Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Skyrius) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-03-14 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas T. B., nurodant, kad ji 2014-03-08, apie 22.08 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „R. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos, nepranešusi policijai, pasišalino. Nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 232, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2014-03-26 priėmė nutarimą, kuriuo T. B. nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. - 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3100 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 1 mėnesiui. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o skirdamas nuobaudas ir subendriną nuobaudą, apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30 str., 33 str. nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš 2014-03-14 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-8961456-14 matyti, kad T. B. protokolas surašytas už tai, kad ji savo vairuojamu automobiliu sukėlė eismo įvykį ir apgadinusi kitą automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešusi apie eismo įvykį policijai. Protokole be kita ko nurodyta, kad vairuotoja nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d..

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. D. 2014-03-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad T. B. pateikė rusišką vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs 2011 m.. Tyrimo metu nustatyta, kad ji gyvena Lietuvoje, deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2007 m.. Duomenų bazėje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo ji neturi ir niekada neturėjo.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 p. nurodyta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Įvertinus minėtuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir tai, kad T. B. minėtų pažeidimų padarymo metu buvo nuolatinė Lietuvos gyventoja, ji turėjo pateikti pareigūnams Lietuvos nacionalinį vairuotojo pažymėjimą arba vairuotojo pažymėjimą atitinkantį Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių kėliais įstatymo 13 str. 5 d. nuostatas. T. B. yra nuolatinė Lietuvos gyventoja, tačiau policijos pareigūnams ji pateikė Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs 2011 m.. Be to, pareigūnų turimais duomenimis, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo T. B. niekada neturėjo, todėl daroma išvada, kad T. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, ko pagrindu galima teigti, kad T. B. minėtus pažeidimus padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ATP protokolu T. B. nėra inkriminuota tai, kad nurodytus pažeidimus ji padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kadangi protokole esanti formuluotė „nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo“ nėra tapati neturėjimo teisės vairuoti sampratai. Kadangi ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl pažeidimo kvalifikacijos ir nuobaudos skyrimo (ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. yra numatytos ženkliai griežtesnės sankcijos asmeniui neturinčiam teisės vairuoti) ir tai negalima laikyti suklydimu ATPK 282 str. 2 d. prasme, todėl siekiant, kad būtų teisingai kvalifikuoti T. B. galimai padaryti pažeidimai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir paskirta teisinga nuobauda, skundžiamas nutarimas yra naikinamas ir byla grąžinama institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu pagrindu pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi iš fotonuotraukų matyti, jog galimai eismo įvykyje dalyvavęs automobilis iš įvykio vietos nėra pasišalinęs, iš pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad „atvykusi T. B. teigė, jog nejautė apgadinusi kitą automobilį“, todėl institucijai tinkamai surašius naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, ši ATP byla apylinkės teisme turi būti išnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai, taip pat nustatytos visos aplinkybės, apklausti įvykio aplinkybes nustatę ir užfiksavę policijos pareigūnai, kad būtų padaryta objektyviais bylos duomenimis pagrįsta išvada, jog būtent T. B. vairuojamas automobilis apgadino nukentėjusiosios automobilį ir, aptartos aplinkybės, kurių pagrindu veika kvalifikuojama kaip pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti T. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių reguliavimo skyriui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.