Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 m. 11 mėn. 24 d.;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėn.; Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, skirta neatlikta 2 m. 6 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė 2 m. 7 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmė; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi 2018 m. gegužės 2 d. paleistas lygtinai;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. 2024 m. spalio 12 d., apie 23:50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį A. P. į galvą, taip nukentėjusiajai padarydamas kaktos dešinės pusės paviršinę žaizdą, veido ir kaklo poodines kraujosruvas, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Apklaustas teisme kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, jog 2024 m., spalio ar lapkričio mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, vakaro metu, nors dar buvo šviesu, jis atvyko pas I. M. į namus. I. M. pokalbio telefonu metu susitarė su A. P., kad jiedu atvyks pas A. P., atsiveš butelį degtinės. Jis A. P. iki tol nepažinojo, kur nuvykti žinojo I. M.. Nuvykus pas A. P., jie keturiese – jis, I. M., A. P. ir pastarosios sugyventinis ar draugas, kurio anketinių duomenų nežino, gėrė degtinę. Išgėrus atsineštą butelį, A. P. pasiūlė savo vyrui ar draugui nueiti nupirki dar vieną butelį degtinės. Ir dar vieną butelį degtinės atnešė R. B., kada tiksliau ji atvyko, neprisimena. Jis, būdamas pas A. P., gėrė degtinę, iki atvykstant dar buvo išgėręs du plastikinius butelius alaus su kaimynu ir vieną plastikinį butelį alaus su I. M.. To vakaro aplinkybes dėl buvusio girtumo sunkiai prisimena. Įvykio aplinkybes jam papasakojo I. M. kitą dieną. Ji sakė, kad jis ginčijosi su A. P. vyru, dėl ko žodžiavosi nurodyti negali. Neprisimena, ar buvo ginčas su A. P.. Kaip I. M. jam pasakojo, A. jai sakė, kad jis išgėręs bandė paglostyti R., A. supyko, pasakė, kad turi vaiką, žmoną namuose, nelįsk prie R., ir paleido jam iš butelio, o jis kažkaip atgal. Šių aplinkybių jis pats neprisimena. Jam sakė, jog jis buvo prie stalo užmigęs. Atsimena, jog, kai atsikėlė jo ir A. P. galvos buvo kruvinos, jau buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba. Tuo metu A. P. draugas buvo kitame kambaryje, šis visą laiką nebuvo su jais, tai nueidavo, tai ateidavo. Jam buvo kakta praskelta, ties kairiuoju smilkiniu. Į gydymo įstaigą jis nevyko. Matė, kad greitosios medikai tvarstė A. P. galvą. Kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažįsta, žino, kad tas įvykis tikrai buvo. Skaitė kaltinamąjį aktą, sutinka su kitų asmenų parodymais. Jis galėjo suduoti buteliu A. P., pergėręs buvo, nesiginčija. Žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai jis atlygino. Nukentėjusiosios atsiprašo. Jis yra dirbantis, gauna 1100 Eur dydžio darbo užmokestį. Sutinka atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą 500 Eur sumoje, mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 1000 Eur yra per didelis. Įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1168/2024(04), iš kurios matyti, jog A. P. nustatyti sužalojimai: kaktos dešinės pusės paviršinė žaizda, veido ir kaklo poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97);

6. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Anksčiau aptarti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. G. visiškas prisipažinimas teisme, nukentėjusiosios A. P., liudytojų I. M., R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita teisme ištirta bylos medžiaga patvirtina, jog M. G. kaltinime nurodytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį A. P. į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarydamas kaktos dešinės pusės paviršinę žaizdą, veido ir kaklo poodines kraujosruvas, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą. M. G. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

7. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte, su kuriuo byla perduota į teismą, kaltinime nebuvo nurodyta galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta. Teisiamojo posėdžio metu skelbdama kaltinamąjį aktą, valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Renata Šauklienė prašė patikslinti M. G. kaltinimą, nurodant, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio nuostatomis, pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę. Atsižvelgus į nurodytus objektyvius duomenis – įvykio vietos apžiūros protokolą, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą, patikslintina nusikalstamos veikos padarymo vieta, nurodant – (duomenys neskelbtini). Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo padėties.

8. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

9. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas (nustatytas 3,78 prom.) turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

11. Kaltinamasis M. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis M. G. teistas 4 kartus, nusikalto būdamas anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 133–147), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 148–157), Sodros duomenimis, M. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ir priklausomybės ligų įskaitą. M. G. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei metams nuo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atlikimo. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja M. G., rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į nurodytus M. G. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti M. G. paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.), vidurkiui.

12. Kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

13. Įvertinus tai, kad kaltinamasis M. G. sistemingai daro nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų ir anksčiau paskirtų bausmių, tarp kurių buvo ir laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia taisytis, spręsti priklausomybės alkoholiui problemos, nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai galėtų būti kaltinamajam M. G. pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 5, 9 d.).

Dėl civilinių ieškinių

14. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 217,85 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 104–111). Kaltinamasis į bylą pateikė duomenis apie tai, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino visiškai (1 t., b. l. 120–123). 2025 m. vasario 6 d. rašte Šiaulių teritorinė ligonių kasa nurodė, jog pateiktas civilinis ieškinys sumoje 217,85 Eur dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra atlygintas. Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisako byloje pareikšto ieškinio ir patvirtina, kad jai yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės (2 t., b. l. 45–46). Ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

15. Nukentėjusioji A. P. pareiškė 1000,00 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl sumušimo patyrė ne tik fizinį skausmą – sumuštą galvos dešinę pusę skauda iki šiol, sumušta vieta buvo ištinusi, skausminga, dar iki šiol negali gulėti ant tos pusės, po sumušimo kartais svaigsta galva, dar iki šiol žaizda nėra pilnai sugijusi, bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, kurios objektyviai neįmanoma pilna apimtimi atlyginti bei įvertinti pinigais, tačiau mano, kad patirtą neturtinę žalą kompensuotų 1000 Eur (1 t., b. l. 60–61).

16. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

17. Byloje nustatyta, kad M. G. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai A. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kaktos dešinės pusės paviršinę žaizdą, veido ir kaklo poodines kraujosruvas, kas lėmė jos fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajai A. P. turi būti atlyginta jai padaryta neturtinė žala. Pripažintina, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. P. per šį įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, jautė įtampą, neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, dėl to ji turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jai buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jos būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad ji vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes, kad iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė, apsunkintos jos galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateityje. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai A. P. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius teismui pateikė 2025 m. vasario 10 d. pažymą Nr. APD-2025-01754, iš kurios matyti, jog išlaidos už nukentėjusiajai A. P. šioje baudžiamojoje byloje advokatės N. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 330,43 Eur (2 t., b. l. 47–51).

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo amžių, turtinę padėtį, patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteistinos valstybės naudai.

21. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro A. E. 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios A. P. pareikštą civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. kovo 11 d. M. G. turtui – piniginėm lėšoms, esančioms: 1) banko sąskaitoje, UAB „NEO Finance“, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 2) banko sąskaitoje, AB „Swedbank“, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 3) Banko sąskaitoje, UAB „Revolut Bank“, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur (1 t., b. l. 65–68). Teisme išnagrinėjus bylą, nuspręsta nukentėjusiosios A. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies 500 Eur sumoje, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro A. E. 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo M. G. pinigines lėšas jo vardu atidarytose bankų sąskaitose paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajai A. P. priteisto civilinio ieškinio patenkinimo, atsižvelgus į tikslią priteistiną sumą, patikslinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mąstą – 500 Eur sumoje. Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas nedelsiant išsiųstinas Turto arešto aktų registrui ir bankams.

22. Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 190–193), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

23. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Bylos procesą dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 217,85 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 85 ct) civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. G. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš M. G. valstybei priteisti 330,43 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 43 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro A. E. 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. G. turtui – piniginėm lėšoms, esančioms: 1) banko sąskaitoje, UAB „NEO Finance“, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 2) banko sąskaitoje, AB „Swedbank“, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur; 3) Banko sąskaitoje, UAB „Revolut Bank“, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1000,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur, palikti iki visiško nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. P. priteistos žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinti iki 500 Eur. Nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo vykdyti skubiai.

Nuosprendžio nuorašą nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir bankams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.