Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ pareiškė atsakovei B. V. ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi. Ieškovė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymu nurodoma, jog atsakovė vėluoja sumokėti daugiau kaip dvi eilines įmokas, kas pagal taikos sutartį suteikia ieškovei teisę reikalauti visų likusių mokėjimų. Atsakovė iš esmės prašė neišduoti vykdomojo rašto. Paaiškino, jog yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Padėtis gerėja, vykdo taikos sutartį pagal turimas finansines galimybes.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė pagal taikos sutarties 4 punktą turi teisę reikalauti visos skolos, jeigu atsakovė du mėnesius iš eilės nemoka sutartų įmokų. Mokėjimai yra vykdomi nereguliariai, tačiau atsakovė dengia skolą, stengdamasi neviršyti dviejų mėnesių įmokų limito. Atsakovė siekia laikytis taikos sutartimi numatyto skolos mokėjimo grafiko, prievolės pažeidimas negali būti laikomas grubiu pažeidimu. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vykdomajam raštui pagal taikos sutartį išduoti.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teigia, jog, priešingai negu nurodoma skundžiama nutartimi, atsakovė grubiai pažeidė taikos sutartį. Atsakovė nuo pat taikos sutarties sudarymo dienos vengė tinkamai vykdyti taikos sutartį. Pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2015 m. liepos 20 d. Atsakovė tik 2015 m. rugsėjo 27 d. atliko pirmąjį mokėjimą. Ir vėlesni mokėjimai buvo atliekami, nesilaikant mokėjimų grafiko. Atsakovė tiek prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo dieną, tiek prašymo nagrinėjimo dieną vėlavo sumokėti daugiau negu dvi įmokas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 1 505,10 Eur skolą, 16,09 Eur delspinigius ir procesines palūkanas. Šalys 2015 m. birželio 23 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovė, be kita ko, įsipareigojo 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminu sumokėti apeliantei 1 475,10 Eur. Šalys susitarė dėl tokios šio įsipareigojimo įvykdymo tvarkos: atsakovė tris mėnesius moka po 30 Eur per mėnesį, dvidešimt mėnesių – po 66 Eur per mėnesį, dvidešimt ketvirtąjį (paskutinįjį) mėnesį – 65,10 Eur. Įmokos turi būti sumokėtos iki kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos, pirmoji įmoka – iki 2015 m. liepos 20 d. (taikos sutarties 3 punktas). Be to, šalys susitarė, jog apeliantė įgis teisę reikalauti visų likusių mokėjimų, jeigu atsakovė ilgiau negu du mėnesius vėluos mokėti sulygtas įmokas (taikos sutarties 4 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir nutraukė bylą. Pirmosios instancijos teisme 2016 m. vasario 15 d. gautas apeliantės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymu nurodoma, kad atsakovė vėluoja sumokėti daugiau negu dvi eilines įmokas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 2 dalis). Pagrindas vykdomajam raštui pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išduoti – taikos sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta, šalys susitarė, jog atsakovė periodinėmis įmokomis padengs savo turtinį įsipareigojimą. Pati atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji 2015 m. rugsėjo 27 d. atliko pirmąją 30 Eur įmoką. Nors, kaip nustatyta, pirmoji įmoka pagal šalių susitarimą turėjo būti atlikta 2015 m. liepos 20 d. Tą dieną, kurią atsakovė sumokėjo pirmąją įmoką, jau turėjo būti sumokėtos trys įmokos. Atsakovė vėliau, iki buvo pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, atliko kelis mokėjimus: 2015 m. spalio 4 d. sumokėjo 60 Eur, 2015 m. spalio 30 d. – 20 Eur, 2015 m. gruodžio 18 d. – 67 Eur. Vadinasi, atsakovė iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo dienos buvo sumokėjusi 177 Eur. Nors, remiantis taikos sutarties 3 punktu, turėjo būti sumokėjusi 354 Eur. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, iki apeliantė pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai nevykdė taikos sutarties. Situacija iš esmės nekito ir laikotarpiu nuo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo dienos iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Atsakovė šiuo laikotarpiu atliko du mokėjimus (2016 m. vasario 18 d. sumokėjo 70 Eur, 2016 m. balandžio 7 d. – 107 Eur). Tačiau šie mokėjimai neatkūrė balanso. Įmokų, kurios turėjo būti sumokėtos pagal taikos sutartį (486 Eur), ir įmokų, kurios buvo faktiškai sumokėtos (354 Eur), skirtumas sudaro 132 Eur. Tai yra tiek, kiek sudaro dvi eilinės įmokos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė pažeidė taikos sutartį. Pažeidimas savo mastu iš esmės atitinka taikos sutarties 4 punkto numatytą atvejį ir, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudaro apeliantei pagrindą reikalauti visų likusių mokėjimų. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su taikos sutarties vykdymu. Netinkamas šių aplinkybių vertinimas nulėmė netinkamą klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išsprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagal pareigas sprendžia vykdomojo rašto išdavimo klausimą (Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir perduoda klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.