Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. S. dėl 55,56 Eur skolos, 17,74 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130, 142 straipsnių tvarka, viešo paskelbimo būdu, įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovo negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Ieškovė nurodo ir iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad 2011-09-27 AB „Telia Lietuva“ (buvęs – UAB „Omnitel“) ir V. S. (toliau – atsakovas) sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 1133163 (toliau – Sutartis), pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2012-12-28 UAB „Gelvora” ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Ieškovės reikalavimas ieškinio parengimo dienai yra: pagrindinė skolos suma – 55,56 Eur; palūkanos – 17,74 Eur (5 proc. palūkanos, remiantis CK 6.210 str. 1 d. už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2019-04-15); viso – 73,30 Eur. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Prašo priteisti iš atsakovo 55,65 Eur skolą, 17,74 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį.

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Ieškovė raštiškai pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas įsipareigojimų pagal 2011-09-27 Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 1133163 tinkamai nevykdė, į raginimus atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 55,56 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 17,74 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012-12-28 iki 2019-04-15.

Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga).

Ieškovė reikalavimą priteisti palūkanas grindžia CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip minėta, ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo iš pradinės kreditorės AB ,,Telia Lietuva“ (buvusi UAB ,,Omnitel“). Tačiau pagal UAB „Omnitel” ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas (5.4 punktas) šalys susitarė dėl prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. susitarė dėl netesybų mokėjimo, kad atjungus abonentą nepraėjus minimaliam naudojimosi OMNITEL ryšio paslaugomis terminui, turės būti mokamos netesybos už kiekvieną abonentą, kuriam nepasibaigęs minimalaus naudojimosi terminas. Netesybų dydis skaičiuojamas po 20 (dvidešimt) Lt už kiekvieną mėnesį nuo abonento atjungimo dienos iki minimalaus naudojimosi ryšio paslaugomis termino pabaigos. Kitoks netesybų dydis, jų skaičiavimo principai ar būdas gali būti nustatytas abonento, telefono aparato ar mobiliojo interneto įrangos įsigijimo dokumentuose ar kituose tarp OMNITEL ir KLIENTO sudarytuose susitarimuose. Be to, Sutarties 6.5 punktu šalys susitarė, kad praleidęs mokėjimų terminus, klientas OMNITEL reikalavimu, sumoka delspinigius po 0.02 proc. už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos. Taigi pagal Sutarties sąlygas atsakovui nebuvo numatyta pareiga mokėti palūkanas. Kaip matyti iš ieškovės pateikto Išrašo iš 2012 gruodžio 28 d. Priedo Nr. 2 prie Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218, reikalavimo teisė į palūkanas ieškovei nebuvo perleista. Pradinė kreditorė perleido ieškovei – naujajai kreditorei reikalavimą tik į atsakovo 55,56 Eur (191,85 Lt) skolą. Pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį, kuri galiojo tiek UAB „Omnitel” ir atsakovo Sutarties sudarymo metu, tiek ir UAB „Omnitel” bei UAB „Gelvora“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad palūkanų skaičiavimas atsakovui įstatyme nebuvo numatytas, todėl ieškovė, kaip naujoji kreditorė negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė, t. y. UAB „Gelvora“ teisės į palūkanas neperėmė ir negalėjo perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17,74 Eur palūkanų, nepagrįstas nei įstatymu, nei sutartimis, todėl netenkintinas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-227/2018; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-728-227/2017).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 26 d. iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pateiktas ieškinys apmokestinamas minimaliu žyminiu mokesčiu - 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai, nors pateiktas ieškinys ir tenkintinas iš dalies, nes priešingas aiškinimas pažeistų ieškovės teisėtą interesą gauti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris šiuo atveju nepriklauso nuo to, kokia dalimi patenkinti ieškovės reikalavimai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Likusi ieškinio dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,56 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 56 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas V. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė UAB „Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.