- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 2KT-61/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-352-267/2012 ieškovės (apeliantės) R. G. pareikštu nušalinimo pareiškimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-352-267/2012 nagrinėjamas ieškovės R. G. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui Šiaulių Jovaro progimnazijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė R. G. šioje byloje reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams. Nušalinimo pagrindu nurodo tai, kad Šiaulių apygardos teisme dirba teisėjas E. M., kurio sutuoktinė S. M. yra atsakovo darbuotoja – Šiaulių Jovaro progimnazijos Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja. Ji, kaip komisijos narė, pasirašė aktą, kuriuo buvo nustatytas ieškovės neva padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir aktą, kuriuo konstatuotas ieškovės atsisakymas pasirašyti, jog yra susipažinusi su atleidimo iš darbo įsakymu. Ieškovė mano, jog S. M. gali paveikti savo šeimos narį dėl palankaus sprendimo priėmimo atsakovo naudai. Todėl ieškovei kyla abejonių dėl visų Civilinių bylų skyriaus, kuriame dirba teisėjas E. M., teisėjų nešališkumo. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl civilinės bylos tinkamo išnagrinėjimo apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas civilinę bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti klausimą dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 70 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Byla turi būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Byla perduodama nagrinėti kitam teismui ir tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti (CPK 34 str. 5 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) R. G. reikšdama nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams, nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme dirba teisėjas E. M., kurio sutuoktinė S. M. dirba pas atsakovą ir ji pasirašė aktą, kuriuo buvo nustatytas ieškovės neva padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ir aktą, kuriuo konstatuotas ieškovės atsisakymas pasirašyti, jog susipažino su atleidimo iš darbo įsakymu. Ieškovė nepasitiki visais Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, nes mano, kad S. M. gali paveikti savo šeimos narį teisėją E. M. dėl atsakovui palankaus teismo sprendimo priėmimo.
Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Aplinkybė, kad atsakovo Šiaulių Jovaro progimnazijos darbuotoja S. M. yra Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo E. M. sutuoktinė, savaime nereiškia visų Civilinių bylų skyriaus teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Bylą perduoti kitam tos pačios pakopos teismui remiantis CPK 34 straipsnio 5 dalimi nėra pagrindo, nes šiuo atveju teisėjo E. M. sutuoktinė nėra dalyvaujantis byloje asmuo, o teiginiai apie jos galimą asmeninį suintersuotumą šios bylos baigtimi ar neteisėtą poveikį savo šeimos nariui vertintini kaip ieškovės subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, kurių pagrindu negalima spręsti apie visų Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų šališkumą.
Taigi, ieškovės keliamos abejonės dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Šiaulių apygardos teisme yra pakankamai teisėjų, dėl kurių šališkumo ir objektyvumo nagrinėjant bylą abejonių nekyla.
Ieškovei išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu būtų kokios nors aplinkybės, kurios patvirtintų konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo tiesioginį arba netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi arba kurios dėl kitų priežasčių objektyviai galėtų kelti abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo (CPK 64-66 str.), ji turi teisę tokiam teisėjui pareikšti nušalinimą CPK VI skyriuje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės R. G. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-352-267/2012 nagrinėjimo netenkinamas. Netenkinus nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo spręsti dėl šios civilinės bylos perdavimo kitam apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti R. G. pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-352-267/2012 nagrinėjimo.