Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.1; 2.3.2.2; 2.3.2.6.2; 2.3.2.10; 2.4.2.3; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2019 m. rugsėjo 23 d.

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui J. M. dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – S. P., atstovaujamas L. P., J. L. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas L. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti A. M., mirusios (duomenys neskelbtini) vardu, yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė (e. b. l. 1–5).

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra A. M. anūkas. A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. M., santuokoje vaikų nesusilaukė. J. M. antrojo pasaulinio karo metu, apie 1944 metus, išėjo iš namų ir negrįžo, jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Dingus J. M., tiksli jo buvimo vieta A. M. nebuvo žinoma. Po vyro dingimo A. M. susilaukė dviejų vaikų – V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) (ieškovo motinos), ir J. L. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Abiejų vaikų tėvas yra ne J. M.. 1966 metais A. M. asmeninėmis lėšomis pradėjo statyti gyvenamąjį namą ir ūkio statinius. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono „Tiesos“ kolūkio valdybos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. buvo skirtas sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai. Minėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. vardu buvo įsigytas jos asmeninėmis lėšomis pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Gyvenamasis namas ir kiti statiniai A. M. vardu buvo įregistruoti 2005 m. rugsėjo 8 d. A. M. su vaikais nurodytoje sodyboje gyveno nuolat, ūkį vedė viena, viena mokėjo mokesčius, gyvenamasis namas ir kiti statiniai buvo statyti pačios, J. M. nurodytoje sodyboje niekuomet nebuvo, todėl prie namo statybos ir priežiūros neprisidėjo. Mirus A. M., ieškovas kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad žemės sklypas su statiniais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. M. ir J. M., su kuriuo santuoka oficialiai taip ir nebuvo nutraukta. J. M. niekuomet nereiškė pretenzijų į nurodytą sodybą, todėl, įvertinus žemės sklypo įsigijimo aplinkybes, taip pat statinių pastatymo aplinkybes, tai, kad šie nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti A. M. lėšomis, jie laikytini asmenine A. M. nuosavybe.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė ir ieškovas L. P. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi A. M. įsigijo 0,15 ha žemės sklypo, skirto „Tiesos“ kolūkio gyvenamajam namui ir kitiems statiniams statyti, o į likusią šio žemės sklypo dalį – 0,03 ha jai buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Ieškovas L. P. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad, jo žiniomis, močiutė A. M. buvo sudariusi su J. M. tik bažnytinę santuoką. Karo metais J. M. pabėgo ir vėliau jokių žinių apie jį močiutė neturėjo, jokių santykių su juo nepalaikė. Nors buvo kalbama, kad J. M. pabėgo į Australiją, tačiau jokių tikslių duomenų apie savo sutuoktinį A. M. neturėjo. Iš pradžių močiutė glaudėsi pas svetimus žmones, tačiau kolūkiui išskyrus žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Statiniai statyti ūkio būdu, savo lėšomis, taip pat, ieškovo žiniomis, kolūkiui suteikus paskolą, kurią vėliau močiutė grąžino. J. M. piniginių lėšų tiek įsigyjant žemės sklypą, tiek ir statant statinius neskyrė, sodyboje nesilankė, turto savininke buvo laikoma ieškovo močiutė. Minėtoje sodyboje gyveno močiutė ir jos vaikai, taip pat ir ieškovas, iki išsikraustė gyventi kitur.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – J. L. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka. Nurodė, jog jo motina A. M. nuolat gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose buvo jos nuolatinė gyvenamoji vieta, namų ūkį ji vedė viena. Atsakovas J. M. minėtoje sodyboje niekada nebuvo lankęsis. Pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), A. M. pasistatė pati iš savo lėšų (e. b. l. 76–78).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. L. M. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad jame išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Paaiškino, kad jis yra A. M. sūnus. Tikslios datos, kada buvo pradėtos gyvenamojo namo statybos nurodyti negalėjo, tačiau teigė, kad tai galėjo būti prieš 50 metų. Kai pradėjo statybas, jam buvo 10-12 metų, o jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą namui statyti skyrė kolūkis, be gyvenamojo namo buvo pastatytas ir tvartas. Namą ir tvartą statė ūkio būdu, padedami kaimynų, giminių, šeimos narių, savo darbu ir lėšomis. Namui pasistatyti kolūkis motinai buvo skyręs paskolą, medienos. Nurodė, kad A. M. sutuoktinio J. M. nematė, jis dingo pokario metais (apie 1944 metus) ir jokių duomenų apie jį nebuvo žinoma. Tiek statinius, tiek ir žemės sklypą jo mama A. M. įsigijo iš savo lėšų, sutuoktinis J. M. prie to neprisidėjo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų ieškinio pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui. Nurodė, jog valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo dėl palikėjos A. M. palikimo perėjimo valstybei (e. b. l. 72–73).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – S. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui J. M. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. liepos 23 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovas taip pat informuotas viešo paskelbimo būdu, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negauta, todėl byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. L. M. paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16, 22). A. M. susilaukė dviejų vaikų: V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. L. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17–21). Vaikų gimimo liudijimuose jų tėvu nurodytas ne J. M.. Ieškovas L. P. yra V. P. sūnus (e. b. l. 7–8). V. P. yra ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. P. motina (e. b. l. 9).

Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašais, A. M. vardu yra įregistruotas 0,1800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23–26). A. M. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas ir trečiasis asmuo J. L. M., A. M. jai priklausančioje sodyboje gyveno iki pat savo mirties.

(Duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono „Tiesos“ kolūkio valdybos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. išskirtas sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai (e. b. l. 27). Ginčo turtas, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenis, pradėti statyti 1968 metais ir užbaigti 1970 metais (e. b. l. 25–26). Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad statiniai buvo pradėti statyti 1966 m., tačiau teismas remiasi viešais duomenimis, esančiais Nekilnojamojo turto registre, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, iki nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Aplinkybę, jog statiniai negalėjo būti pradėti statyti nesuteikus žemės sklypo, nurodė ir teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo J. L. M.

Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti minėti statiniai, dalis – 0,1500 ha A. M. vardu sumokant valstybės vienkartinėmis išmokomis buvo įsigyta pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistruota registre 2007 m. sausio 26 d. (e. b. l. 37–40). Nuosavybės teisę į 0,0300 ha minėto žemės sklypo A. M. įgijo atkūrus jai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir suteikus dalį šio sklypo minėtu adresu (e. b. l. 125–129). Taigi, nustatyta, kad minėto žemės sklypo dalis – 0,0300 ha asmeninės nuosavybės teise priklauso A. M..

Ieškovo L. P. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. L. M. teigimu, statinius, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ūkio būdu pastatė A. M.. Minėtą aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamąjį turtą, kurioje nurodyta, jog gyvenamasis namas ir tvartas, statyti 1968–1970 m., esantys (duomenys neskelbtini), pagal įrašus Namų ūkių knygoje priklauso A. M.. Šioje pažymoje taip pat pažymėta, jog minėti pastatai yra statyti pačios A. M. (e. b. l. 41). Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose tiek žemės sklypo, tiek statinių savininke nurodoma A. M. (e. b. l. 28–29). Be to, ir kituose rašytiniuose įrodymuose, susijusiuose su žemės sklypo įsigijimu, mokėtoja ir (ar) savininke nurodoma A. M. (e. b. l. 45–47), tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog tiek minėti pastatai, tiek žemės sklypas buvo įgyti A. M. santuokos su J. M. metu.

Ieškovas nurodė, jog J. M. antrojo pasaulinio karo metu, apie 1944 metus, išėjo iš namų ir negrįžo, paskutinė jo žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie J. M. asmens duomenis matyti, kad J. M. gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir mirtį nėra. A. M. ir J. M. santuoka nutraukta nebuvo, duomenų apie dabartinę J. M. vietą nėra (e. b. l. 49).

Dėl turto teisinio režimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek statinių statybos momentu (įgijimo metu) galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek žemės sklypo įgijimo metu galiojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Taigi, nors ginčo pastatai buvo sukurti (įgyti) dar 1968–1970 m., sprendžiant dėl šio turto teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Kadangi byloje nėra duomenų apie A. M. ir J. M. santuokos nutraukimą, laikytina, kad ginčo statiniai ir 0,1500 ha žemės sklypo dalis buvo įgyti galiojant A. M. ir J. M. santuokai. Taigi 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu, o toks turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo ir trečiojo asmens J. L. M. paaiškinimai patvirtina, kad A. M. ginčo pastatus ir žemės sklypą, esant nenutrauktai jos ir J. M. santuokai, įgijo asmeninėmis lėšomis ir savo darbu. Kaip jau minėta, šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovas L. P., tiek ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. L. M., tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – dokumentai iš kadastro registro bylos (e. b. l. 27–36), (Duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (e. b. l. 37–38), žemės sklypo planas (e. b. l. 39), Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas (e. b. l. 40), pažymos apie nekilnojamąjį turtą (e. b. l. 41). Pažymėtina, jog visuose pateiktuose rašytiniuose dokumentuose kaip savininkė ar pastatų naudotoja nurodoma A. M..

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog tiek sudarant Valstybinės žemės sklypo pirkimo sandorį, tiek statant ginčo pastatus, šiuose procesuose niekaip nedalyvavo A. M. sutuoktinis J. M., kuris, kaip paaiškino ieškovas ir trečiasis asmuo J. L. M., iš namų išėjo 1944 metais ir juose daugiau nesirodė, jokių santykių ar ryšių su savo sutuoktine po to daugiau nepalaikė. Atsakovas J. M. niekaip neprisidėjo prie žemės sklypo įgijimo, prie gyvenamojo namo, tvarto ir kitų statinių pastatymo, jis negyveno ir nesinaudojo minėtu turtu, nedisponavo juo, nemokėjo mokesčių ir jokiu kitu būdu neprisidėjo prie minėto turto sukūrimo ir gerinimo, nesiekė įforminti nuosavybės teisių į minėtą turtą, niekada nereiškė jokių pretenzijų. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas J. M. prie šio turto įgijimo neprisidėjo.

Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpcija, byloje įrodyta, kad ginčo turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, todėl ieškovo ieškinys yra pagrįstas, tenkinamas, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pripažįstami A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas. CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti priešingą išvadą dėl minėto nekilnojamojo turto teisinio režimo ir jo priklausymo asmeninės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 14,32 Eur. Kadangi iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma viršija nustatytą minimalią 3,00 Eur sumą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 14,32 Eur (keturiolikos eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.