Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas , kaltinamas pagal BK 135 str.1d.

L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini)10 kl. (duomenys neskelbtini) skyriuje, nedirbantis, anksčiau teistas 1. 2010-07-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str.1d., 138 str.1d., 284 str.1d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 93 str.1d.) ir baudžiamoji byla nutraukta; 2. 2011-10-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str.1 d., - 9 mėn. laisvės atėmimo; pagal BK 138 str.2d.8p. – 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 63 str.5d.1p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujanti BK 75 str.1d., 2d., 1p.4p.7p. bausmės vykdymas atidėtas 1 m 2 mėn., įpareigotas per 6 mėn. atlyginti turtinę žalą, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje , be PI sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; kaltinamas pagal BK 135 str.1d., 233 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. kaltinamas tuo, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d., apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), G. B. priklausančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. L., ginčo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, tyčia ranka, koja ir lazda sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius R. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas pilvo sumušimą su plonosios žarnos pasaito šaknies plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (1200 ml.), hipovoleminiu šoku, tai yra, padarė nukentėjusiajam R. A. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 135 str. 1 d.

L. L. kaltinamas tuo, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d., apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), G. B. priklausančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. L., ginčo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų metu, tyčia ranka, koja ir lazda sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius R. A. į įvairias kūno vietas, padarydamas pilvo sumušimą su plonosios žarnos pasaito šaknies plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (1200 ~1.), hipovoleminiu šoku, tai yra, padarė nukentėjusiajam R. A. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais jis yra kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Be to jis, žinodamas, kad G. B., gyv. (duomenys neskelbtini), yra davusi parodymus baudžiamojoje byloje dėl R. A. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, 2010 m. lapkričio 24 d., apie 23 val. 12 min., iš A. T. priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs į G. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną kurio Nr. (duomenys neskelbtini), naudodamas psichologinį smurtą t.y. grasindamas, kad G. B. užmuš, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, sakydamas kad ji bus pakasta ir nevaikščios žeme, siekė paveikti G. B. kaip liudytoją, tam, kad ji neduotų parodymų baudžiamojoje byloje dėl R. A. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą numatytą LR BK 233 str. 1 d.

Kaltinamasis S. L., kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 15 val. 30 min. jis kalbėjosi su savo brolio sūnumi L. L.. Tuo metu į L. L. mobilųjį telefoną paskambino R. A.. L. L. padavė telefoną S. L. ir toliau su R. A. kalbėjo jis. R. A. jo paprašė, kad nupirktų 0,7 litro butelį degtinės ir atvažiuotų pas jį į namus išgerti. Kaimynės G. B. paprašė, kad jį ir L. L. nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pas R. A.. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nusipirko 0,7 litro butelį degtinės ir nuvažiavo pas A.. Įėjus į namo vidų, įėjo į virtuvę, o iš virtuvės įėjo į kambarį. Prieš tai, įėjus į namo priestatą jame susitiko V. B. Su V. B. S. L. pasisveikino paduodamas jam ranką o L. L., eidamas pro šalį V. B. delnu nestipriai sudavė per kaktą . G. B. ir R. A. sugyventinė D. T. buvo virtuvėje. B. pradėjo šaukti, kad kam jie muša V. B.. Tada R. A. jį be jokios priežasties šaukti lauk iš čia, ėmė stumti lauk iš kambario, Jis nesuprato, kodėl R. A. staiga ėmė juos varyti lauk. Jie visi išėjo į kiemą. Į kiemą taip pat išėjo ir G. B., bei D. T.. R. A., nieko neaiškindamas vėl puolė stumdyti ir perplėšė jo striukę. R. A. besistumdant kieme su juo, išgirdo, kaip L. L. sušuko „puška“ ir suprato, kad L. kalba apie ginklą. Po šių žodžių S. L. pamatė, kad R. A. rankose laikė pistoletą tačiau kada ir iš kur R. A. jį išsitraukė, pasakyti negali, nes nematė. Pamatęs pistoletą, jis besigindamas kumščiu sudavė A. į pilvo sritį. Po suduoto antrojo smūgio R. A. kieme nuvirto. Po nukritimo ant žemės R. A. prarado sąmonę.Tada jis kartu su L. L. išėjo iš kiemo.

Kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta iš dalies, nes nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus, R. A. jis tikrai sudavė, tačiau ranka, o ne medine lazda. Jokios lazdos nematė, bei su ja R. A. nemušė. Taip pat nematė kad L. L. būtų nors kartą sudavęs R. A.. Praėjus keletui dienų po muštynių, jis kartu su L. L. nuvažiavo pas R. A. į ligoninę, pasikalbėti .R. A. pasakė, kad baigėsi jo darbo sezonas, tačiau jis neprisitaupė pinigų, todėl liepė pasitaupyti pinigų S. L. ir L. L.. 2010 m rudenį jis kartu su žmona dar kartą nuvažiavo pas R. A. į namus, norėdamas susitarti, bei susitaikyti, tačiau R. A. su nesileido į kalbas, sakydamas jam reikia pasikeisti namo stogą todėl jis suprato, kad R. A. kalba apie didelius pinigus, bei neišeis gražiuoju susitarti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, nes jis nenorėjo sužaloti A., bet tik gindamasis sudavė jam į pilvą.

