Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-17 · Administracinė byla Nr. eI1-478-1161/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-17
Bylos Nr.
eI1-478-1161/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01099-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnybai
Administracinė byla Nr. eI1-478-1161/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01099-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – ir LKT) per 10 darbo dienų išnagrinėti V. V. 2022 m. lapkričio 11 d. skundą (pateiktas 2022 m. lapkričio 13 d.) „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“, reg. Nr. 2G-3274, ir pateikti V. V. atsakymą; 2) iš Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisti bylinėjimosi išlaidas V. V. naudai.

Nurodo, kad 2022 m. lapkričio 13 d. Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybai) buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 11 d. V. V. skundas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“ (toliau – ir Skundas). Teigia, kad 2022 m. lapkričio 14 d. atsakovė informavo, jog pareiškėjo skundas gautas ir užregistruotas Kalėjimų departamente 2022 m. lapkričio 14 d., reg. Nr. 2G-3274. Pareiškėjo atstovas 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi į atsakovę ir nurodė, jog nors 2022 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo vardu yra pateikęs skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą panaikinimo, iki šiol joks atsakymas nėra gautas. Atsakovės buvo prašoma informuoti apie skundo nagrinėjimo eigą. Atsakovė 2023 m. sausio 16 d. pateikė atsakymą, jog atsiprašo už savalaikį atsakymo nepateikimą dėl įstaigos pertvarkos ir kartu patikino, jog atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu („šią savaitę“). Šis atsakovės raštas pareiškėjui suteikė teisėtų lūkesčių, kad atsakovė atsakymą į jo skundą artimiausiu metu visgi pateiks.

Akcentuoja, jog jokio atsakymo atsakovė pareiškėjui taip ir nepateikė, dėl ko 2023 m. vasario 2 d. pareiškėjo atstovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad pareiškėjo pavedimu, 2022 m. lapkričio 13 d. yra siuntęs skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą panaikinimo, tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo. Atsakovės buvo prašoma informuoti apie skundo nagrinėjimo eigą, priešingu atveju – bus kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo išnagrinėti skundą. Atsakovė 2023 m. vasario 2 d. informavo, kad pareiškėjo skundas 2022 m. lapkričio 11 d. buvo gautas ir užregistruotas Kalėjimų departamente 2022 m. lapkričio 14 d., Nr. 2G-3274. Skundas buvo nukreiptas nagrinėti Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui D. J..

Pažymi, kad iki kreipimosi į teismą dienos joks atsakymas iš atsakovės nėra gautas bei jokių raštų, kuriais remiantis terminas pateikti atsakymą būtų pratęstas, taip pat nebuvo gauta. Svarbių (objektyvių) priežasčių, dėl kurių atsakovė negali išnagrinėti pareiškėjo skundo – nėra.

Akcentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalį ir 92 straipsnį.

Pabrėžia, kad atsakovė beveik tris mėnesius vilkino atlikti jai įstatymais priskirtus privalomus atlikti veiksmus – per 20 darbo dienų neišnagrinėjo 2022 m. lapkričio 13 d. pateikto pareiškėjo skundo, reg. Nr. 2G-3274, t. y. nepriėmė jokio sprendimo, nesant jokių svarbių (objektyvių) priežasčių, nors pareiškėjo atstovas net du kartus bandė susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Dėl to kartu buvo pažeista pareiškėjo teisė į objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą (VAĮ 1 str.), teisė gauti atsakymą įstatymų nustatyta tvarka (VAĮ 10 str., 11 str.) bei konstitucinė atsakovės pareiga tarnauti žmonėms (LR Konstitucijos 5 str. 3 d.). Tad atsakovė įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo skundą bei pateikti pareiškėjui vienokį ar kitokį (teigiamą arba neigiamą) atsakymą (pareiškėjui yra itin svarbu gauti atsakovės atsakymą, kadangi skundo atmetimo atveju pareiškėjas įgis teisę kreiptis į teismą dėl skunde pateikto klausimo išnagrinėjimo teismine tvarka).

Šalies argumentai

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad LKT dėl minėto skundo tik 2023 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-520, kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu ir Šiaulių kalėjimo administracijos iš naujo prašyta įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą pagrįstumą. Pareiškėjas V. V. nurodė, kad nors skųstas sprendimas ir panaikintas, tačiau Šiaulių kalėjime iki šiol skelbimų vietoje, viešai skelbiama, kad V. V. yra įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą. Be to, už skundo parengimą, jis patyrė bylinėjimosi išlaidas advokatui, kurias prašė priteisti iš atsakovo. Teismo pareiškėjas prašė nagrinėjant bylą, konstatuoti, jog atsakovas nepateikė laiku atsakymo į 2022 m. lapkričio 13 d. skundą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė LKT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime paaiškina, kad LKT 2022 m. lapkričio 14 d. buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. skundas „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo „Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ panaikinimo“. LKT neneigia, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo procesas užsitęsė dėl įstaigoje organizuoto reorganizavimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“), tačiau pažymi, kad surinkus visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą ir ją išnagrinėjus buvo priimtas 2023 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. 2S-520. Minėtu sprendimu pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Šiaulių kalėjimo administracijos iš naujo prašyta įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant jo dalyvavimą komisijos posėdyje.

Pažymi, kad ginčo dalykas bylos nagrinėjimo metu išnyko, tad LKT mano, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimo priėmimas negalės pakeisti šalių padėties, dėl ko pareiškėjo skundas turėtų būti atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įpareigojimo LKT per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo Skundą, bei atsakymo į jį pateikimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė Skundą LKT (Skundas užregistruotas 2022 m. lapkričio 14 d.).

Pareiškėjo atstovas 2023 m. sausio 3 d. el. paštu kreipėsi į atsakovę ir nurodė, jog nors 2022 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo vardu yra pateikęs skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą panaikinimo, atsakymas nėra gautas. Atsakovės buvo prašoma informuoti apie skundo nagrinėjimo eigą.

Atsakovė 2023 m. sausio 4 d. informavo, kad Skundas buvo gautas ir užregistruotas 2022 m. lapkričio 14 d. Nr. 2G-3274. Kreipimasis buvo nukreiptas nagrinėti Saugumo valdymo skyriaus specialistui D. J..

Pareiškėjo atstovas 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi el. paštu į atsakovę nurodydamas, jog vis dar negavo jokio atsakymo, prašė informuoti apie Skundo nagrinėjimo eigą.

Atsakovė 2023 m. sausio 16 d. pateikė atsakymą, jog atsiprašo už savalaikį atsakymo nepateikimą dėl įstaigos pertvarkos ir kartu patikino, jog atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu („šią savaitę“).

Pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi el. paštu į atsakovę ir nurodė, kad pareiškėjo pavedimu, 2022 m. lapkričio 13 d. yra siuntęs skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą panaikinimo, tačiau atsakymo negavo. Atsakovės buvo prašoma informuoti apie skundo nagrinėjimo eigą, nurodoma, kad priešingu atveju – bus kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo išnagrinėti skundą.

Atsakovė 2023 m. vasario 2 d. informavo, kad pareiškėjo skundas 2022 m. lapkričio 11 d. buvo gautas ir užregistruotas Kalėjimų departamente 2022 m. lapkričio 14 d., Nr. 2G-3274. Skundas buvo nukreiptas nagrinėti Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui D. J..

Atsakovei neišnagrinėjus pareiškėjo Skundo, pareiškėjas 2023 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą.

LKT 2023 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-520, kuriuo pareiškėjo Skundą pripažino pagrįstu ir Šiaulių kalėjimo administracijos iš naujo prašė įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą pagrįstumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 74025/01); 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 straipsnio 18 dalis).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018).

Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašė teismo įpareigoti LKT pateikti atsakymą į Skundą, tačiau bylos nagrinėjimo metu, tiek LKT nurodė, tiek pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog LKT dėl Skundo 2023 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-520 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu ir Šiaulių kalėjimo administracijos iš naujo prašyta įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą pagrįstumą. Taigi, nagrinėjamoje byloje proceso šalys patvirtino, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti LKT pateikti atsakymą į Skundą, bylos narinėjimo metu (t. y. jau po skundo padavimo teismui) buvo įvykdytas priimant Sprendimą. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog skelbimų lentoje ir toliau yra viešai skelbiama, kad pareiškėjas yra įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą, taip pat jis patyrė bylinėjimosi išlaidas.

LKT atsiliepime nurodė, kad ginčo dalykas bylos nagrinėjimo metu išnyko, tad LKT mano, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimo priėmimas negalės pakeisti šalių padėties, dėl ko pareiškėjo skundas turėtų būti atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu ,,Dėl suimtojo V. V. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjas įrašytas į asmenų, linkusiųjų pabėgti sąrašą. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į LKT su Skundu, kuris LKT (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) buvo užregistruotas 2022 m. lapkričio 14 d. Pateiktame Skunde be kita ko buvo prašoma panaikinti Įsakymą. Pareiškėjo atstovas 2023 m. sausio 3 d. pakartotinai kreipėsi į LKT el. paštu, prašydamas pateikti informaciją apie skundo eigą. LKT 2023 m. sausio 4 d. el. paštu informavo pareiškėjo atstovą, kad Skundas buvo gautas ir užregistruotas Kalėjimų departamente 2022 m. lapkričio 14 d. Nr. 2G-3274. Kreipimasis buvo nukreiptas nagrinėti Saugumo valdymo skyriaus specialistui D. J.. Taip pat pareiškėjo atstovas 2023 m. sausio 16 d. kreipėsi el. paštu į atsakovę dėl atsakymo pateikimo, tačiau LKT 2023 m. sausio 16 d. el. paštu informavo pareiškėjo atstovą, kad atsiprašo už savalaikį atsakymo nepateikimą dėl įstaigos pertvarkos, bei pažymėjo, kad atsakymas į skundą bus pateiktas artimiausiu metu, šią savaitę. Pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 2 d. pakartotinai kreipėsi į LKT el. paštu, kuriame nurodė, jog dėl Skundo iki šiol jokio atsakymo nėra gavę, prašė informuoti apie Skundo nagrinėjimo eigą, informavo, kad nesulaukus atsakymo, kreipsis į teismą. LKT 2023 m. vasario 2 d. informavo, kad pareiškėjo skundas 2022 m. lapkričio 11 d. buvo gautas ir užregistruotas Kalėjimų departamente 2022 m. lapkričio 14 d., Nr. 2G-3274, Skundas buvo nukreiptas nagrinėti Saugumo valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui D. J.. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į teismą 2023 m. vasario 10 d. LKT priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo Skundas laikytinas pagrįstu, prašė Šiaulių kalėjimo administraciją iš naujo įvertinti pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumą, užtikrinant jo dalyvavimą komisijos posėdyje.

Pagal VAĮ (redakcija, galiojusi pareiškėjo Skundo pateikimo metu) 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Teismo vertinimu, visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog LKT pareiškėjo skundo reikalavimą (įpareigoti LKT pateikti atsakymą) įvykdė tik po to, kai pareiškėjo atstovas pateikė skundą teismui. Pareiškėjo atstovui pateikus LKT Skundą, kuris buvo užregistruotas 2022 m. lapkričio 14 d., atsakymą į pareiškėjo atstovo pateiktą Skundą, LKT turėjo pateikti iki 2022 m. gruodžio 12 d. Sutiktina, jog dėl vykusios įstaigos reorganizacijos, Skundo nagrinėjimo terminas, galėjo užtrukti, tačiau VAĮ 10 straipsnio 4 dalis numato galimybę esant objektyvioms priežastims šį terminą pratęsti dar 10 darbo dienų, tačiau dėl termino nagrinėjimo pratęsimo asmuo turi būti informuojamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LKT pati būtų informavusi pareiškėjo atstovą apie tai, jog Skundo nagrinėjimo terminas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl reorganizacijos. Tačiau LKT informavo apie tai, jog Skundo nagrinėjimas užtruko tik po to, kai pareiškėjo atstovas pakartotinai 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi į LKT. Be to, net ir pasikreipus pareiškėjo atstovui pakartotinai į LKT 2023 m. sausio 3 d., Skundas nebuvo išnagrinėtas, todėl pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 2 d. pakartotinai kreipėsi į LKT, tačiau Skundas taip pat nebuvo išnagrinėtas. Po to, kad pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, LKT Skundą išnagrinėjo ir Sprendimą priėmė 2023 m. kovo 8 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo pareiškėjo atstovo kreipimosi į teismą. Įvertinus tai, jog LKT išnagrinėti pareiškėjo atstovo pateiktą Skundą turėjo iki 2022 m. gruodžio 12 d., šį terminą turėjo teisę pratęsti dar 10 darbo dienų, tačiau galutinis Sprendimas buvo priimtas tik 2023 m. kovo 8 d. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovo pateiktam Skundui atsakymas buvo pateiktas ir Sprendimas priimtas beveik po keturių mėnesių nuo Skundo pateikimo dienos, kas patvirtina, jog VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ginčijamais administraciniais aktais objektyviai yra pažeistos asmens teisės (interesai). Tik nustatęs tokį pažeidimą, teismas gali apginti asmenų teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (pavyzdžiui, bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis a. b. Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis a. b. Nr. AS143-560/2010, 2012 m. sausio 9 d. nutartis a. b. Nr. AS756-868/2011).

LVAT yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11).

Šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti LKT per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo Skundą bei pateikti į jį atsakymą, yra neįmanoma įvykdyti, kadangi toks reikalavimas jau buvo įvykdytas LKT priėmus Sprendimą. Taigi, nors pareiškėjui atsakymas (Sprendimas) į Skundą buvo pateiktas praleidus VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, tačiau bylos nagrinėjimo metu, atsakovei priėmus Sprendimą, kuriuo įvertintas pareiškėjo Skundo turinys (Skundas tenkintas), toks įpareigojimas LKT būtų beprasmis, nesukuriantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebeliko ginčo dalyko.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose patikslino reikalavimus ir prašė konstatuoti, jog atsakovė nepateikė laiku atsakymo į Skundą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007). Reikalavimas dėl tam tikrų faktų pripažinimo negali būti skundo dalyku – veiksmų neteisėtumo konstatavimas galėtų būti tik motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad: reikalavimas teismui turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012); reikalavimas dėl tam tikro fakto pripažinimo ar nepripažinimo paprastai negali sudaryti savarankiško skundo reikalavimo, gali būti vertinamas kaip skundo motyvuojamoji dalis (žr., pvz., 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011); iš skunde išdėstytų aplinkybių ir suformuluoto (-ų) reikalavimo (-ų) turi būti aišku, kodėl kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama, kokios teisminės gynybos prašoma teismo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį sprendimą apskritai gali priimti teismas (žr., pvz., 2023 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-173-968/2023; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023).

Atsižvelgus į minėtą LVAT praktiką, akcentuotina, jog pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose patikslintas reikalavimas - konstatuoti, jog atsakovė nepateikė laiku atsakymo į Skundą - nėra tinkamas ABTĮ 88 straipsnio prasme. Toks reikalavimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šis pareiškėjo reikalavimas yra atmestinas.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog LKT išnagrinėjo pareiškėjo atstovo pateiktą Skundą ir pateikė atsakymą į jį, priimdamas Sprendimą, nors ir praleidęs VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, tačiau atsakovei geruoju įvykdžius pareiškėjo skundo reikalavimą bylos nagrinėjimo metu, nebeliko ginčo dalyko, todėl bylos nagrinėjimas nėra tikslingas.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebeliko ginčo dalyko, o pareiškėjo reikalavimas konstatuoti, jog atsakymas į Skundą buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. teisinių paslaugų sutartį pareiškėją atstovavo advokato padėjėja K. Š.. Pagal 2023 m. vasario 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Serija AKS Nr. 2023/6 susipažinimas su dokumentais ir skundo parengimas truko 4 valandas, kuris įkainotas 100 Eur suma. Banko ,,Swedbank“ 2023 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog už pareiškėją S. V. sumokėjo minėtai advokato padėjėjai 100 Eur sumą.

LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Sprendimą gavo po to, kai kreipėsi į teismą, todėl spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju tik po kreipimosi į teismą ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas dar iki kreipdamasis į teismą siekė šį klausimą išspręsti ne teismo tvarka, įrodo, kad teisminis procesas buvo inicijuotas iš esmės tik dėl atsakovo neveikimo.

Nors, vertinant formaliai, pareiškėjas pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punktą, skaitant jį kartu su ABTĮ 41 straipsnio 2 dalimi, savo skundo neatsisakė, spręstina, jog teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jam išliko, nes nepaisant to, kad jam buvo žinoma apie atsakovo priimtą Sprendimą, iš bylos duomenų viseto matyti, jog jis savo teise bylinėtis nepiktnaudžiavo bei tikslino skundo reikalavimą, iš esmės siekdamas įgyvendinti satisfakcinę kreipimosi į teismą funkciją, t. y. prašydamas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-2088/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-94-13). Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjo reikalavimo pripažinti atitinkamus faktus dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas negalėjo išpildyti, spręstina, jog jo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso metu, siekiant apginti savo pažeistas teises, kas, kaip paaiškėjo vėliau, duotosiomis aplinkybėmis tapo neįmanoma, yra pagrįstas.

Esant tokioms aplinkybėms, kaip nustatytosios šioje byloje, konstatuotina, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą geruoju įvykdė pareiškėjo Skundo reikalavimą ir yra atsakingas už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjas turi teisę iš atsakovo gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti visą pareiškėjo prašomą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkintinas, jam priteistinas 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atmesti.

Pareiškėjo V. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti: priteisti pareiškėjui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė