dar pasakė, kad šeštadienį jis ruošiasi važiuoti į Kauną pas sūnų. Dar ji jo pasiteiravo ar jis sugebės nuvažiuoti, J. atsakė, kad nuvažiuos autobusu. Ji pasiteiravo, gal jam reikia medikų pagalbos, o J. atsakė, kad jam nereikia. Šeštadienį pas J. į butą nebuvo užėjusi, nes kaip J. sakė, kad važiuos į Kauną, tai suprato, kad J. ir išvažiavo į Kauną. 2013 m. kovo 27 d. jai J. L. sūnus R. L. paskambino ir pranešė, kad jo tėtis yra po galvos operacijos.

Liudytoja K. O. parodė, kad J. L. yra jos brolis. J. L. gyveno kartu su savo žmona L. L., tačiau 2012 m. lapkričio mėnesį brolio žmona numirė. Po žmonos mirties pas brolį J. L. atėjo gyventi jų mama M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Mama pas J. gyveno nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. sausio 22 d. Motina daugiau pas J. nenorėjo gyventi, kadangi kaip mama jai sakė jai nusibodo gyventi pas sūnų. Todėl jų motiną išsivežė kita jos sesuo A. I. gyvenanti Kėdainiuose pas save į namus. Mama J. namuose daugiau nenorėjo gyventi ne dėl to, kad jie pykosi, o paprasčiausiai mamai dėl senatvės nusibodo. Gyvendama mama pas J., su Jonu nesipykdavo. Pati mama nelabai girdi ir nemato. Kai mama gyveno pas J. namuose, ji dažnai užeidavau pas J. į butą. Po žmonos mirties J. kaip pastebėjo pradėjo daugiau vartoti alkoholio. Iki jo žmonos mirties J. labai prižiūrėjo savo žmoną, ir alkoholį vartojo saikingai. Kai ji aplankydavo savo brolį, tai namuose būdavo taip, kad J. rasdavo išgėrusį. Ji nematė, kad pas J. lankytųsi pašaliniai asmenys. J. kambariuose nerūkydavo, arba jis parūkyti išeidavo į lauką, arba į balkoną. J. buvo labai tvarkingas žmogus. Nematė, kad J. L. būdamas neblaivus griuvinėtų. 2013 m. kovo 16 d. ji buvo sutikusi J., taip pat kovo 17 d. J. buvo atėjęs pas ją į svečius, ir su juo kalbėjosi. J. jai dėl savo sveikatos niekuo nesiskundė, taip pat ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo, pokalbio metu J. žadėjo užeiti į svečius kovo 20 d. Tačiau 2013 m. kovo 20 d. J. pas ją neatėjo. Tą dieną ji Jonui nepaskambino, nes kažkaip nesureikšmino, kadangi J. dažnai prižadėdavo užeiti kurią dieną, tačiau neateidavo. 2013 m. kovo 23 di. apie 12 ji Jonui paskambino, ir pasiteiravo ką jis veikia. Telefonu J. pasakė, kad jis ruošiasi važiuoti pas savo sūnų J. R. L. į Kauną, minėjo, kad verba. Telefonu J. L. jai neužsiminė apie savo sveikatą, jai nieko nesakė, kad jis yra sužalotas. Tuo jos pokalbis su broliu pasibaigė. Vakare apie 21 val. jai paskambino J. L. sūnus J. R. L. ir pranešė, kad tėvui J. L. nėra gerai, skundžiasi sveikata. Ir tik tuomet ji iš sūnėno J. R. L. sužinojo, kad jos brolis J. L. yra sumuštas, kad jo galva sumušta. Ir sūnėnas telefonu jos pasiteiravo ką jam daryti, ir ji pasakė, kad kuo skubiau reikia kreiptis į medikus. J. R. L. jai telefonu pasakė, kad jam tėvas pasakė, kad jį sumušė kaimynas J., kuris gyvena tame pačiame name, tik kitoje namo laiptinėje. Ji pati suprato kas per kaimynas J.. Ji to kaimyno J. pavardės nežino, tik jį pažįsta iš matymo. Iš paties brolio J. kalbos suprato, kad brolis J. su kaimynu Jonu bendrauja, nes brolis sakydavo, kad kaimynas J. taip sakė. O brolis J. nelabai turėjo draugų, nes vasaras brolis praleisdavo sode. Ji visų aplinkybių kaip J. L. buvo sužalotas nežino. Nuo 2013 m. kovo 24 d. brolis gydėsi LSMU Kauno klinikose, galvos traumų skyriuje. Jonui buvo atlikta galvos operacija, o po kurio laiko jis mirė.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) miestą, prie (duomenys neskelbtini) namo ir atveža parduoti pieną, kuri perka aplinkinių namų gyventojai. Pieną iš jos pirko ir J. L.. 2013 m. pradžioje J. L. iš jos lyg tais vieną kartą pirko pieną. Pamena, kad 2012 m. ar rugsėjo ar spalio mėnesį, kai dar J. L. žmona buvo gyva, kai J. L. iš jos nusipirko pieną, tai po to pamatė J. L. nukritusį prie Statybininkų g 9-o namo laiptų. Pati kaip J. L. nukrito nematė. Tik matė tai, kad J. L. iš po laiptų kabėriojosi - bandė užlipti ant laiptų, o pienas buvo sudaužytas ant laiptų. Suprato, kad J. L. lipdamas laiptais nuo jų nukrito, nes pienas buvo ant laiptų. Daugiau nematė, kad J. L. būtų nukritęs ar griuvinėtų. Apie tai, kad J. L. yra sužalotas ji sužinojo pirmą kartą.

Liudytoja B. A. parodė, kad ji dažnai perka pieną iš J. K.. Pastebėjo, kad ir J. L. dar iki jo žmonos mirties dažnai pirko pieną, tačiau po J. L. žmonos mirties, ji J. L. matė vieną kartą perkantį pieną iš J. K. ir tai galėjo būti 2013 m. kovo mėnesio pradžioje. Tokio atvejo, kad J. L., su savimi nešdamas pieną, nukristų ar nugriūtų ji nematė. Ji pati gyvendama čia nėra mačiusi J. L. griuvinėjant. Ji pati dažnai matydavo J. L. einantį išgėrusį. Iš žmonių girdėjo, kad J. L. dėl sužalojimų guli ligoninėje, bet kas jį sužalojo ji nežino.

Iš 2013-03-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame 9-ajame name. Tai daugiaaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas, kurio vidurinėje dalyje yra Statybininkų gatvė, bei šioje gatvėje esantis 9-asis namas. Tai penkių aukštų daugiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas, turintis tris laiptines. Tiksli įvykio vieta yra šio namo (duomenys neskelbtini) bute, kuris yra vidurinėje laiptinėje, trečiajame aukšte. Patekimas į laiptinę iš rytų pusės, per duris, atsidarančias į išorę, turinčia kodinę įleidžiamą spyną. 33-iajį butą sudaro virtuvė ir du kambariai, bei pagalbinės patalpos. Į butą patekimas per dvigubas duris, iš kurių pirmosios atsidaro į išorę, sekančios į buto vidų. Abi durys rakinamos įleidžiamomis spynomis, kurios apžiūros metu buvo užrakintoje padėtyje. Per šia duris yra patekimas į koridorių, kuris yra stačiakampio formos, jo vakarinėje sienoje yra durys į tualetą, už jų durys į vonią, bei už jų durys į sandėliuką. Šiaurinėje koridoriaus sienoje yra durys, vedančios į virtuvę, bei už jų-durys į svetainę. Koridoriaus rytinėje sienoje yra durys į gyvenamąjį kambarį. Vonia yra stačiakampio formos, kurios ilgis- 175cm., plotis- 142cm., kurioje prie pietinės sienos yra spintelė su kriaukle, prie vakarinės sienos- vonia, prie šiaurinės sienos- skalbyklė. Ant vonios išorinio krašto, 16 cm. nuo kriauklės, ir 60 cm. nuo grindų yra raudonos spalvos, l,2cm. skersmens dėmė panaši į kraujo. Nuo šios dėmės steriliu tamponu padaryta nuoplova, kuri supakuota į popierinį voką ir pridėta prie bylos. Taip pat ant vonios išorinio krašto, 12cm. nuo spintelės su kriaukle yra raudonos spalvos skysčio 48cm. aukščio, ir l cm. pločio vertikalus nubėgimas, panašus į kraujo, nuo kurio taip pat padaryta nuoplova, bei pridėta prie bylos. Taip pat vonioje ant grindų vonios ir spintelės sandūroje yra 8cm skersmens dėmė, panaši į kraujo, nuo kurios taip pat padaryta nuoplova ir pridėta prie bylos. Iš koridoriaus šiurės kryptimi yra durys į virtuvę. Buto virtuvė yra stačiakampio formos jos ilgis328cm., plotis 246cm., kurioje prie vakarinės sienos yra šaldytuvas, už jo virtuvinių spintelių komplektas, bei už jų viryklė. Ant virtuvinės spintelės, esančios prie spintelės su kriaukle yra skaidri stiklinė, nuo kurios juodos spalvos daktiloskopiniais milteliais išryškinamas vienas rankų pėdsakas, kuris nukopijuojamas ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės ir pridedamas prie bylos. Virtuvės šiaurinėje sienoje yra langas, prie rytinės sienos-mikrobangų krosnelė, už jos virtuvinis stalas, prie kurio yra trys virtuvinės kėdės, bei virš stalo - lentyna. Virtuvėje po stalu yra trys alkoholinių gėrimų buteliai, iš kuriu: vienas-0,5 ltr. Talpos „Kvietinės" degtinės butelis, už jo 0,35 ltr. Talpos „ Kvietinės" degtinės butelis, bei du 0,2 ltr. talpos „Cento degtinė" buteliai, kurie yra tušti. Nuo šių butelių juodais daktiloskopiniais milteliais išryškinti 4 rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant skaidrių daktiloskopinių plokštelių ir pridėti prie bylos. Taip pat prie stalo ant grindų yra plastikinis 1,5 ltr. talpos alaus butelis, nuo kurio juodais daktiloskopiniais milteliais išryškinti 2 rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant skaidrių daktiloskopinių plokštelių ir pridėti prie bylos. Virtuvėje baldai ir daiktai sudėti tvarkingai, grumtynių pėdsakai nematyti. Iš koridoriaus šiaurės kryptimi greta virtuvės durų yra durys į svetainę. Svetainė yra stačiakampio formos. Į ją patenkama pro vienvėres baltos spalvos duris, kurios atsidaro į kambario pusę. Prie pietinės sienos link rytinės yra rudos spalvos spintelė iš dviejų dalių. Viršutinėje spintelės dalyje yra stumdomi stiklai, už jų padėta magnetola, žemiau rudos spalvos dvivėrės durelės. Ant spintelės uždėta juodos spalvos magnetola pavadinimu NOVA. Toliau link rytinės sienos yra bordo spalvos sofa-lova, ji užtiesta baltos spalvos antklode su raudonos spalvos gėlėmis. Prie sofos lovos yra rudos spalvos spintelė virš jos ant sienos pakabinta lentynėlė. Greta yra staliukas taip pat rudos spalvos ant staliuko yra padėta fotografija rėmeliuose, o staliuku lentynėlėje knygos sudėtos. Prie vakarinės sienos yra keturių dalių rudos spalvos sekcija. Sekcijoje sudėta knygos, indai, kitos smulkmenos. Prie šiaurinės sienos, einant nuo rytinės yra trijų dalių rudos spalvos spinta. Prie jos ties langu yra gėlės. Nuo gėlių į kambario vidų pietvakarių kryptimi yra bordo spalvos fotelis, ant, kurios atlošo padėtos juodos spalvos kostiuminės kelnės, bei rudos spalvos staliukas. Ant staliuko uždėta plastikinis padėkliukas ant jo du indai, bei vienas molinis indas. Toliau už staliuko vakarų kryptimi yra antrasis bordo spalvos fotelis. Toliau prie šiaurinės sienos yra pufas uždengtas žaliu uždangalu. Ant palangės yra padėta pagalvė, bei gėlių vazonas. Prie vakarinės sienos einant nuo šiaurinės yra trijų dalių spinta, spinta ne vienodo aukščio, joje už stiklų yra sudėta įvairūs stiklainiai, bei kitokie indai, smulkmenos, arbatos servizas. Kambario viduryje ant grindų patiestas mėlynos spalvos su ornamentais kilimas. Kambaryje daiktai ir baldai sudėti tvarkingai, grumtynių pėdsakų nematyti. Iš koridoriaus pro rytinėje pusėje, esančias duris patenkama į antrąjį kambarį. Kambaryje prie pietinės sienos yra rudos spalvos, dvigulė miegamojo lova, lova nepaklota. Prie šiaurinės sienos einant nuo vakarinės yra gelsvos spalvos audeklu uždengtos lentynos, toliau yra trijų dalių rudos spalvos spinta. Rytinėje kambario pusėje yra durys į balkoną ir langas. Balkono durys yra 70 cm. pločio, 208 cm. aukščio. Viršutinėje durų pusėje yra stiklas, apatinė pusė yra baltos spalvos. Pro duris rytų kryptimi patenkame į balkoną. Balkono ilgis 308 cm., plotis 126 cm. Pietinėje balkono pusėje sudėti įvairūs daiktai, šiaurinėje pusėje, per balkono plotį yra spintelė. Spintelės viršus baltos spalvos, o šonas apkaltas rudos spalvos lentelėmis, kurios dalinai yra baltos spalvos. Ant spintelės viršaus 28 cm. atstumu nuo balkono rytinio krašto ir 7 cm. nuo šiaurinės sienos yra juodos spalvos peleninė. Peleninės bendras ilgis 27 cm., plotis plačiausioje vietoje 12 cm. Vieta, kurioje sudėtos nuorūkos yra ovalios formos, 9 cm. pločio ir 12 cm ilgio. Peleninėje sudėta trijų rūšių nuorūkos, kurios supakuojamos ir pridedamos prie bylos. Kambaryje ir balkone daiktai ir baldai sudėti tvarkingai, grumtynių ar kitų pėdsakų nėra ( t. 1, b. l. 9 - 12, 13 - 22, 23).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G805/13(02) matyti, kad J. L. nustatyta kraujosruvos pakaušio kairėje; kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais smilkinių, dešinės momeninės bei kairės kaktinės skilčių srityse; kraujosruvos dešinės akies vokuose; tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos dešiniame žande, skruosto dešinėje, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį dešinę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies; tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos veido kairėje, apimant kairės akies vokus, kairį skruostą, kairį žandą, skruosto kairę pusę, kurios nusileidžia žemyn per kaklo priekį kairę pusę iki krūtinės vidurinės viršutinės dalies; kairio skruostikaulio lūžis; kraujosruvos krūtinės kairėje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, dešiniame dilbyje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, pereinant į dešinę blauzdą, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, nugaros kairėje, kairio sėdmens srityje.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai keletas dienų iki tiriamojo kreipimosi į gydymo įstaigą.

Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniolikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje: vienas - į pakaušio kairę pusę, padarant dvi artimą viena kitos kraujosruvas; vienas - į dešinės akies sritį, padarant kraujosruvą dešinės akies vokuose; vienas - į veido dešinę pusę, padarant kraujosruvą dešinio žando srityje; vienas - į veido kairę pusę, padarant kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio lūžį, kraujosruvą kairio skruosto srityje; vienas - į krūtinės kairę pusę, padarant kraujosruvą; vienas - į dešinio žasto nugarinį paviršių, padarant kraujosruvą; vienas - į dešinės alkūnės vidinį paviršių, padarant kraujosruvą; du - į dešinio dilbio nugarinį paviršių, padarant dvi kraujosruvas; vienas - į dešinio klubo sritį, padarant kraujosruvą; du - į dešinės šlaunies išorinį paviršių, padarant dvi kraujosruvas; vienas - į dešinę koją, padarant kraujosruvą dešinio kelio priekinėje dalyje, pereinančią į dešinę blauzdą; vienas - į kairio klubo sritį, padarant kraujosruvą; vienas - į kairės šlaunies išorinį paviršių, padarant kraujosruvą; vienas - į kairio kelio vidinę dalį, padarant kraujosruvą; vienas -į nugaros kairę pusę, padarant kraujosruvą; vienas - į kairį sėdmenį, padarant kraujosruvą. Kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje bei kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais galėjo būti padaryti bet kurio trauminio poveikio į galvos sritį pasėkoje. Kraujosruvos kairiame žande, smakro abiejose pusėse, kaklo abiejose pusėse, kurios jungiasi krūtinės vidurinėje dalyje galėjo būti kitų veido sužalojimų - dešinio žando, kairio skruosto kraujosruvų patekimo per minkštuosius audinius žemyn pasėkoje, todėl nustatyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti bei juos vertinti, netikslinga.

Sužalojimų pobūdis, gausumas, išsidėstymas leidžia teigti, kad jų visuma nebūdinga griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant buku daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us).

Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse.

Sužalojimai galėjo būti padaryti keletas dienų iki tiriamojo kreipimosi į gydymo įstaigą.

Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairio skruostikaulio lanko lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kraujosruvos pakaušio kairėje, veide, kakle, krūtinės srityje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, dešiniame dilbyje, dešinio klubo srityje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, pereinant į dešinę blauzdą, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, nugaros kairėje, kairio sėdmens srityje laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t.1, b. l. 61 – 63 ).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 423/13 (02) matyti, kad J. L. mirties priežastis nepatikslintos kilmės ūmaus nukraujavimas į virškinamąjį traktą. Tai komplikavosi šoku. J. L. būklę taip pat pablogino įvykęs ūmaus kairio skilvelio miokardo infarktas, kurio histologinis amžius apie 4-7 paros.