Kaltinamasis L. L., kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 14 val. paskambino S. T. ir paklausė, kur yra jo dėdė S., nes jis norėjo su juo pasikalbėti. S. T. pasakė, jog geria alkoholinius gėrimus savo močiutės namuose, kartu su R. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. jis pasakė, kad yra ne namuose, pažadėjo užeiti pas dėdę. Jis užėjo į S. L. namus ir tuo metu į jo mobiliojo ryšio telefoną iš S. T. mobiliojo ryšio telefono paskambino R. A.. Jis telefoną padavė S.. S. pakalbėjęs su R. A. pasakė, kad R. A. prašė nupirkti degtinės ir atvažiuoti pas jį į namu. Tada S. L. kaimynė jį Sauliumi nuvežė į A. namus. Prieš tai jie nusipirko degtinės. Jis ir S. L. buvo blaivūs. Įėjus į namo priestatą jame pamatė stovintį V. B. kuriam jis delnu kepštelėjo per kaktą, taip pasisveikindamas. G. B. suriko kad muša V., pakvietė R.. Tuo metu, kai G. B. taip suriko iš šalia virtuvės esančio kambario išėjo R. A., kuris liepė dingti iš jo namų ir jį pirmą stūmė iš virtuvės lauk, o iš paskos stūmė ir S. L.. Išėjus į lauką G. B. rėkė ir liepė dingti iš kiemo. D. T. taip pat buvo kieme. R. A. tuo metu bandė suduoti ranka S., o S. jį laikė paėmęs už rūbų ir taip bandė sulaikyti R. A. smūgius. Jis nepastebėjo kur tuo metu buvo S.. Tada G. B. pasakė, kad eina į kambarį paskambinti į policiją. Tada jis pasižiūrėjo į S. su R. A. ir pamatė R. A. rankose pistoletą todėl sušuko S., „Puška“, o po šių žodžių S. L. vieną kartą ranka sudavė R. A. į pilvo sritį. Po smūgio R. A. virto ir trenkėsi galva į šalia namo pastatytą medinį suolelį. Tuo metu, kai R. A. nuvirto, D. T. buvo kieme, G. B. buvo namo viduje, o kur buvo S. T. pasakyti negali. Dėl padaryto nusikaltimo neprisipažįsta, nes jis pats nei karto nesudavė R. A., nei ranka nei jokiu kitu daiktu. Konfliktą sukėlė patys G. B. namuose buvę asmenys. Sužinojęs, kad R. A. guli ligoninėje, kartu su S. L. nuvažiavo į Raseinių ligoninę jo aplankyti. R. A. pasakė, kad nieko neatsimena, kaip ir kas įvyko G. B. namuose ir kad jis į policiją pats nesikreipė, o visa tai padarė G. B., bei pasakė, kad jis dirbdamas žiemai pinigų nepasitaupė, todėl pinigų liepė pasitaupyti L. L. ir S. L..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. L. ir S. L. nusikalstama veika įrodyta jų pačių paaiškinimais, nukentėjusiųjų , liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

2010-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotokortelėmis, kur apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (I t.,b. 1. 5-8).

2010-11-22 objekto apžiūros protokolas ir fotokortelėmis, kur apžiūrėta lazda ir 2 medinės pagalio nuolaužos. Po apžiūros minėti daiktai perduoti saugoti Raseinių PK (I t., b. 1. 9-11, 12-13).

2010-12-29 daikto apžiūros protokolu ir fotokortelėmis, kur apžiūrėta ginklas (pistoletas), kuris po apžiūros perduotas saugoti Raseinių PK (I t., b. 1. 35-37, 38-40).

2010-11-30 įtariamojo S. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotokortelėmis, kur patvirtinti S. L. aprodymai (I t., b. 1. 59-63)Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pil. R. A. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešiname pašonkaulyje, pilvo sumušimas su plonosios žarnos pasaito šaknies plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (1200 ml), hipovoleminiu šoku. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokias tai aplinkos daiktais, galimai ir minima lazda ar pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių smūgių pasėkoje. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Pilvo sumušimas su plonosios žarnos pasaito šaknies plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (1200 ml. ), hipovoleminiu šoku atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (It,b. 1. 18-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pil. R. A. kūne nustatyti 4 izoliuoti sužalojimai: 1) muštinė žaizda viršugalvyje; 2) odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje; 3) poodinė kraujosruva dešiniame pašonkaulyje; 4) pilvo sumušimas su plonos žarnos pasaito plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę (1200ml.) Šie sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais. Didžiausia tikimybė, kad pilvo sumušimas su plonosios žarnos pasaito plyšimu galėjo būti padarytas spiriant koja, nes tokiu atveju išvystoma didžiausia jėga, ko reikia, kad įvyktų toks sužalojimas. Kategoriškai teigti, jog toks sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant kumščiu ar suduodant smūgį lazda, nėra galimybės, nes nepateikta duomenų kokiu būdu, sritimi, tariamai galėjo veikti lazda; kurią į pilvo dalį, tariamai suduota kumščiu, o galėjo remiantis medicinos dokumentais, nustatyta ir poodinė kraujosruva, dešiniame pašonkaulyje (tikslesnė lokalizacija nenurodoma). Smūgiai į pilvo, pašonkaulio sritis galėjo būti suduota iš priekio ar šono; į viršugalvį- iš įvairių pusių; į krūtinės dešinę pusę- tiek iš priekio, tiek iš šono, tiek iš nugaros pusės. Smūgių sudavimo metu nukentėjęs galėjo būti tiek vertikalioje padėtyje, tiekim sėdėti, tiek gulėti (II t. b. 1. 9-10).

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. pavakare savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Jis niekam nebuvo skambinęs ir nebuvo kvietęs atvažiuoti L.. Buvo blaivus, nes jis jau šeši metai alkoholio nevartoja. Išgirdo kažkokį triukšmą namo virtuvėje, todėl iš savo kambario nuėjo į virtuvę, kurioje pamatė savo draugės mamą G. B. ir savo draugės brolį V. B. bei S. ir L. L.. Virtuvėje buvo sąmyšis, kurio metu pamatė, kad L. L. ranka trenkė V. B. per veidą. Tada jis suprato, kad vyrai atėjo ne su gerais ketinimais. Todėl juos vijo lauk sakydamas ir bandė juos išstumti iš virtuvės. Išstūmus lauk per laukines namų duris, jis pajuto smūgį į galvą į pakaušio sritį, o kas vyko toliau pasakyti negali, nes prarado sąmonę. Tuo metu , kai gavo smūgį, priešais jį stovėjo S. L., mano, kad su pagaliu jam į galvą sudavė L. L.. Dėl dujinio pistoleto tai gali paaiškinti, kad jį turi seniai, laiko prie lovos spintelėje. Įvykio metu šio pistoleto neturėjo pasiėmęs. Vėliau paaiškėjo, kad šį pistoletą buvo pasiėmęs S. T. ir iš jo policijos darbuotojas pistoletą paėmė. Kadangi dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, jis buvo operuotas, bei prarado darbingumą o anksčiau dirbo statybose, jo darbe reikalinga fizinė jėga ir nežino kada ir iš viso ar galėsi dirbti minėtą darbą todėl dėl padaryto sveikatos sutrikdymo reiškia 140 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 10 000 lt. turtinei žalai atlyginti. Anksčiau sportuodavo, o dabar nebeturi sveikatos nei dirbti, nei sportuoti.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 17 val. jam būnant namuose pro duris įėjo iš matymo pažįstamas S. L. ir L. L.. Kažkuris iš jų iš karto trenkė jam delnu į kaktą. Jam jokių sužalojimų nepadaryta, dėl to jokių pretenzijų neturi. Iš karto po to, jie įėjo į kambarį, o namuose buvęs R. A. liepė jiems eiti lauk. Ko L. atėjo nesakė, anksčiau čia nėra buvę. Jis muštynių nematė, nes nuėjo į savo kambarį ir žiūrėjo televizorių. Jis tą dieną buvo neblaivus, dėl to daug ko neprisimena. Žino, kad A. buvo sužalotas, buvo operuotas, ilgai gydėsi.

Liudytoja G. B. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 17 val. ji buvo namuose. Namuose buvo jos sūnus V. B., dukra D. T. su draugu R. A., kurie gyvena kartu. G. B. buvo koridoriuje, kai į vidų įėjo S. L. ir L. L. L. buvo išgėrę ir rankose turėjo degtinės butelį. Tik įėjus, L. L. delnu trenkė sūnui V. B. į kaktą ir nuėjo toliau į kitą kambarį, kuriame buvo R. A.. R. pradėjo juos varyti lauk, kad netriukšmautų ir nesimuštų. Jie apsiginčijo, apsistumdė ir išėjo lauk. Ji stovėjo koridoriuje ir pamatė kaip S. L. puolė mušti R. A.. Įvyko susistumdymas ir prie R. A. puolė L. L.. Ji matė, kad L. L. pradėjo pagaliu mušti R. A.. Netrukus R. A. nugriuvo, o ji pradėjo šaukti. Tada L. pasitraukė. R. A. buvo be sąmonės, ji iškvietė greitąją pagalbą, pranešė policijai. Papildomai paaiškino, kad 2010 m. lapkričio mėn. 24 d. apie 22 val. pas ją į namus, esančius atėjo anūkas S. T., su drauge S. J.. Sakė, kad tėvo A. T. namuose L. L. su dar dviem draugais geria , todėl juos veja iš namų. Tada ji paskambino į policijos komisariatą bei pranešė kad A. T. namuose vyksta išgertuvės, bei pasakė, kad A. T. savo sūnų S. su drauge S. veja iš namų. Praėjus maždaug pusei valandos jai iš buvusio žento A. T. mobiliojo ryšio telefono paskambino L. L., kurį jį atpažino iš balso ir kuris pakeltu balsu ėmė šaukti, kad ją užmuš, išvadino necenzūriniais žodžiais, kad ji yra „...“ liudytoja, kad bus pakasta, kad nevaikščios ta žeme. Tuo metu kai L. L. G. B. grasino viską girdėjo šalia jos stovėjusi dukra D. T.. G. B. labai išsigando, todėl jos mobiliojo ryšio telefoną pasiėmė D., kuri pasakė, kad L. neskambinėtų ir negrasintų. Po L. L. skambučio G. B. labai išsigando, gėrė raminamuosius vaistus, bijojo užmigti, bijo išeiti į gatvę, bijo, kad L. L. ko nors nepadarytų. Iš L. L. žodžių ji suprato, kad L. L. jai grasina susidorojimu dėl to, kad ji maždaug prieš savaitę, apie A. sumušimą liudijo policijoje. Ji suprato, kad L. L. jai kaip liudytojai grasina, bei naudoja psichologinį spaudimą, kad ji neliudytų byloje dėl R. A. sumušimo. Po visų įvykių įvykusių jos namuose, bei L. L. grasinimų, jai pablogėjo sveikata, jai reikia pastoviai gerti vaistus, nes silpsta jos organizmas, todėl jo nepastiprinus G. B. negali padaryti skydliaukės operacijos. Kadangi dėl L. L. grasinimų, G. B. patyrė moralinę žalą, kurią vertina 10 000 litų.

Liudytoja D. T. parodė, 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 17 val. ji buvo savo namų, virtuvėje, mama G. B. buvo koridoriuje, o brolis V. B. koridoriuje. Pas juos atvažiavo L. ir S. L., kurie atrodė neblaivūs. Matė, kaip L. ranka sudavė broliui per veidą. Po suduoto smūgio broliui, G. B. pasakė „kas čia per pasisveikinimas ir ko jūs čia iš viso atėjote?“, bei vijo juos lauk. Po mamos žodžių namuose kilo sąmyšis, todėl ji ėjo į savo kambarį pasakyti A. apie L. atvykimą. A. S. L., bei L. L. pasakė, kad jie eitų lauk, tačiau jie nepakluso. Tada A. atidarė duris ir bandė juos išstumti. S. L. susikibo su R. A. ir abu besistumdydami išėjo į kiemą. Išstūmus S. L. į kiemą išėjo ir L. L., ji pasiliko virtuvėje.. Bebūnant virtuvėje per langą pamatė rankomis mojuojant S. L., todėl suprato, kad kieme vyksta muštynės, todėl išbėgo į kiemą. Paskui ją į kiemą išbėgo ir jos sūnus S. T. su savo drauge S.. Išbėgusį kiemą D. T. pamatė, kaip S. L. mušasi su R. A., o L. L. link jos ėjo su pagaliu rankose, bei priėjęs prie kieme esančio plastikinio šiukšlių konteinerio paleido iš minėto konteinerio į ją. Tuo metu S. bandė L. L. pastumti, tačiau jis griebė ją už plaukų ir pastūmė.. Atėjus sūnui S. ji bėgo į kambarį skambinti į policiją ir bėgant į kambarį pamatė R. A. gulintį ant žemės, o S. L. buvo šalia jo. Prie R. priėjo L. L., pagaliu užsimojo duoti R. A., todėl ji sugrįžo atgal prie R. norėdama sulaikyti pagalį, kad L. L. nesuduotų R. A., tačiau nespėjo ir pamatė, kaip L. L. sudavė R. A.. Tuo tarpu jo mama paskambino į policiją. Tada D. T., G. B., bei S. T. įnešė R. į kambarį, o S. L. ir L. L. liko kieme. Netrukus į namus atvyko greitosios pagalbos automobilis, kuris R. A. išsivežė į ligoninę. Gali patvirtinti, kad jokios kalbos apie pistoletą nei sąmyšio metu, nei muštynių metu nebuvo. Papildomai paaiškino, kad praėjus maždaug savaitei vėlai vakare į G. B. mobiliojo ryšio telefoną, kažkas paskambino ir G. B. ėmė kalbėtis, tačiau jos pokalbio metu D. T. išgirdo, kaip ji pasakė “ką tu man grasini?“, todėl tai išgirdus D. T. priėjo prie mamos ir pasiklausė kas čia jai grasina. Ji išgirdo iri pažino L. L. balsą. L. L. dar pasakė „kad tu liudytoja, būsi pakasta“. Tada G. B. paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė „ko čia grasini šitiek padaręs“, o jis pasakė, kad ir D. T. tas laukia. Išjungus telefoną pasižiūrėjo iš kieno telefono skambino ir grasino L. L. ir atpažino, jog L. L. skambino iš D. T. buvusio vyro A. T. mobiliojo ryšio telefono. Po pokalbio G. B. išsigando, todėl parašė pareiškimą policijai, nes jos suprato, kad L. L. G. B. skambino būtent dėl liudijimo baudžiamojoje byloje.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 14 val. po darbo ji nuėjo pas savo draugo S. T. močiutę G. B., Tame pačiame name kartu su S. močiute gyvena ir jo mama D. T. su draugu R. A., bei S. mamos brolis V. B.. Apie 16 val.į G. B. namus atvažiavo pažįstami, neblaivūs S. L. ir L. L., atsinešė degtinės butelį. Ji išgirdo, kaip S. T. močiutė sušuko „L. trenkė V.“. Tada R. A., S. ir L. L. liepė eiti lauk tačiau nei vienas iš jų A. neklausė. Tada A. susistumdė su S., besistumdydami išėjo į kiemą. Išėjus į kiemą ji pamatė, jog kieme tuo metu taip pat buvo G. B., bei D. T.. Išėję į lauką S. L. toliau kumščiais mušėsi su R., o L. buvo šalia jų, bei taip pat puolė duoti A.. Tada S. T. bandė besimušančius vyrus išskirti, o tai pamatęs L. L. griebė prie namo buvusią medinę šluotą, kuria užsimojo suduoti R., bei vieną kartą sudavė stovinčiam R. A.. Tai pamačius, ji taip pat puolė į vyrų tarpą, bei norėjo juos išskirti, o L. L. tuo pačiu metu trenkė šluotą į žemę. Tada ji ėmė koliotis su L. L., kuris sugriebė ją už plaukų, bei parvertė ant žemės. Pamatęs ją parverstą ant žemės, jos ginti atbėgo S. T.. Kur tuo metu buvo S. L. ir R. A., bei ką jie veikė, ji nematė. Tada L. L. nuėjo prie kieme stovinčių šiukšlių konteinerių, bei vieną iš konteinerių paleido į D. T., tačiau į ją nepataikė. Tada prie L. atėjo S. L., o jam atėjus L. apsiramino. Ji su S. T. apsisuko ir nuėjo į namo vidų. Kokio nors ginklo ji nematė, negirdėjo, kad kas nors apioe jį būtų muštynių metu kalbėjęs.

G. B. paskambino į policiją, kuri tuoj pat atvažiavo, o policijai iš paskos atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurios automobiliu RA. buvo išvežtas į Raseinių ligoninę. Atvykus policijos pareigūnams ji pamatė, kad jie iš S. T. paėmė pistoletą, tačiau iš kur S. jį gavo, ji nežino, nes nematė iki tol ko jo nepaėmė policininkai.

Liudytojas S. T. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 11 val. jis kartu su savo drauge S. J. nuvažiavo pas savo močiutę G. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name kartu su jo močiute gyvena ir S. T. mama D. T. su draugu R. A., bei V. B.. Pas savo močiutę S. T. nuvažiavo išgėręs alkoholio, tačiau stipriai girtas nebuvo. Apie 15 val., tiksliai laiko neprisimena į močiutės namus atvažiavo jo ir D. pažįstami S. L., nes ji yra S. L. sūnaus krikšto mama ir L. L., kurie įėjo į namo virtuvę. Minėtoje virtuvėje tuo metu buvo S. T., D. T., močiutė G. B. ir jo draugė S.. S.ir L. L. atsivežė butelį degtinės, įėjo į virtuvę, S. L. pasisveikino ir nuėjo į R. A. kambarį, kuriame R. žiūrėjo televizorių. L. L. tuo metu kai S. nuėjo į R. kambarį, eidamas koridoriumi, jame stovėjusiam V. B. delnu kepštelėjo per kaktą sakydamas „sveikas draugeli“, tačiau V. B. dėl to nesupyko. Visą tai pamačiusi G. B., matyt pagalvojo, kad L. L. muša V. B., ėmė šaukti „bandintai“. L. L. kepštelėjimą V. B. per kaktą be močiutės galėjo matyti ir į tą kambarį, kuriame buvo S. su R. einančios mama D. ir draugė S., o S. L. ir R. A. to matyti negalėjo, nes jau buvo kambaryje, esančiame šalia virtuvės. L. L. taip pat ėjo iš paskos, tačiau dar nebuvo pilnai įėjęs į kambarį, kai vos tik išgirdęs močiutės riksmą „banditai“, R. ėmė šaukti „lauk“, bei S. L. ėmė stumti iš kambario. S. pasakė, „gerai išeinu“⁴, bei apsisuko eiti laukan, o R. jį stumte išstūmė iš kambario. L. L. pirmasis išėjo į kiemą iš kambario, paskui jį, R. išstūmė S., o S. iš paskos išėjo pats R.. Visi kiti likom kambaryje, nes nesitikėjo kad kieme galėtų būti kokios nors muštynės, tačiau išėjęs į koridorių per atidarytas laukines duris, pamatė, kad kieme S. L. mušasi su R. A., o L. L. tuo metu stovėjo nuo jų gal porą metrų atstumu, tačiau į muštynes nesikišo. Pamatęs muštynes lauke, S. T. sušuko „muštynės“⁴, o tada D., S., bei močiutė išbėgo į lauką, o S. T. nubėgo į kambarį, pasiėmė iš šalia lovos esančios spintelės R. A. pistoletą, jį užsikišo už kelnių ir išbėgo į kiemą, tačiau niekas nematė, kad jį turėjo, nes S. T. pistoleto iš išsitraukęs nebuvo. Apie tai, kad R. A. turi pistoletą, bei kur jį laiko S. T. žinojo seniai. Išbėgus į kiemą D. T. S. L. pasakė, „S., ką čia darai?“⁴, o tada L. pribėgo prie R., jį pastūmė ir R. nugriuvo ant žemės, bei liko ant jos gulėti. Pargriuvusiam R. L. L. kažkokia šluota ar pagaliu užsimojo suduoti, tačiau pamatęs užsimojusį L. L. jį S. T. pastūmė, kad L. L. nesuduotų R.. Ar L. L. nors kartą su pagaliu sudavė R., tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Po to L. L. nubėgo prie kieme stovinčio šiukšlių konteinerio, o paskui jį nubėgo D. su S.. Tada L. L. iš šiukšlių konteinerio bandė paleisti į D. T., tačiau nepataikė, o tuo metu S., norėjo apginti D. T., todėl L. L. ją pastūmė ir S. nugriuvo ant žemės. Tuo metu kai L. L. nubėgo prie konteinerio netoli jo stovėjo S. L., tačiau kada jis nuėjo prie konteinerio S. T. nematė. L. L. paleidus šiukšlių konteinerį į D. T., S. L. L. pasakė „ką čia dirbi?“⁴, o tada L. L. kažkur nuėjo. Nuėjus L. S. T. apsisuko ir ėjo link kambario durų ir išgirdo, kaip D. S. L. sakė, kad jis eitų atsiprašyti R.. Tada S. T. sugrįžo į kambarį, o D. T. su S. liko lauke kalbėtis su S. L.. Įėjęs kambarį pamatė, kad R. kruvina galva guli ant lovos ir tai prarasdavo sąmonę, tai ją atgaudavo. Kaip įėjo R. į kambarį nematė, tik S. T. vėliau močiutė pasakojo, kad ji padėjo R. įeiti į kambarį. Pamačiusi, kad R. sveikatos būklė bloga, močiutė paskambino greitajai medicinos pagalbai, bei policijai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, bei iš paskos atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, kuris R. A. išsivežė į ligoninę. Atvažiavus policijos pareigūnui S. C., jis pamatė už S. T. kelnių užkištą pistoletą, kurį paėmė. Tvirtina, kad pistoleto, kurį buvo užsikišęs už kelnių tikrai niekas negalėjo matyti, nes jis jo išsitraukęs nebuvo.

Į sekantį teismo posėdį savo noru atvykęs S. T. pasiprašė apklausiamas, paaiškino, kad nori pakeisti duotus parodymus. Jis paaiškino, kad šiuo metu nebegyvena su mama ir patėviu, todėl nori pasakyti , kaip iš tikro buvo. Jis muštynių metu pamatė , kad šalia nugriuvusio ant žemės A. guli dujinis pistoletas. Radęs jį ant žemės , jis užsikišo poistoletą už kelnių. Kaip kieme šalia A. atsirado pistoletas , jis nematė. Pistoletą iš jo paėme atvykęs policijos pareigūnas C.. Savo parodymus , duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu pakeitė, nes kaltinamieji jo prašė „Pasakyti tiesą“.

Liudytojas S. C. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. 15 d. apie 17 val. iš Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK, OVG budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad reikalinga pagalba, dėl kilusių muštynių (duomenys neskelbtini). Tada S. C. kartu su Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK PP poskyrio tyrėju R. L., jo vairuojamu tarnybiniu automobiliu nuvyko į budėtojo nurodytą vietą. Kadangi su tyrėju R. L. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), todėl į budėtojo nurodytą vietą nuvyko labai greitai, per kelias minutes. Nuvykus minėtu adresu, kur gyvena G. B. kieme žmonių nebuvo, todėl S. C. įėjo į namo vidų, bei koridoriuje, ar virtuvėje, dabar tiksliai pasakyti negali susitiko S. T., kuris buvo rankas užsikišęs už nugaros, tarsi kažką slėpdamas, todėl S. C. jo paklausė, ką jis turi už nugaros, o jis atsakė, kad nieko neturi. Atidžiau jį apžiūrėjęs S. C. pamatė, jog jis už nugaros slėpė pistoletą. Paėmęs pistoletą S. C. pažiūrėjo, kad pistoleto dėtuvėje nėra šovinių, bei S. T. paklausė, kam jis priklauso, o S. T. pasakė, kad pistoletas priklauso S. T.. Tada S. C. įėjo į kambarį, kuriame ant lovos be sąmonės gulėjo R. A., bei priėjo buvo G. B. ir D. T., paklausė, kas atsitiko ir neprisimena kuri iš moterų jam pasakė, kad R. A. sumušė vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir S. L.. S. C. žinojo, kad (duomenys neskelbtini) mieste „(duomenys neskelbtini)“ yra vadinamas L. L., todėl paklausė ar su S. L. kartu buvo ir L. L.. D. T. patvirtino, kad su S. L. kartu buvo L. L.. Tada S. C. paklausė kam priklauso pistoletas, kurį jis paėmė iš S. T., kažkuri iš minėtų moterų patvirtino, kad pistoletas priklauso R. A.. Pamatęs R. A. blogos sveikatos būklės S. C. paklausė, ar kas nors iškvietė greitąją medicinos pagalbą o gavęs atsakymą kad greitoji pagalba išsikviesta, jis kartu su R. L. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti S. ir L. L., o name buvę asmenys pasiliko laukti greitosios medicinos pagalbos, bei atvykstančios Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK operatyvinės grupės. Daugiau nieko papasakoti negali, gali tik pasakyti, kad nei G. B., nei D. T. neatrodė vartojusios alkoholinių gėrimų, nes bendraujant nesijautė jokio alkoholio kvapo, bei nesimatė nei kitokių neblaivumo požymių, o ar R. A. buvo vartojęs alkoholio pasakyti negali, nes jis gulėjo be sąmonės. Iš S. T. paimtą pistoletą S. C. pateikė Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK KPS tyrėjai A. V..

Liudytojas A. T. paaiškino, kad 2010 m. metų pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena,, jis sužinojo, kad jo buvusios žmonos D. T. motinos G. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko muštynės, kurių metu buvo sumuštas D. T. draugas R. A., bei kurį sumušė L. ir S. L.. Apie tai, kad G. B. namuose vyko muštynės jis sužinojo iš (duomenys neskelbtini) mieste sklindančių kalbų. Praėjus kažkokiam laikui, tiksliai nežino, jis lygtai iš savo sūnaus S. T. sužinojo, kad G. B. parašė pareiškimą policijai, dėl to, kad jai grasino L. L., tačiau dėl ko jis jai grasino A. T. nežino. A. T. taip pat sužinojo, kad G. B. L. L. skambino iš A. T. mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), tačiau kada L. L. jai galėjo paskambinti jis nežino, nes savo mobiliojo ryšio su savimi pastoviai nesinešioja, todėl L. L. galėjo A. T. nebūnant kambaryje bet kokiu momentu jį paimti, nes L. L. retkarčiais užeidavo pas jį į namus. Kokiomis dienomis L. L. lankėsi A. T. namuose jis pasakyti negalėtų, nes neprisimena. Taip pat gali pasakyti, kad L. L. ir S. L. jis pažįsta, nes yra (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, todėl pažįsta daug šio miesto gyventojų. Daugiau nieko papasakoti negali, nes apie tai kad G. B. buvo grasinta ir dėl kokios priežasties jis nieko nežino, kaip ir nežinojo tol, kol jam nepasakė pati G. B., kad L. L. grasino skambindamas iš A. T. mobiliojo ryšio telefono. A. T. su L. L. nekalbėjo ir neklausė kodėl jis skambino G. B..

Teismas kritiškai vertina liudytojo S. T. parodymų pakeitimą ir jais nesivadovauja. S. T. parodymus apie tai, kad A. galėjo kieme muštynių metu turėti dujinį pistoletą , paneigia liudytojų S. J., D. T., G. B., nukentėjusiojo A. parodymai. S. L. aiškinimas, kad jis tik gynėsi , todėl jo veiksmuose nebuvo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, nepagrįsti. Pagal BK 28 str.2d. būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi , jeigu neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri nors formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant , ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtinai išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus ( tikras , o ne asmens įsivaizduojamas) ir akivaizdus, t.y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Šiuo atveju patys kaltinamieji atvyko į nukentėjusiojo namus, sukėlė sąmyšį, sukėlė muštynes, tai nuo jų turėjo gintis nukentėjusysis. S. L. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip būtinoji gintis. Byloje nustatyta, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. A. padarė būtent S. L.. Tai įrodyta S. L. paaiškinimu, nukentėjusiojo R. A. , kaltinamojo L. L. , liudytojų G. B. , S. J. parodymais. O teismo medicinos specialisto išvadoje , ekspertizės akte nurodyta kad sunkus kūno sužalojimas padarytas būtent dėl pilvo sumušimo su plonosios žarnos pasaito plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę . Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad smūgis nukentėjusiąjam į pilvo sritį turėjo būti stiprus, labiausia tikėtina, kad galėjo būti spirta, tačiau treniruoto vyro smūgis kumščiu irgi gali sukelti tokias pasekmes. Teismas priėjo prie išvados, kad tarp kaltinamojo S. L. veiksmų – smūgio nukentėjusiajam kumščiu į pilvo sritį- ir kilusių padarinių- sunkaus sveikatos sutrikdymo- yra būtinasis priežastinis ryšys. S. L. sakė, kad nesiekė sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam, netikėjo, kad kils tokie padariniai. Iš tiesų teismas mano, kad S. L. nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, tačiau suduodamas stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį , sąmoningai leido kilti tokiems padariniams. S. L. veikė netiesiogine tyčia. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia , kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį , numatė , kad dėl, jo veikimo gali atsirasti sunkios pasekmės, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 3d.)taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju- nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Esant tokiems įrodymams, kaltinamojo S. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes jis tyčia suduodamas smūgį kumščiu į pilvą, sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinimo išjungtina aplinkybė, kad sunkų kūno sužalojimą S. L. padarė veikdamas grupėje su L. L., ir tai, kad sudavė koja, lazda ne mažiau kaip tris smūgius R. A. į įvairias kūno vietas. Ekspertizės akte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl vieno sužalojimo. Teismo posėdžio metu teismo med. Ekspertas paaiškino, kad kiti trys sužalojimai – muštinė žaizda viršugalvyje, odos nubrozdijimas krūtinės dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešiniame pašonkaulyje ir visi kartu , ir atskirai kiekvienas yra nežymūs sveikatos sutrikdymai.

O kaltinamojo L. L. veika perkvalifikuotina iš BK 135 str.1d. į 140 str.1d. nes jis tyčia suduodamas smūgius lazda į galvą, į dešinį šoną, sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinimo išjungtina aplinkybė, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje su S. L..

L. L. veika pagal BK 233 str.1d. kvalifikuoti teisingai, nes jis skambindamas telefonu, grasino liudytojai baudžiamojoje byloje G. B., grasino su ja susidoroti, siekdamas , kad ji neliudytų baudžiamojoje byloje .

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. L. neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina mažamečius vaikus, padarė vieną sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį.

L. L. teistas 2 kartus, tačiau nusikalto iki nuteisimo , baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai. |jam padarius naują nusikaltimą, neteko galios 2010-07-16 Raseinių rajono apylinkės teismo priimtas nuosprendis, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Jam turi būti paskirtos bausmės ir už nusikaltimus, nuo kurių bausmės atlikimo jis buvo atleistas. Tačiau teismas priėjo prie išvados , kad bausmės tikslai bus pasiekti , neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinis ieškinys 10000 lt. turtinei žalai ir 140000lt. ieškinys neturtinei žalai atlyginti . Jis tenkintinas iš dalies. LR CK 6.250 str. nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Jam negalima dirbti sunkaus darbo, jis negali sportuoti, patiria diskomfortą.. Tačiau jis nepatyrė emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo. Teismas nustatė, kad nukentėjusiajam padaryta 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinė žala. Neturtinė žala priteisina iš S. L..

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti sprendžiamas nesurinkus papildomų įrodymų, todėl jis paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

G. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti neįrodytas ir atmestinas.

Iš kaltinamųjų respublikiniam biudžetui priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir skirti jam 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2010-11-29 iki 2010-11-30 vadovaujantis BK 65,66 str. vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

L. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo., pagal BK 233 str.1d.ir paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo; pagal BK 284 str. 1d.paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, pagal BK 138 str.1d.paskirti 1 (vienerius ) metus 2(du ) mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 178 str1d. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str.1d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėn. laisvės atėmimo., vadovaujantis BK 64 str.1d. šią bausmę subendrinti su 2011-10-25 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2(dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo; pritaikius BK 75 str. 1 d., 2. 4p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams, įpareigojant per pirmus du bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 parom be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo.

Priteisti iš S. L. 5000 (penkis tūkstančius) litų nukentėjusiajam ir civiliniam R. A. neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo išspręsti negalima, nesurinkus papildomų įrodymų, R. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu , paliekant jam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

G. B. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti, kaip nepagrįsto ir neįrodyto.

Daiktinius įrodymus dujinį pistoletą MIAMI mod.92F , saugomą Raseinių rajono PK nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. A..

Daiktinius įrodymus lazdą ir medinio pagalio nuolaužas, saugomas Raseinių rajono PK nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. L. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. L. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti kardomąją priemonę periodinį registravimąsi policijos įstaigoje.

Priteisti iš S. L. ir L. L. į valstybės pajamas po 17,73Lt proceso išlaidų, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.