Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje - D. K., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - A. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiųjų asmenų D. K. ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos atstovai teismo posėdyje palaikė ieškovės poziciją.

Trečiasis asmuo A. A. atsiliepimo dėl ginčo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2006-10-27 (duomenys neskelbtini), A. A. vairuojamas automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė pėsčiųjų perėjoje ėjusią D. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-662-526/2007 A. A. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d.

A. A. civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius 2007-05-14 sprendimu Nr. SDR-64, 2006-10-27 įvykį, kurio metu buvo sužalota D. K., pripažino draudžiamuoju.

Dėl sužalojimų, patirtų 2006-10-27 eismo įvykio metu D. K. nuo 2013-12-13 neterminuotai 2013-12-17 buvo nustatytas 40 procentų netekto darbingumo lygis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs pakartotinį D. K. darbingumo lygio vertinimą priėmė sprendimą palikti galioti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2013-12-17 sprendimą Nr. DL/NA-4418, kuriuo nuo 2013-12-13 iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos buvo nustatytas 40 procentų netekto darbingumo lygis.

VSDFV Klaipėdos skyrius už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-09-30 išmokėjo iš viso 8 785,74 Eur (30 335,40 Lt) netekto darbingumo periodinės kompensacijos bei netekto darbingumo pensijos. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-10-06 pareiškė atsakovei pretenziją dėl minėtos kompensacijos atlyginimo. Atsakovė patenkino eilę ieškovės pretenzijų ir keliais mokėjimais sumokėjo 84 073,06 Lt, 20 214,32 Lt, 16 613,47 Lt bei 10 111,80 Lt. Ieškovės 2014-10-06 pretenziją Nr. SIE 1119 atsakovė patenkino iš dalies sumokėdama už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2014-09-30 4 231,47 Eur (14 610,42 Lt). Dėl likusios dalies atsakovė tęsė draudžiamojo įvykio tyrimą.

Į ieškovo 2015-07-28 paklausimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2015-08-12 raštu Nr. R-28405 atsakė, kad D. K. nuo 2013-12-13 neterminuotai nustatytas 40 procentų netektas darbingumas yra išimtinai susijęs su 2006-10-27 patirtos traumos padariniais ir D. K. darbingumo lygio vertinimui neturėjo įtakos jokios kitos ligos ar būklės, nesusiję su eismo įvykiu.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2015-09-01 pareiškė atsakovei pretenziją Nr. SIE-1570 dėl 4 554,27 Eur (15 724,98 Lt) išmokėtos sumos kompensacijos. Atsakovė minėtą pretenziją 2015‑10‑02 raštu atsisakė patenkinti ir kompensuoti netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei netekto darbingumo pensiją, išmokėtas nuo 2013-12-13, nes ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių padarytą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Kaip paaiškino ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, D. K. laikotarpiu nuo 2013-12-14 iki 2014-09-01 buvo išmokėta 2 663,09 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija bei laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014‑09-30 buvo išmokėta 1 891,18 Eur valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kurias atsakovė atsisakė kompensuoti.

Esminis atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, kad D. K. nuo 2013-12-13 nepagrįstai buvo nustatytas 40 procentų netekto darbingumo lygis, nes pagal medicininius duomenis D. K. po 2006-10-27 eismo įvykio pasveiko, traumų pasekmių neliko, o nustatyti D. K. sveikatos sutrikimai yra susiję su natūraliais organizmo senėjimo procesais.

Šioje byloje teismo 2016-05-10 nutartimi buvo paskirta medicininė ekspertizė. Pagal jos išvadų 1 p. D. K. 2016-10-27 eismo įvykio buvo padaryti tokie sužalojimai – galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, dešinės menties kaklo lūžimas, kairio raktikaulio akromialinio galo panirimas, dešinio kryžkaulio skeveldrinis lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimai, juosmens 5 slankstelio skersinės ataugos lūžis, dešinio kelio sąnario kolateralinio raisčio plyšimas. Išvadų 3 p. nurodyta, jog eismo įvykio metu patirti D. K. lūžiai visiškai sugijo iki 2007-03-21. D. K. išliko potrauminė dubens dislokacija – visas mažasis dubuo dešinėje, kiek aukščiau negu kairėje, kurio laipsnis nenurodytas dubens ir dubens kaulų rentgenoramose (Išvadų 3 p.). D. K. nustatytos kelių artrozės, abiejų klubų ir pečių artroziniai pakitimai, abipusė koksatrozė, stuburo distrofiniai - degenaraciniai pakitimai išvadose nėra siejami su 2016-10-27 eismo įvykio padariniais (Išvadų 4-6,11 p.), tačiau stuburo iškrypimo padidėjimas susietas su dubens potraumine dislokacija (Išvadų 6 p.). Galvos sumušimą su galvos smegenų sutrenkimu ekspertas nevertino kaip galvos traumos pasekmės (Išvadų 7 p.). Ekspertas negalėjo nustatyti, kokios ligos diagnozuotos buvo D. K. iki eismo įvykio, tačiau nurodė tikėtiną išvadą, jog stuburo degeneraciniai pakitimai jau galėjo būti iki eismo įvykio. Be to pažymėjo po įvykio diagnozuotą torakalgiją dėl osteochondrozės, kuri buvo apsunkinta patirtos traumos (Išvadų 10 p.). Nustatant D. K. netektą darbingumą eismo įvykio padariniai galėjo turėti įtakos dėl skausminio sindromo, kurio tiksliai nustatyti nėra galimybės ir nustatant D. K. netektą darbingumą įtakos turėjo jos turimos lėtinės ligos (pagrinde dėl stuburo lėtinių ligų su radikuliopatijomis), kurios ir lėmė nedarbingumą, o skausminis sindromas, kaip eismo įvykio padarinys teismo medicinoje nevertinamas kaip bendrojo darbingumo praradimo priežastis (Išvadų 12-14 p.). Spręsdamas ginčą eksperto išvadas teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir įrodymais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Atlikęs pakartotinį D. K. darbingumo lygio vertinimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2015-03-24 sprendime Nr. SS-876 vadovavosi D.‑K. nustatytų ligų pagal TLK-10-AM kodais T94.0, T90.5, bei dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10-AM kodais G54.2 ir G55.1. Pažymėjo, kad D. K. funkcinis sutrikimas patvirtintas 2015-05-18 ortopedo konsultacijoje, 2013-06-16, 2013-06-21, 2015-02-12 ir 2015-02-14 radiologo konsultacijose bei 2013-12-03 neurologo konsultacijoje. Nurodė, kad D. K. bazinis darbingumas sudaro 40 procentų ir vertinamas su vidutinio palankumo aplinkybe ir, kadangi tokių aplinkybių yra dauguma, tai bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1 (40*1). Todėl, Sprendimų kontrolės skyriaus nuomone, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius pagrįstai nustatė D. K. darbo pobūdį ir sąlygų ribojimus bei rekomendacijas. Sprendimų kontrolės skyrius 2015-03-24 sprendime nurodė, kad vertinant asmens darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šios priežasties nustatymu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2015-03-24 sprendimu nutarė palikti galioti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2013-12-13 sprendimą Nr. DL/NA-4418. Pažymėtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai vertino D. K. darbingumo lygį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymu (tai nurodyta Sprendimo įžanginėje dalyje), todėl atsakovė šį sprendimą turėjo teisę apskųsti Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Pažymėtina, kad D. K. 2016-10-27 eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus. Nors eilę D. K. sužalojimų teismo ekspertas P. P. vertino kaip pakitimus, susijusius su asmens amžiumi, tačiau pastebėtina, kad ekspertas vadovavosi medicininiais dokumentais, surašytais po eismo įvykio, o ne dokumentais, patvirtinančiais D. K. diagnozuotus lėtinius susirgimus iki 2016‑10‑27 eismo įvykio. Be to ekspertas pripažino išlikusią D. K. potrauminę dubens dislokaciją bei vertino kaip susijusią su patirta trauma torakalgiją dėl osteochondrozės. Eksperto vertinimu, nustatant D. K. netektą darbingumą eismo įvykio padariniai galėjo turėti įtakos dėl skausminio sindromo. Kaip paaiškino D. K. atstovas teismo posėdžio metu, dėl jaučiamo skausmo D. K. negali sėdėti vienoje vietoje ilgiau kaip valandą, todėl, teismo nuomone, mažai tikėtina, kad tokią D. K. būklę, įvertinus sužalojimų 2016-10-27 mastą, galėjo nulemti lėtinės degeneracinės ligos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba laikėsi pozicijos, kad D. K. darbingumo lygį nustatinėjo išimtinai dėl 2016-10-27 eismo įvykio pasekmių, nes duomenų apie lėtinius, iki tol buvusius D. K. susirgimus nebuvo. Atsakovė teigė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, nustatinėdama D. K. darbingumo lygį rėmėsi klaidingu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo punktu, tačiau pagal aplinkybių visumą teigtina, kad į bylą pateiktos eksperto išvados nepaneigia D. K. nustatyto darbingumo lygio pagrįstumo. Teismas pažymi, kad situacija nėra tokia, kad D. K. sumažėjęs darbingumo lygis buvo nustatytas po tai, kai ji kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nustatyti darbingumo lygį dėl bendro susirgimo, o darbingumo lygis D. K. buvo nustatytas įvertinus gydytojų konstatuotas diagnozes po 2016-10-27 eismo įvykio. Teigti, kad po daugybinių sužalojimų, patirtų 2016-10-27 eismo įvykio metu, D. K. neišliko liekamųjų reiškinių, nėra pagrindo, o patirta 2016-10-27 politrauma, labai tikėtina, galėjo sustiprinti sveikatos būklės pakitimus, pasireiškusius dėl D. K. amžiaus. Dėl nurodyto teismas pripažįsta esant priežastinį ryšį tarp D. K. darbingumo sumažėjimo ir 2016-10-27 eismo įvykio pasekmių. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai D. K. darbingumo lygio nustatymo klausimu nėra nuginčyti, ir, kaip minėta, atsakovė šia teise nepasinaudojo.

Kai asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1, 2 d. taisyklės netaikomos. Tokiu atveju apdraustajam nuo nelaimingų atsitikimų darbe padaryta žala, kaip negautos pajamos apskaičiuojama vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Tačiau sužalojus asmenį žalą (nuostolius) sudaro ne tik negautos pajamos, bet ir išlaidos, o padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.249 str. 1d., 6.251 str. 1 d.). Pripažintina, kad žalą sudaro jai atlyginti dėl asmens sužalojimo skirtos socialinio draudimo išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – NADPLSDĮ) bei valstybinio socialinio draudimo išmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau - VSDĮ) ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų regreso reikalavimams taikomos NADPLSDĮ 31 str., CK 6.280, 6.290 str., nuostatos. Pagal jas socialinio draudimo išmokos įskaitomos į žalos atlyginimą ir VSDFV įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) nedetalizuojamas išmokų nustatymas. Remiantis TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Draudiko prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir padengiančios žalą socialinio draudimo įstaigos, neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 str. nustatytų žalos atlyginimo ribų. Pažymėtina, kad atsakovės esminė pozicija nesutinkant su ieškiniu buvo tai, kad D. K. buvo išmokėtos valstybinio socialinio išmokos dėl sveikatos sutrikimų, kurie, atsakovės teigimu, nesusiję 2016-10-27 eismo įvykiu, o atsakovės argumentas dėl D. K. darbo užmokesčio nesumažėjimo, įvertinus dar aplinkybę, kad vidutinis darbo užmokestis per ginčo laikotarpį statistiškai didėjo, neįrodytas. Nenustačius, kad ieškovės nurodytos socialinio draudimo išmokos viršija TPVCAPD įstatymo 11 str. nustatytas žalos atlyginimo ribas, ieškovė - valstybinio socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką dėl visos išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos sumos. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.251 str. 1 d. numatytą visiško nuostolių atlyginimo principą, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti pilnai.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str. 1 d. 10 p.), todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (3%– 25%) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, žalai regreso tvarka atlyginti 4 554,27 Eur ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, į.k. 193180814, naudai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 102,47 Eur žyminio mokesčio ir 13,08 Eur pašto išlaidų, iš viso - 115,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.