Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6245-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-10-25
Bylos Nr.: I-6245-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00876-2016-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: V. S.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-6245-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00876-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.6; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. vasario 13 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikytas netinkamomis, žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis, dėl to patyrė moralinę žalą, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas laikytas mažose keturvietėse kamerose (plotis – 2 m, ilgis – 3,90 m), dažniausiai du dar 2 asmenimis, o kameroje įrengtos 2 dviaukštės lovos (plotis – 0,72 m, ilgis – 1,92 m). Kameroje taip pat įrengtas atviras tualetas (užima apie 1 m²), nuo kameros atskirtas tik 1 m aukščio ir 0,8 m. pločio sienele, todėl juo naudojantis tekdavo kabinti užuolaidą iš paklodžių, be to, kameroje nebuvo mechaninės ventiliacijos, kameroje tvyrojo nekoks kvapas. Kameroje dar įrengti kriauklė su tiekiamu šaltu vandeniu (matmenys – 0,5 m x 0,6 m), stalas (matmenys – 0,6 m x 0,7 m) su 2 pritvirtintomis kėdutėmis. Atėmus visų įrenginių užimamą plotą, kameroje asmeniui likdavo apie 1,5 m² ploto, todėl jeigu vienas asmuo ką nors darydavo kameroje, kiti dėl vietos trūkumo turėdavo gulėti lovose.

2.2. Kameroje įrengtas langas (matmenys – 0,8 m x 0,8 m), iš lauko pusės įrengtos grotos, be to, įrengtas smulkus tinklelis, per langą patekdavo truputis oro (bet žiemą langas nebūdavo visą laiką atidarytas) ir mažai dienos šviesos, todėl pastoviai buvo įjungta dieninė apšvieta, o naktimis – naktinė apšvieta, tačiau vis tiek dėl nepakankamos šviesos nebuvo įmanoma skaityti, akys ašarodavo. Be to, rūbus tekdavo skalbti ir džiovinti kameroje.

2.3. Pareiškėjas būdavo išvedamas pasivaikščioti tik 1 valandą per parą, o 23 valandas tekdavo praleisti kameroje. Tekdavo kameroje būti ir su rūkančiais asmenimis, nors pareiškėjas nerūko ir tai buvo nurodęs įstaigos administracijai, bet jį uždarydavo į kamerą su rūkančiais, motyvuodami tuo, kad trūksta vietų; dėl to pareiškėjas patyrė žalą sveikatai: prirūkytose patalpose valgant pykindavo. Be to, pareiškėjas buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą, visose kamerose sąlygos neatitinka nustatytų reikalavimų.

2.4. Pareiškėjas dėl nurodytų laikymo sąlygų patyrė didelę moralinę žalą, jam teko išgyventi dvasiškai ir psichologiškai.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–14).

1. Atsakovės atstovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A261-1027/2011 ir prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

5. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

6. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

7. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią vykdytojai nuolat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, kasmet sutartis buvo pratęsiama; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. dėl šių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

8. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

9. Dėl kamerų įrengimo

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Pagal TI taisyklių 14.3 punktą kamerose yra įrengtas naktinis apšvietimas.

10. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

12. Dėl laikymo su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis

Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerą rūkantiems asmenims, nes tokių kamerų įrengimo neįtvirtina TI taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu ir BVK 52, 70 straipsniais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras, atsižvelgus ir į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų.

13. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodumais, o abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, nėra konkretumo dėl tariamai neturtinės žalos ir jos dydžio. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

14. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

15. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 61 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 3,66 Eur (61 x 0,06 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas V. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomas (žr. atsiliepimą (b. l. 7–14)):

– 2015 m. rugpjūčio 24 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A (plotas – 6,34 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugpjūčio 25 d. kameroje Nr. 112A buvo 2 asmenys;

– 2015 m. rugpjūčio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 337 (plotas – 7,69 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugpjūčio 27 d. – 2015 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 337 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 21 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. rugsėjo 28 d. atvyko iš Ukmergės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 300 (plotas – 7,78 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2015 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 300 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 2 d. – 2015 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 300 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 337 (plotas – 7,69 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 7 d. kameroje Nr. 337 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas – 6,52 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. spalio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 298 (plotas – 8,03 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 10 d. – 2015 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 298 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 19 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. spalio 26 d. atvyko iš Ukmergės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. spalio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. spalio 28 d. – 2015 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 263 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. lapkričio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 331 (plotas – 7,21 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. lapkričio 4 d. – 2015 m. lapkričio 15 d. kameroje Nr. 331 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. lapkričio 16 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. lapkričio 23 d. atvyko iš Ukmergės areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. lapkričio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. lapkričio 25 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gruodžio 2 d. kameroje Nr. 266 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gruodžio 3 d. – 2015 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gruodžio 10 d. – 2015 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 266 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. gruodžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gruodžio 23 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 267 buvo 3 asmenys;

– 2016 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 316 (plotas – 7,18 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 316 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,87 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 122 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 318 (plotas – 7,81 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 318 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 263 (plotas – 7,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 263 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 15 d. – 2016 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 263 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,87 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 322 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 20 d. – 2016 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 28 d. – 2016 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 322 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. vasario 4 d. – 2016 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 322 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. vasario 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 204 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2016 m. vasario 10 d. – 2016 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 204 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. vasario 12 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8).

2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktuose, be kita ko, nustatyta:

2.1. 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2205, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus tiesioginę valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta: patikrinimo metu priėmimo-paskirstymo patalpose rūkymo faktų nenustatyta; I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi; naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, patalynė, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs ir nesuplyšę; Lukiškių TI-K vietoje užvalkalo antklodei išduodamos 2 paklodės, tai neprieštarauja HN 76:2010 63 punktui; Lukiškių TI-K susidariusios buitinės atliekos saugomos uždaroje, asfaltuotoje aikštelėje, buitinių atliekų konteineriai buvo su dangčiais (b. l . 28–29).

2.2. 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2333, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus tiesioginę valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 114: buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“; temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus; įrengtas skaidraus stiklo langas; užtikrintas šalto vandens tiekimas (b. l. 32–33).

2.3. 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2437, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus tiesioginę valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta, kad: kameroje Nr. 263 ir kameroje Nr. 322 dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 322 vėdinimo sąlygos ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 322 buvo atsilupusių sienų dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui; kameroje Nr. 263 ir kameroje Nr. 322 buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (b. l. 55–56).

3. Remiantis Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. pažyma Nr. 24-2762 „Apie V. S. skundu (prašymus) dėl laikymo sąlygų“, pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių dėl laikymo sąlygų kreipėsi 1 kartą (b. l. 21).

4. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. prašymą (b. l. 22), 2013 m. spalio 22 d. rašte Nr. 22-1665 „Dėl nuteistojo V. S. prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kada ir kokiose kamerose buvo laikomas 2009 m. lapkričio mėn., kad vienam asmeniui pagal PĮ taisyklių 11 punktą kamerų tipo patalpose skiriama 3,6 m².

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 70–72).

II

1. Pareiškėjas V. S. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 13 000 Eur.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. vasario 13 d. (b. l. 1-2; 7-14).

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. S. į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. rugpjūčio 24 d., o 2016 m. vasario 12 d. išvyko (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7-14); asmens įskaitos kortelę (b. l. 15-20)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas V. S. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 19 parų (pareiškėjas dažniausiai laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (dažnai pareiškėjas buvo laikomas vienas), be to, jo tam tikrą laiką nebuvo Lukiškių TI-K, nes jis buvo išvežtas į Ukmergės areštinę (atsiliepimas (b. l. 7–14))). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 70–72). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010, 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akte nustatė, jog patikrinimo metu priėmimo-paskirstymo patalpose rūkymo faktų nenustatyta; I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi; naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, patalynė, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs ir nesuplyšę; Lukiškių TI-K vietoje užvalkalo antklodei išduodamos 2 paklodės, tai neprieštarauja HN 76:2010 63 punktui; Lukiškių TI-K susidariusios buitinės atliekos saugomos uždaroje, asfaltuotoje aikštelėje, buitinių atliekų konteineriai buvo su dangčiais (b. l . 28–29); 2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2333, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus tiesioginę valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta, kad kameroje Nr. 114: buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“; temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus; įrengtas skaidraus stiklo langas; užtikrintas šalto vandens tiekimas (b. l. 32–33); 2015 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2437, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus tiesioginę valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nurodyta, kad: kameroje Nr. 263 ir kameroje Nr. 322 dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 322 vėdinimo sąlygos ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 322 buvo atsilupusių sienų dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui; kameroje Nr. 263 ir kameroje Nr. 322 buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta (b. l. 55–56). Kita vertus, teismas įvertina kamerų būklę pagal fotonuotraukas (b. l. 59-61). Nors pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nepakankamo laiko pasivaikščioti, tačiau jis pats pripažįsta, kad gaudavo pasivaikščioti laiko kasdien po vieną valandą, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat rašytiniais įrodymais (b. l. 28-29) patvirtinta, kad rūkymo faktų nenustatyta.

Todėl teismas daro išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, dėl kurio pareiškėjas teismui pateikė skundą, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompleksiškai įvertina ir kitus smulkesnius pažeidimus.

6. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (19 parų pareiškėjas V. S. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“) ) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 230 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 230 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

7. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. vasario 12 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 19 parų).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis