Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-73-338/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
2S-73-338/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Rimantas Savickas (pran.)
Ieškovas
AB DnB NORD banko
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-73-338/2008Procesinio sprendimo kategorija 121.14.;122.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 5d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko (pranešėjas), kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Ramunės Čeknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2061-356/2008, kuria ieškovo AB DnB NORD banko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Ž. P. 4202,83 Lt negrąžinto kredito, 205,21 Lt nesumokėtų palūkanų, 85,04 Lt delspinigių bei 7,09 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo 4493,08 Lt sumos užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - 0,3000 ha žemės sklypui (unikalus Nr.: 4400-0248-1960), esančiam Utenos raj.sav. Utenos m., Palijoniškio g. 10.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsiais apsaugos priemones tenkino iš dalies – areštavo atsakovei Ž. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – 0,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.4400-0248-1960, esančio Palijoniškio g. 10, Utenos r., 1/7 dalį, ieškovo AB DnB NORD banko ieškinio įvykdymo užtikrinimui. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad 1/7 dalies žemės sklypo, kurio viso vidutinė rinkos vertė pagal ieškovo pateiktus duomenis yra 35016,00 Lt, areštas užtikrins ieškovo interesus ir atitiks šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį ir areštuoti visą atsakovei Ž. P. priklausantį 0,3000 ha žemės sklypą (unikalus Nr.:4400-0248-1960), esantį Utenos raj. sav., Utenosm. Paliūniškio g. 10, 4493,08 Lt sumai užtikrinti. Nurodo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr.: 4400-0248-1960, yra vientisas nepadalintas į atskiras žemės sklypo dalis nekilnojamasis turtas, kurį būtų galima realizuoti priverstinio vykdymo procese. Teismas taikydamas areštą 1/7 daliai 0,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr.: 4400-0248-1960, neužtikrino ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neužtikrino ir skolininko interesų ir taip pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas (CPK 144str.1d.). Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 145 str. 1 d. 1 p., 3 p. numato, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, gali būti areštuotas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, tai yra teisingumas reikalauja, kad būtų užtikrinta kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisės tikslus, neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str.). Ieškovo pateikto ieškinio suma yra 4493,08 Lt. Ieškinio reikalavimo sumai ieškovas prašė taikyti areštą atsakovei Ž. P. priklausančiam nekilnojamam turtui - 0,3000 ha žemės sklypui, unikalus Nr.:4400-0248-1960, esančiam Utenos raj. sav. Utenos m. Palijoniškio g. 10, (b.l. 2-3). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog viso prašomo areštuoti žemės sklypo vertė pagal byloje pateiktą Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 35016,00 Lt, ir įvertinęs ieškinio reikalavimo sumą, pagrįstai areštavo 1/7 to sklypo dalį, nurodydamas, kad toks arešto mastas užtikrins ieškovo interesus ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyrą. Areštuoto sklypo 1/7 dalies vertė atitinka ieškinio reikalavimo sumą, tai yra 4493,08 Lt. Todėl nepagrįstas ieškovo atskirojo skundo motyvas, jog teismas taikydamas areštą 1/7 daliai 0,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr.: 4400-0248-1960, neužtikrino ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neužtikrino ir skolininko interesų ir taip pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nepagrįstas ir tas ieškovo motyvas, kad teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę ieškinio reikalavimo 4493,18 Lt sumai užtikrinti turėjo areštuoti ne 1/7 35016,00 Lt vertės žemės sklypo dalį, o visą žemės sklypą, nes išieškojimo iš turto atveju, varžytynėse yra parduodami daiktai, o ne jų dalys (CPK 690, 702, 715 str.). Kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones būsimam teismo sprendimui įvykdyti, atsižvelgia į ieškinio reikalavimo sumą, į ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesivadovauja CPK normomis reguliuojančiomis priverstinį teismo sprendimų vykdymo procesą. Be to, ir pats ieškovas nenurodo jokių grėsmių, dėl kurių galimas teismo sprendimas būtų neįvykdytas ar, kad atsakovas savanoriškai nevykdys priimto teismo sprendimo ir dėl to sprendimas bus vykdomas priverstinai, todėl ieškovui, ginčijant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remtis CPK VII dalies teisės normomis reglamentuojančiomis vykdymo procesą, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1punktu,

nutari a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Ramunė ČeknienėLaimutė SankauskaitėRimantas Savickas