Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-16 · Byla Nr. 2KT-77/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-16
Bylos Nr.
2KT-77/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. Š.
Kategorijos
  • 93.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-77/2008Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.3; 94.1; 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Romualdo Januškos 2008 m. gruodžio 5 d. raštu, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-463-280/2008, iškeltos pagal ieškovės R. Š. ieškinį V. Š., V. Š. įmonei „Vandens srautas“, V. M., antstolei E. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Pasvalio rajono antrojo notarų biuro notarei I. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. gruodžio 9 d. gautas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Romualdo Januškos 2008 m. gruodžio 5 d. raštas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-463-280/2008, iškeltos pagal ieškovės R. Š. ieškinį V. Š., V. Š. įmonei „Vandens srautas“, V. M., antstolei E. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Pasvalio rajono antrojo notarų biuro notarei I. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nagrinėjimo. Prašyme nurodoma, kad atsakovų V. Š. bei V. Š. įmonės „Vandens srautas“ atstovas advokatas A. K. pareiškė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, jos nušalinimo klausimą turėjusiam spręsti Panevėžio apygardos teismo pirmininkui, taip pat Panevėžio apygardos teismui. Pareiškime dėl nušalinimo nurodė, kad Panevėžio apygardos teisme formuojama ydinga praktika, kadangi teismas nebendradarbiauja su dalyvaujantiems byloje asmenims atstovaujančiais advokatais ir neatsižvelgia į jų pasiūlymus skiriant kito teismo posėdžio laiką. Paaiškino, jog 2008 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl atsakovų atstovo ligos ir paskirti teismo posėdžio laiką nurodytomis dienomis. Teismas neatsižvelgė į šį prašymą, paskyrė teismo posėdį kitu laiku ir nurodė, kad neatvykus į posėdį, byla bus nagrinėjama nedalyvaujant šalims bei jų atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nu(si)šalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tokiu būdu pašalinamos kliūtys asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali būti nušalintas (nušalinti) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančio byloje asmens pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo, t. y. tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju teisėjo nušalinimas nuo teisės aktų nustatyta tvarka jam paskirtos bylos nagrinėjimo reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą pagal įstatymų reikalavimus.

Aukščiau nurodytos taisyklės taikomos ir sprendžiant klausimą dėl teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Tačiau šiuo atveju nušalinimo klausimą reikia spręsti atsižvelgiant ir į tai, jog bylos teismingumo konkrečiam teismui klausimas turi būti sprendžiamas griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų (CPK IV skyrius). Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tik esant CPK 34 ar 35 straipsnyje numatytam konkrečiam bylos perdavimo kitam teismui pagrindui arba kai teisme nebėra teisėjų, kurie neturėtų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, būtina nustatyti, ar iš tiesų atitinkamoje byloje yra atsiradusios tokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Panevėžio apygardos teisme neliko teisėjų, kurie neturėtų teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturėtų teisės nagrinėti civilinės bylos pirmąja instancija.

Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Atsakovų atstovo pareiškime dėl teismo nušalinimo išdėstyti argumentai, susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp atsakovų atstovo ir Panevėžio apygardos teismo bei tai, jog ieškinys paduotas teismui daugiau kaip prieš metus ir nepradėtas nagrinėti iš esmės, sudaro pagrindą išsamiau panagrinėti bylos faktines aplinkybes. Iš byloje esančios medžiagos negalima daryti išvados, kad bylą nagrinėjančios teisėjos procesinis sprendimas atidėti teismo posėdį tai datai, kuri nėra tinkama į teismo posėdį neatvykusiam advokatui, reiškia teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, ir vien dėl šios priežasties ji negali nagrinėti bylos. Bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimas sprendžiamas remiantis CPK 156 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo principą, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį bei kitas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Bylos nagrinėjimą teismas atideda tik esant svarbioms priežastims, o neatvykimas dėl ligos paprastai nėra laikomas svarbia priežastimi. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 14 d. teismo posėdį atidėjo dėl atsakovų V. Š. ir V. Š. įmonės „Vandens srautas“ atstovo bei atsakovo V. M. atstovės ligų, apie kurias teismas informuotas faksu (t. 2, b.l. 194-198). Tokie atsakovo atstovų veiksmai, kai teismas apie jų negalėjimą dalyvauti posėdyje informuojamas likus vienai dienai iki teismo posėdžio dienos faksu, gali būti pagrindas atsisakyti tenkinti atsakovų atstovų prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, taip pat tai suteikia teismui pagrindą spręsti, ar tenkinti į posėdį neatvykusio advokato prašymo atidėti posėdį konkrečiu, jam priimtinu laiku. Proceso įstatymo normos nenustato teismui pareigos skirti būtent tokią teismo kito posėdžio datą, kurios pageidauja šalių atstovai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog advokatas yra profesionalus teisininkas, kuris savo darbą turi planuoti taip, kad nenukentėtų jo atstovaujamųjų interesai. Sprendžiant klausimą dėl teismo naujo posėdžio laiko, kai atidedamas bylos nagrinėjimas, teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys turi bendradarbiauti, tačiau esant dideliam teismo užimtumui, dalyvaujantys byloje asmenys turėtų ieškoti galimybės prisiderinti prie teismo paskirto naujo posėdžio laiko.

Šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti tris mėnesius operatyviai bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Konkrečių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsirasti abejonėms dėl teisėjos nušalinimo pareiškimą turėjusio nagrinėti Panevėžio apygardos teismo pirmininko, atsakovų atstovas nenurodė, tuo labiau nenurodė faktų, kurie sudarytų pagrindą abejoti kitų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nesuinteresuotumu bylos baigtimi.

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovų atstovo pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir jo prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, 66 straipsniu ir 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atsakovų V. Š., V. Š. įmonės „Vandens srautas“ atstovo advokato A. K. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo ir jo prašymą dėl šiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-463-280/2008 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas