Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios civilinės ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., P. K. paskirtą bausmę subendrinus su Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas P. K. atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius atlyginti padarytą 173 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai ir 6 mėnesius nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

Šiuo nuosprendžiu ieškovės civilinį ieškinį patenkinus iš dalies, priteista iš P. K. I. D. 2000 Lt neturtinei ir 173 Lt turtinei žaloms atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė I. D. per veidą, pataikydamas į nosį ir taip padarydamas jai nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dėl ko nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes I. D. ilgai sirgo ir gydymas užtruko ilgiau kaip 10 dienų.

Apeliantės nuomone, jai priteista 2000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per maža, visiškai neatitinka jos patirtos neturtinės žalos masto, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl žalos atsiradimo iš dalies kalta ir pati nukentėjusioji, nes ji iš dalies išprovokavo nusikalstamą P. K. elgesį, todėl prašoma priteisti 5000 Lt suma yra per didelė. Apeliantė civiliniame ieškinyje motyvuotai ir, vadovaudamasi konkrečia kasacinio teismo praktika panašiose bylose, nurodė, kodėl ji savo neturtinę žalą vertina mažiausiai 5000 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo nuteistąjį P. K. per du mėnesius atlyginti nukentėjusiajai patirtą 173 Lt turtinę žalą, tačiau nenustatė konkretaus termino neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala yra nedidelė, nuteistasis P. K. pradėjo dirbti, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkretų terminą neturtinei žalai atlyginti, nes, priešingu atveju, kadangi jis nei pagal susitarimą, nei savanoriškai, nei pagal teismo nuosprendį jai iki šiol turtinės ir neturtinės žalų visiškai neatlygino, gali būti pažeisti jos teisėti interesai į teisę dėl nusikalstamu būdu padarytos žalos atlyginimo. Anot apeliantės, prašoma priteisti 5000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, atitinka protingumo, adekvatumo bei proporcingumo principus ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką, juolab, kad dėl jos turtinės ir neturtinės žalų yra tiesiogiai ir visa apimtimi atsakingas nuteistasis P. K..

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės I. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo P. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, skirdamas bausmę nuteistajam P. K., neteisingai taikė Lietuvos Respublikos 75 straipsnio nuostatas ir neteisingai paskyrė bausmę, dėl ko nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (BPK 326 str. 2 d. 2 p.).

Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo P. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme ir priteisto civilinio ieškinio dydžiu nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistajam P. K. paskirtoji bausmė yra per švelni, pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų ir taip pat, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmė turėtų būti proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. K., atsižvelgė į tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinę įskaitą neįrašytas, dirba. Be paminėtųjų aplinkybių įvertinta ir tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam P. K. kaip recidyvistui paskyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam P. K. tiek už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta, tiek ir galutinė subendrinta bausmės yra teisingos bei tinkamos pasiekti bausmės tikslus. Griežtinti nuteistajam paskirtąją bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtos nuteistojo P. K. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės nustatytos pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis ir rizikingas elgesys, atmetamas kaip nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji po to, kai nuteistasis P. K. praeidamas užkliudė jos mažametį vaiką, prišoko prie pastarojo ir jį pastūmė. Po šio nukentėjusiosios smurtinio veiksmo nuteistasis atsisėdo ant sofos, o atsistojęs kumščiu vieną kartą sudavė I. D. per veidą, pataikydamas į nosį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo P. K. smūgio sudavimas nukentėjusiajai buvo jo atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiosios elgesį. Taigi, nukentėjusioji neatsargiai paskatino P. K. padaryti jos atžvilgiu smurtinį nusikaltimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, juolab, kad pastarasis asmuo buvo neblaivus. Esant tokioms aplinkybėms, rizikingas nukentėjusiosios elgesys nuteistojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas pagrįstai. Pastebėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro alternatyvūs nukentėjusiojo asmens elgesio pasireiškimai – elgesys gali būti provokuojantis arba rizikingas. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teisėjų kolegija, pripažindama, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė esant provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, kadangi tokio nukentėjusiosios elgesio požymių nėra, patikslina, kad nuteistojo P. K. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Pažymėtina, kad šis nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės patikslinimas nelaikytinas pagrindu pakeisti skundžiamą nuosprendį.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo P. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išreikšto prašymo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, patenkinimas sąlygotų nuteistojo veikos iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikavimą į BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu kuri nors BK 60 straipsnyje išvardytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, ši aplinkybė negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia. Taigi, šiuo atveju nuteistojo P. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe negali būti pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis P. K. veikė ne dėl chuliganiškų paskatų.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam P. K. nepagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti, atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 6 mėnesius neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) viena ar kelios baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012). P. K. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas - jis nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą vienerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytos veikos pobūdis nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis P. K. anksčiau net šešis kartus teistas, paskutinį kartą teistas už analogišką smurtinį nusikaltimą dėl chuliganiškų paskatų, naują nusikaltimą padarė praėjus vos vienam mėnesiui po nuosprendžio, kuriuo jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, priėmimo. Taigi, jis reikiamų išvadų nepadarė ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., todėl jis laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra juridinio pagrindo taikyti nuteistajam P. K. bausmės vykdymo atidėjimą, ir kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Esant tokioms aplinkybėms, ši skundžiamas nuosprendžio dalis keistina, panaikinant BK 75 straipsnio taikymą.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, susijusį su nukentėjusiajai civilinei ieškovei I. D. priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumu, pažymi, kad pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nukentėjusioji I. D. dėl jai įvykdytų smurto veiksmų patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, moralinį diskomfortą, fizinį skausmą, nepatogumus, atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, tai yra, kad jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi, P. K. veikė tyčia, yra nevedęs, neseniai pradėjo dirbti, dėl žalos atsiradimo iš dalies kalta ir pati nukentėjusioji, nes ji išprovokavo nusikalstamą nuteistojo elgesį. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, apeliacinio skundo argumentus, o taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo išreikštą sutikimą atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą 2000 litų dydžio neturtinę žalą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir pagrįstai priteisė nukentėjusiajai civilinei ieškovei I. D. 2000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos dydis visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas nuteistajam P. K. termino neturtinei žalai atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendė:

nukentėjusiosios civilinės ieškovės I. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam P. K. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėn. bei paskirti įpareigojimai.

Nustatyti P. K. 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.