Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų VĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir A. M. ieškinį atsakovui N. P. dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami 1) pripažinti atsakovo teiginius, išsakytus televizijos programoje „Nuoga tiesa“, transliuotoje Lietuvos ryto televizijoje 2018 m. sausio 8 d., ir 2018 m. sausio 12 d. vykusio Seimo posėdžio metu apie ieškovus neatitinkančiais tikrovės, pažeidžiančiais dalykinę reputaciją ir žeminančiais garbę bei orumą bei įpareigoti atsakovą šiuos teiginius viešai paneigti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas reziduoja (duomenys neskelbtini).Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė: 1) civilinę bylą perduoti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams; 2) atmesti ieškovų ieškinį. Nurodė, kad nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pagal atsakovo gyvenamąją vietą civilinė bylą yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.Pažymėjo, kad pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Kadangi fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą vietą, kurioje šis asmuo faktiškai gyvena/dirba ir turi galimybę trumpiausiu laiku gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus.Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra Seimo narys, kurio nuolatinė darbo vieta yra Vilniuje, kuriam procesiniai dokumentai greitai ir tinkamai įteikti siunčiant juos būtent į jo darbovietę (Seimą). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog procesinius dokumentus atsakovui pavyktų greičiau įteikti, siunčiant juos atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu Klaipėdoje. Tai nepagrįstai didintų pašto išlaidas bei neatitiktų proceso ekonomiškumo principo. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, rodantys, kad be savo tiesioginio darbo Seime, atsakovas dalyvauja ir televizijų laidose, kurių filmavimas vyksta Vilniuje (pvz. „Lietuvos ryto“ TV ir. kt.), tik patvirtina išvadą, jog iš esmės atsakovas būna Vilniuje, t. y. tame mieste, kuriame yra jo darbovietė – Seimas.Atsakovui nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jo faktinė gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje, o Klaipėdoje (išskyrus išrašą iš viešojo registro), o byloje esant duomenims, jog atsakovas yra labiau susijęs su Vilniaus miestu, laikė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl netenkino atsakovo prašymo dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį ir prašymą dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams išspęsti iš esmės.Nurodė, kad nuo 2002 metų, kartu su šeima gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nuo 2016 m. lapkričio 14 d. tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus mieste Seime posėdžių buvo 84 dienos, komiteto posėdžių, kuriuose galėjo dalyvauti – 34 dienos. Iš viso 118 dienų iš 532 dienų. Pažymėjo, kad ne visomis dienomis buvo posėdžiuose. Nurodė, kad teoriškai per visą laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. buvo Vilniuje 1/5 laiko, o 4/5 laiko gyveno Klaipėdos mieste. Teigė, kad ginčijama nutartis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai, Civilinio kodekso 29 straipsniui, Civilinio proceso kodekso 274 straipsnio 4 dalies 4 punktui bei Teismų įstatymo 33 straipsniui, 34 straipsnio 1 daliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan.Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas reziduoja (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį priėmė.Pažymėtina, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šie pagrindai skirti apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme dėl to, kad tariamai yra nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Dėl nurodytos priežasties atsakovas, kurio gyvenamoji vieta iš pradžių buvo nežinoma (ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė tik kur atsakovas reziduoja), sužinojęs apie nagrinėjamą bylą, turi teisę prašyti perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad gyvena Klaipėdos mieste, kur praleidžia daugiausiai laiko, pateikė įrodymus, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos miestas yra atsakovo gyvenamoji vieta. Nustačius, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje, o jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – Klaipėdoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas civilinę bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti.

Perduoti civilinę bylą pagal ieškovų VĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir A. M. ieškinį atsakovui N. P. dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.