J. L. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Remiantis medicininių dokumentų bei autopsijos duomenimis J. L. konstatuota: poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, veide, kakle, krūtinėje, kairio skruostikaulio lanko lūžis, kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, bei kairėje kaktinėje srityje, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu abipus smilkininėse, dešinėje momeninėje, kairėje kaktinėje skiltyse ir į skilvelius, kairės kaktinės, dešinės smilkinės galvos smegenų skilčių sumušimas, kairio smegenėlių pusrutulio sumušimas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu artimu patekimu į stacionarą metu. Sužalojimas kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio bei kairėje kaktinėje skiltyje, kairės kaktinės dešinės smilkininės galvos smegenų sličių sumušimo, kairio smegenėlių pusrutulio sumušimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ( sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 ir 6.6.2 punktai). Patirta galvos trauma įtakos mirčiai neturėjo.

Medicininiuose dokumentuose, duomenų apie J. L. girtumą patekimo į stacionarą metu, nėra. Autopsijos metu J. L. lavono kraujas etilo alkoholio paieškai neimtas, nes stacionare gydytas daugiau vieną parą laiko.

Mirtis įvyko ne nuo patirtos galvos traumos, o nuo nepatikslintos kilmės ūmaus nukraujavimo į virškinamąjį traktą.

Nesant tiksliai aprašytiems išoriniams sužalojimams galvoje ir kūne, nustatyti trauminių poveikių skaičių nėra galimybės.

Po patirtų sužalojimų J. L. išgyveno ir mirė ne nuo patirtos galvos traumos.

Sužalojimų padarymo metu J. L. galėjo būti įvairiose padėtyse trauminiams poveikiams jo kūno atžvilgiu esant pagrinde iš priekio.

Nustatyti žalojančių daiktų/įrankių skaičių nėra galimybės.

Spręsti apie žalojančio daikto/įrankio morfologinius požymius nėra galimybės.

J. L. sirgo kraujagyslių ateroskleroze dėl ko įvyko ūmaus kairio skilvelio miokardo infarktas, taip pat sirgo riebaline kepenų distrofija, arterine hipertenzija ( t. 1, b. l. 64 – 70).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pM9- M 423/13 (02) matyti, kad J. L. mirtis įvyko ne nuo patirtos galvos traumos, o nuo nepatikslintos kilmės ūmaus nukraujavimo į virškinamąjį traktą. Patirta galvos smegenų trauma įtakos mirčiai neturėjo ( t.1, b. l.71 - 72 ).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė. Ją atliko Valstybinės teismo medicinos TA Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas A. R., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės II Chirurgijos skyriaus abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. E. V. Gaidamonis; Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė R. S.. Ekspertų išvadoje nurodyta, kad

1. J. L. mirties priežastimi buvo spontaninis kraujavimas iš skrandžio venų esant atrofiniam gastritui ir kraujo krešumo sutrikimams.

2. J. L. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas galėjo būti toks:

- Pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į kietą buką paviršių.

Veido sužalojimai - a) kairio akies-skruosto srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akies vokuose, skruostikaulio lūžiu, kraujosruvomis plintančiomis į kairį skruostą, žandą, smakro kairę pusę kaklo ir krūtinės kairę pusę iki III šonkaulio lygio; b) dešinio akies-skruosto srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinio žando srityje, pereinanti i smakro, kaklo ir krūtinės dešinę pusę iki III šonkaulio lygio - paaiškinami dviejų smūgiu, tikėtina kumščiais, sudavimu į veido kairę ir dešinę puses.

Kiti kūno sužalojimai - poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, dubens srityje, dešinėje rankoje, abiejose kojose - galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griuvinėjant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius.

3. Nei tarp 2013-03-20 patirtų galvos sužalojimų, nei tarp 2013-04-05 atliktos tracheostomijos, ar 2013-04-23 atliktos gastrostomijos ir mirties priežastinio ryšio nėra ( t. 2. b. l. 141 – 145).

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko šią išvadą patvirtino.

Iš 2013-03-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai: 0,5 l. talpos stiklinis butelis su etikete Kvietinė degtinės ir vyriška juodos spalvos megzta kepurė ( t.1, b. l. 25, 26).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis J. J. parodė Prienų mieste, Statybininkų gatvėje daugiabutį namą Nr. 9, kuriame gyvena J. L., kieme vietą, kur susitiko su J. L., kryptį link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur su juo J. L. ėjo į ją, po to parodė Statybininkų gatvės daugiabučio namo Nr. 9 laiptinės duris, kur jis su J. L. grįžę iš parduotuvės ėjo pas J. L., laiptinėje pirmame aukšte ant laiptų parodė vietą, kur J. L. nukrito, parodė buto Nr. 33 duris, kur J. L. gyvena, bute koridoriuje ant kėdės parodė vietą, kur pasidėjo savo kepurę, parodė virtuvę į kurią jis užėjo, virtuvėje ant stalo parodė nuo degtinės butelį kurį jis su J. L. gėrė, virtuvėje prie stalo parodė vietą, kurioje jis sėdėjo, parodė vietą, kurioje sėdėjo J. L., rodo vietą, kur J. L. sėdėdamas nuo kėdės aukštielninkas krito ant nugaros, parodė spintelę į kurią J. L. trenkėsi, parodė vietą, kur jis nuo grindų savo rankomis apglėbęs per liemenį pakėlė J. L., parodė kryptį iš virtuvės kur J. L. vedė, parodė kryptį link kambario į kurį ketino vesti J. L., koridoriuje parodė vietą, kur jam J. L. iš dešinės rankos smogė į kairį veido skruostą, parodė, kur jis kumščiu iš kairės rankos smogė J. L. į dešinę veido pusę, ir šioje vietoje suklupusiam J. L. iš dešinės rankos smogė į kairę veido pusę ne daugiau kaip du smūgius, parodė buto duris pro kurias jis išėjo ( t.1, b. l.117 - 118, 119 – 129).

Motyvai

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad J. J. padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įstatymas numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ( LR BPK 20 str.).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų visuma nustatytus faktus ir išvadas, palyginęs šiuos iš skirtingų šaltinių gautus duomenis tarpusavyje, daro išvadą, kad kaltinamojo pozicija patvirtinta surinktais ir teisme ištirtais duomenimis.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). E. Ž. Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Pažymima, kad baudžiamojoje byloje prokuroras J. J. kaltino pagal BK 135 str. 1 d. Dėl tokio kaltinimo buvo surašytas ir kaltinamasis aktas. 2014 m. birželio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla, kurioje J. J. kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d. buvo perduota pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, nes nukentėjusiųjų atstovė pateikė prašymą keisti kaltinimą pagal faktines bylos aplinkybes ir J. J. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.

Taip pat pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Esant netiesioginei tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius. Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

Byloje buvo atliktos trys medicinos ekspertizės, kurių išvados viena kitai neprieštarauja, o tik papildo viena kitą. Pakartotinės teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, kad J. L. mirties priežastimi buvo spontaninis kraujavimas iš skrandžio venų esant atrofiniam gastritui ir kraujo krešumo sutrikimams. Nukentėjusiajam buvo sužalota galva, nustatyti veido, krūtinės, nugaros, dubens, dešinės rankos, abiejų kojų sumušimai. Pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo būti padarytas nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus pakaušio sritimi į kietą buką paviršių. Veido sužalojimai - kairio akies-skruosto srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akies vokuose, skruostikaulio lūžiu, kraujosruvomis plintančiomis į kairį skruostą, žandą, smakro kairę pusę kaklo ir krūtinės kairę pusę iki III šonkaulio lygio, dešinio akies-skruosto srities sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinio žando srityje, pereinanti i smakro, kaklo ir krūtinės dešinę pusę iki III šonkaulio lygio - paaiškinami dviejų smūgių, tikėtina kumščiais, sudavimu į veido kairę ir dešinę puses. Kiti kūno sužalojimai - poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, dubens srityje, dešinėje rankoje, abiejose kojose galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griuvinėjant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Nei tarp 2013-03-20 patirtų galvos sužalojimų, nei tarp 2013-04-05 atliktos tracheostomijos, ar 2013-04-23 atliktos gastrostomijos ir mirties priežastinio ryšio nėra. Patirta galvos smegenų trauma įtakos mirčiai neturėjo.

Kaltinamojo J. J. versija apie tai, kad jis sudavė ne daugiau kaip tris kartus J. L. bylos duomenimis nepaneigta. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. J. su nukentėjusiuoju girtavo, daugiau kitų asmenų nebuvo. Kaltinamasis neneigia sudavęs kumštimi tris kartus J. L. į veido sritį. J. J. nurodo, kad J. L. jam pirmas sudavė smūgį į kairį veido skruostą. Kaltinamasis teigia, kad J. L. save susižalojo pats, aukštielnikas krisdamas nuo kėdės ir, laiptinėje, lipdamas laiptais. J. L. sūnui teigė, kad jį sumušė kaltinamasis, tačiau smūgių nekonkretizavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. po to, kai buvo sužalotas J. J., vaikščiojo, buvo atvykęs pas sūnų į Kauną, ten girtavo. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko paaiškino, kad teismo ekspertizės metu nustatytas pakaušio srities sumušimas, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas yra priskiriamas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Sužalojimai, esantys veido kairėje pusėje, kurie susiję su skruostikaulio lūžiu priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymui, o sužalojimai veido dešinėje pusėje priskiriami nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaros dubens srityje, dešinėje rankoje, abiejose kojose tiek kartu, tiek atskirai paėmus priskiriami nežymiam sveikatos sutrikdymui. Pakaušio srities sumušimas, galvos smegenų kairės smilkininės srities sumušimas galėjo gautis tiek nuo griuvimo, tiek atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Ar nugriuvus, ar veikiant pašalinei jėgai, tai yra pastūmus ir nugriuvus galėjo būti padaryti sunkūs sužalojimai teismo medicinos ekspertas negalėjo patvirtinti. Jo nuomone, sunkūs sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių ir veikiant pašalinei jėgai.

Taigi išanalizavus bylos duomenis, nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius į veido sritį. Sužalojimai padaryti veido srityje priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymui, o kiti sužalojimai krūtinėje, nugaroje, dubens srityje, dešinėje rankoje, abiejose kojose priskiriami nežymiam sveikatos sutrikdymui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. J. nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. J. ir J. L. įvykio vakarą girtavo dviese, kitų asmenų, kurie būtų matę įvykį, nebuvo. J. J. parodymai dėl J. L. sužalojimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu yra nuoseklūs. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. J. L. sūnui R. L. apie sužalojimo aplinkybes nieko konkretaus neaiškino, tepasakė, kad jį sužalojo kaimynas J. J.. Liudytoja Z. M. nukentėjusįjį matė sumuštu veidu, iš ausies bėgo kraujas, tačiau ji nematė, nei kas jį sužalojo, nei kokiomis aplinkybėmis. Liudytojų, mačiusių nukentėjusiojo sužalojimo faktą, byloje nenustatyta. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl kaltinamojo kaltės nukentėjusiajam atsirado sunkios pasekmės byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo J. J. nusikalstama veika iš BK 129tr. 1d. turi būti perkvalifikuota į BK 138 str. 1d.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis J. R. L. prašo priteisti turtinei žalai atlyginti 5056.52 Lt kas atitinka 1462 E ir 100000 Lt kas atitinka 28962 E neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro J. L. laidojimo išlaidos ir slaugos išlaidos ligoninėje, nes tėvui pirko vaistus, sauskelnes bei kitas priemones, sumokėjo valstybinei teismo medicinos tarnybai bei išlaidos advokato pagalbai 1500 Lt kas atitinka 434 E. o neturtinę žalą patyrė netekęs tėvo, su kuriuo buvo artimi santykiai, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pergyvena dėl tėvo mirties.

Nukentėjusioji M. M. L. prašo priteisti 1500 Lt kas atitinka 434 E už turtinę žalą, susijusią su advokato pagalba ir 100000 Lt. kas atitinka 28962 E už neturtinę žalą, nes dėl tėvo nužudymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.

Kadangi kaltinamojo nusikalstama veika iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuota į BK138 str. 1 d., tai nukentėjusiojo J. R. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka, nes neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civilinių ieškinių negalima tiksliai apskaičiuoti (išskyrus išlaidas už advokato pagalbą). Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokio pobūdžio gydymas ir slauga, kitos medicinos priemonės bei vaistai buvo reikalingi nukentėjusiajam dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi J. L. mirė ne nuo patirtų nuo kaltinamojo sužalojimų, tai laidotuvių išlaidų jis neprivalo atlyginti. Kitas išlaidas, kurias turėjo nukentėjusysis J. R. L. turi būti įrodytos ir, tik tada galima spęsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų J. R. L. ir M. M. L. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atmetami.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. nepateikė civilinio ieškinio nei dėl turtinės žalos, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo. J. L. mirė 2013-05-02. Mirties priežastis - spontaninis kraujavimas iš skrandžio venų esant atrofiniam gastritui ir kraujo krešumo sutrikimams. Tarp kaltinamojo padarytų sužalojimų ir J. L. mirties priežasties priežastinio ryšio nėra.

Vadovaujantis CK nuostatomis, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (CK 1.115 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, nepriklauso paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Šiuo atveju civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė civiliniai ieškovai J. R. L. ir M. M. L., kurie įvertino neturtinę žalą konkrečia pinigų suma. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl J. J. nusikalstamos veikos nukentėjusysis J. L. patyrė kokią nors turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog civiliniai ieškovai J.R. L. ir M. M. L. nepagrįstai prašo priteisti civilinius ieškinius už neturtinę žalą, todėl jų prašymai dėl neturtinės žalos priteisimo atmetami.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 21.370 Eur sumai, o civilinis ieškovas nukentėjusysis J. R. L. 5056,52 Lt. (1464 Eur) . Dokumentuose, esančiuose baudžiamojoje byloje nurodyta, kad šį ieškinį sudaro nukentėjusiojo J. L. gydymosi išlaidos stacionare. Kadangi nenustatyta, kad J. J. nužudė J. L., todėl negalima teigti, kad kaltinamasis turi atlyginti gydymosi išlaidas. Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, todėl teismas neturi konkrečių duomenų kas sudaro civilinio ieškinio sumą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, ar dėl šio sužalojimo nukentėjusysis turėjo būti stacionarizuotas, taip pat neaišku. Taip pat neaišku, kokio pobūdžio gydymas būtų paskirtas, ar buvo reikalinga pirkti vaistus ir kitas reikalingas gydymui priemones ir ką konkrečiai. Taigi negavus papildomos medžiagos, kuri pagrįstų civilinį ieškinį, teismas neatidėjęs bylos nagrinėjimo, negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2d.).

LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiuosius teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė Inga Blaževičienė. Teismo nuomone, ji savo darbą įvertino tinkama pinigų suma, nes įvyko nemažai teismo posėdžių, advokatė buvo aktyvi proceso dalyvė, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiesiems turi būti priteistos išlaidos, susijusios su advokatės darbo apmokėjimu.

Bausmės skyrimas

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. J. padarė tyčinį, smurtinį, nesunkų nusikaltimą. J. J. pensininkas, jam 65 metai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas. Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnas nurodo, kad iš kaimynų, aplinkinių gyventojų J. J. elgesiu seniūnija nusiskundimų nėra gavusi. Kaltinamasis ligotas, apie naujų nusikaltimų padarymą teismas duomenų neturi, nors praėjo daugiau kaip 2 metai po nusikaltimo padarymo.

Atsakomybę lengvinančių jo atžvilgiu nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad J. J. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas įvertinęs sunkinančios aplinkybės buvimą ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jo amžių bei kitas jau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirta bausmė rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu – tai laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str. str.

nusprendė:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimu. Įpareigoti J. J. nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi piniginėms lėšoms, esančioms J. J. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant J. J. kas mėnesį disponuoti 211,70 Eur dydžio piniginėmis lėšomis nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. J. nukentėjusiesiems J. R. L. ir M. M. L. po 434 Eur advokatės darbo apmokėjimui.

Civilinių ieškovų nukentėjusiųjų J. R. L. ir M. M. L. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo po 100000 Lt. kas sudaro 28962 Eur atmesti.

Civiliniam ieškovui Kauno teritorinė ligonių kasai ir nukentėjusiajam J. R. L. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

0,5 l talpos stiklinį butelį su etikete „Kvietinė“, juodos spalvos kepurę, J. J. DNR duomenų įskaitą, paimtą pavyzdžių lyginamuoju protokolu, voką, kuriame yra trys nuoplovos, voką su nuorūkomis, saugojamus Kauno apskrities VPK Prienų r.PK, vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. sunaikinti;

voką kuriame yra: vokas Nr. 1 su viena skaidria daktiloskopinė plokštele su rankų pėdsaku, paimtu 2013-03-26 įvykio vietos apžiūros metu, vokas Nr. 2, kuriame yra skaidri daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, paimtais 2013-03-26 įvykio vietos apžiūros metu, vokas Nr. 3, kuriame yra viena skaidri daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsaku, paimtu 2013-03-26 įvykio apžiūros metu, vokas Nr. 4, kuriame yra viena skaidri daktiloskopinė plokštelė su pirštų pėdsaku, paimtu 2013-03-26 įvykio vietos apžiūros metu, vokas Nr. 5, kuriame yra viena skaidri daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsaku, paimtu 2013-03-26 įvykio vietos apžiūros metu, J. J. daktiloskopinę kortelę palikti baudžiamojoje byloje ( LR BPK 94 str. 1d. 3p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė