- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-1146-579/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko R. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį už tai, kad jis 2015-07-18 15.20 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,78 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos pažeidimo padarymui, namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešė, kad kaimynė triukšmauja, vartoja necenzūrinius žodžius, rėkia ant savo vaikų, taip pat išplūdo jį patį, nors to iš tikrųjų nebuvo. Dėl melagingo iškvietimo Kaišiadorių rajono policijos komisariatas patyrė 4,45 Eur turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal ATPK 186 straipsnį 135 eurų bauda.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutarimą ir priimti naują nutarimą: palikti A. P. paskirtą 135 eurų baudą bei įpareigoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlyginti patirtą 4,45 eurų turtinį nuostolį. Skunde nurodoma, kad A. P. tyčia pranešė apie nebūtą įvykį, į kurį reagavo policijos pareigūnai, todėl šiuo atveju neracionaliai buvo naudojamos policijai skirtos lėšos, t. y. eksploatuojama transporto priemonė, naudojamas kuras bei policijos pareigūnų darbo laikas. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai atsisakė pripažinti šias išlaidas nuostoliais ir jų nepriteisė. Apeliantas pažymi, kad nepagrįsti piliečių iškvietimai iškraipo normalų specialiųjų tarnybų darbą, dėl ko kyla grėsmė, kad nebus tinkamai sureaguota į įvykį, kur tikrai bus reikalinga policijos pagalba arba bus nevykdomi kiti šiai institucijai priskirti uždaviniai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde keliamas tik dėl melagingo iškvietimo patirto turtinio nuostolio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kaip ir nurodoma skundžiamame nutarime, ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikia vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl A. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo, pateikė ir prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, kartu pateikdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus 2015-08-05 pažymą Nr. 20-IL-79214 „Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidos“ (b. l. 14-15). Iš šių dokumentų turinio matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šios išlaidos negali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais ir priteistos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga, gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą, nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti, lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios tai papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas. Todėl šiuo atveju negalima sutikti su skundo teiginiais, kad dėl melagingo A. P. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.