Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-1478 (toliau – ir Įsakymas) 1.1. punktą. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymo 1.1. punktu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 18 straipsnio 2 dalies, Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1, 6.2 ir 6.4 punktų reikalavimų pažeidimus.

1.2. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patarėjos 2019 m. gegužės 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-21240 „Dėl atliktos nuotolinės stebėsenos integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje dėl psichologų ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų pasitelkimo baudžiamajame procese“, kurio siūlomosios dalies 4 punkte buvo išdėstyti tarnybinės veiklos trūkumai. Atlikęs tarnybinį patikrinimą, atsakovas parengė 2019 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-67 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patarėjos J. K. 2019-05-27 tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-21240 siūlomos dalies 4 punkte nurodytų tarnybinės veiklos trūkumų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu ir buvo priimtas Įsakymas. Išvadoje nustatyta, kad dvi pareiškėjai pavaldžios pareigūnės, atlikdamos ikiteisminius tyrimus, padarė teisės aktų pažeidimus. Išvadoje nurodyta, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32617-18 vykdymo patikrinimą, nustatyta, jog Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji tyrėja D. M.: i) 2019 m. kovo 28 d. nepilnamečio liudytojo apklausą atliko kabinete, o ne vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 186 straipsnio 2 dalis; ii) šią apklausą atliko dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAĮT) specialistui, o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 4 dalį; iii) nepakvietė psichologo, kuris turėjo dalyvauti minėtoje apklausoje bei kito nepilnamečio apklausoje, vykusioje 2019 m. balandžio 16 d., o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 3 dalį. Išvadoje nurodyta, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49950-18 vykdymo patikrinimą, nustatyta, jog Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėja L. G.: i) nepilnamečio liudytojo 2019 m. balandžio 16 d. apklausą ir nepilnamečio liudytojo 2019 m. balandžio 17 d. apklausą atliko ne vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, kaip to reikalauja BPK 186 straipsnio 2 dalis; ii) nurodytų nepilnamečių apklausose dalyvavo VTAĮT specialistas, o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 4 dalį; iii) į šių nepilnamečių apklausas nebuvo pakviestas psichologas, o tai pažeidžia BPK 186 straipsnio 3 dalį. Kaip nurodoma Išvadoje, pareiškėjai tenka atsakomybė už pavaldžių pareigūnų teisės aktų nesilaikymą atliekant ikiteisminius tyrimus, t. y. jų kontrolės nevykdymą.

1.3. VTĮ 5 straipsnio 6 dalies 10 punkte aiškiai numatyta, kad VTĮ statutiniams pareigūnams netaikomas, todėl tarnybinė atsakomybė už šios normos pažeidimą negalima. Taip pat atsakomybė pagal BPK 18 straipsnio 2 dalį pareiškėjai, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinio struktūrinės dalies vadovei, negalima. Vilniaus AVPK yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kurios vienas iš struktūrinių padalinių yra (duomenys neskelbtini) komisariatas, o (duomenys neskelbtini) skyrius yra šio padalinio struktūrinė dalis, dėl to atitinkamai atsakomybė už galimus BPK 18 straipsnio 2 dalies pažeidimus tenka Vilniaus AVPK viršininkui bei Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) komisariato viršininkui, o ne pareiškėjai.

1.4. Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2 ir 6.4 punktų nuostatos yra bendrojo pobūdžio, kuriose nesuformuluotos konkrečios elgesio taisyklės, t. y. kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti veiklos skyriaus viršininkas, kad jam pavaldūs pareigūnai niekada nepadarytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kaip sukontroliuoti visų pareigūnų veiksmus, atliekamus ikiteisminio tyrimo metu, ir kt. Visgi nustatytas bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu. Pareigybės aprašymu atsakovas pavesdamas pareiškėjai pavaldžių darbuotojų, kurių yra 57, darbo organizavimą ir kontrolę, neapibrėžė konkrečių elgesio modelių, kaip tai įgyvendinti. Sukontroliuoti kiekvieno darbuotojo veiksmą tiesiog fiziškai neįmanoma. Šiuo atveju pareiškėjai pavaldžių pareigūnių D. M. ir L. G. padarytų pažeidimų pobūdis išskirtinis tuo, kad jis buvo momentinis ir nepataisomas vėliau, kadangi nepilnamečių apklausa galima tik vieną kartą. Apie nepilnamečių liudytojų apklausų datą ir laiką pareiškėja nebuvo informuota. Tam, kad būtų galima sukontroliuoti, kokiu būdu bus atliekama nepilnamečių asmenų apklausa, pareiškėja turėjo žinoti jų datą ir laiką, būti fiziškai šalia ir stebėti, ar apklausos vykdomos laikantis BPK 186 straipsnio reikalavimų. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo apie nepilnamečio apklausos organizavimą informuoti skyriaus viršininką, o visi procesiniai veiksmai yra derinami tiesiogiai su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiu prokuroru. Jeigu prieš tai būtų nustatyti tokie ar panašūs pažeidimai, pareiškėja asmeniškai kiekvienam tyrėjui, padariusiam tokį pažeidimą, dar kartą išaiškintų reikalavimą laikytis aktualių BPK nuostatų, tačiau 2019 m. sausio ir kovo mėnesiais vykdant stebėseną policijos komisariatuose Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) komisariate tokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

1.5. Pareiškėja, siekdama jai pavaldiems pareigūnams akcentuoti pasikeitusį nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų teisinį reglamentavimą, dar 2018 m. liepos mėnesį į kompiuterinę sistemą, kuri prieinama kiekvienam pareigūnui, įkėlė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) paruoštą mokomąją medžiagą, kurioje yra sudaryti algoritmai, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Periodiškai pareigūnams pareiškėja primindavo ją peržiūrėti ir vadovautis nustatytais algoritmais. Kadangi sistema kartais neveikdavo, pareiškėja nurodė pareigūnams sistemos trikdžius registruoti. Pareiškėja L. G. pavedė dalyvauti dvi dienas trukusiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose „Nepilnamečių taktiniai apklausos aspektai, kai atliekant apklausą dalyvauja psichologas“ ir mokymuose „Nepilnamečių taktiniai apklausos aspektai, kai atliekant apklausą dalyvauja psichologas“. Be to, kad pareigūnams buvo pateikti algoritmai, pareiškėja 2019 m. sausio 18 d. tuo metu vienintelei jai pavaldžiai vyriausiajai tyrėjai M. V. P. ir kitiems veiklos grupių vyriausiesiems tyrėjams buvo suformulavusi ilgalaikę užduotį, kuria įpareigojo užtikrinti, kad būtų laikomasi BPK 186 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad nebūtų pažeidimų nepasitelkiant psichologų, vaiko teisių apsaugos specialistų, kaip to reikalauja įstatymas ir kt. Su dokumentu, kurio pagrindu ir buvo suformuluota ilgalaikė užduotis, susipažino tiek D. M., tiek L. G. Be šių pavaldiems pareigūnams raštiškų išaiškinimų, pareiškėja pakartotinai periodiškai žodžiu paaiškindavo ir akcentuodavo BPK 186 straipsnio reikalavimų tinkamą taikymą bendrų pasitarimų metu.

1.6. Abiem pareiškėjai pavaldžių tyrėjų atliekamiems ikiteisminiams tyrimams vadovavo ir juos kontroliavo viena ir ta pati Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė L. U., kuri ilgą laiko tarpą specializuojasi būtent nepilnamečių asmenų ikiteisminiuose tyrimuose. Ši prokurorė, įvertinusi D. M. ir L. G. padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, atsisakė iškelti drausmės bylas, kadangi nepilnamečių liudytojų teisės buvo užtikrintos kitomis priemonėmis, pažeidimai vienkartiniai, nesukėlę neigiamų pasekmių, dėl kurių negalima būtų bylose priimti procesinius sprendimus.

1.7. Atliekant pareiškėjos tarnybinį patikrinimą nebuvo atsižvelgta į jos itin didelį darbo krūvį, dėl kurio jai buvo neįmanoma sukontroliuoti kiekvieno pavaldžių tyrėjų tarnybinio veiksmo ar neveikimo. Pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu tikrintojui pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė jai žinomas pareigūnių D. M. ir L. G. pažeidimų padarymo aplinkybes bei nurodė minėtas priežastis, lėmusias negalėjimą sukontroliuoti kiekvieno pavaldžių tyrėjų tarnybinio veiksmo ar neveikimo. Išvadoje visiškai nebuvo analizuojama pareiškėjos paaiškinime pateikta informacija, dėl jos niekaip nepasisakyta, nors tiriant nusižengimą būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes.

1.8. Apibrėždamas pareiškėjos neva padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais. Atsakovas nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjos tariamo neveikimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymų, apsiribodamas tuo, kad pareiškėjai pavaldžių pareigūnių veiksmuose nustatyti pažeidimai, o tai, atsakovo vertinimu, besąlygiškai užtraukia atsakomybę ir pareiškėjai. Tačiau pavaldinio padarytas tarnybinis pažeidimas iš tiesų dar savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą ir jo vadovui. Turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos, to šiuo atveju atsakovas nepadarė. Atsakovas neįrodė pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltės, todėl pareiškėjos tarnybinė atsakomybė negalima, o Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta.