- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 1S-877-919/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- J. K.
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. K. (toliau – J. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. K. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą 251 004,11 Eur turtinę žalą ir solidariai su K. Š. ir J. U. 28 962 Eur turtinę žalą nukentėjusiajai R. K..
2. 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo J. K. prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo – įpareigojimo R. K. atlyginti turtinę žalą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
3. Skundu nuteistasis J. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti jo prašymą iš esmės, tai yra, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą įpareigojimą atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai R. K. pakeisti į viešuosius darbus arba perduoti jo prašymą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo prašymą rėmėsi BPK 360 straipsnio 8 dalies teisiniu reguliavimu (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), tačiau nuteistasis pažymi, jog jis nėra lygtinai paleidžiamas asmuo, todėl šis teisinis reguliavimas neturi jokio reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo prašymo.
3.2. Skunde pažymima, kad nutarties motyvas, jog klausimas dėl nuteistojo probacijos sąlygų pakeitimo gali būti svarstomas tik pagal probacijos tarnybos teikimą yra išvestinis. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnyje nėra numatyta kokia nors privalomoji prašymų teismui, priėmusiam nuosprendį pirmąja instancija (bausmės atlikimo vietos teismui) ikiteisminė kreipimosi tvarka, o jau ypač tokia, pagal kurią tik vienintelė Probacijos tarnyba turėtų kompetenciją kreiptis į teismą.
3.3. Nuteistasis nurodo, kad skundus dėl Probacijos tarnybos pareigūnų veiksmų nagrinėja kitos kompetencijos teismai, tačiau šiuo atveju, Probacijos pareigūnų veikimas ar neveikimas iš viso nebuvo ir nėra jo prašymo dalykas, juolab ir Probacijos tarnybai nėra suteikta jokių specifinių įgaliojimų BPK 362 straipsnio prasme. Ar nuteistasis pasinaudos teise apskųsti probacijos tarnybos pareigūnų veiksmus (neveikimą) probacijos tarnybos vadovybei ir/ar administracinės kompetencijos teismams, neturi turėti jokios reikšmės, todėl atsisakymas išnagrinėti jo prašymą iš esmės yra neteisėtas. Be to, teisinis pagrindas nuteistojo prašymui tinkamai išnagrinėti ir priimti dėl jo sprendimą yra ir BK 74 straipsnio 1 dalies, BPK 357 straipsnio 8 dalies teisinis reguliavimas, kuris yra aiškus ir jokiu būdu nereikalaujantis specifinio, ikiteisminio Probacijos tarnybos įsikišimo, priešingai BPK 357 straipsnio 8 dalis numato tokią galimybę, todėl teismas, atsisakydamas tenkinti (ir net išnagrinėti) jo prašymą, iš esmės nukrypo nuo pareigos vykdyti teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo J. K. prašymą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pakeitimo.
6. Iš nuteistojo J. K. prašymo ir skundo argumentų matyti, kad jis prašo pakeisti baudžiamojo poveikio priemone į viešuosius darbus, kadangi dirba darbą, už kurį nėra mokamas darbo užmokesti ir neturi kitokio pajamų šaltinio. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apie nuteistajam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone teismas gali spręsti tik gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi, nes J. K. su prašymu kreipėsi tiesiogiai į teismą, todėl nėra formalaus pagrindo spręsti J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone.
7. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad J. K. į Probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2016 m. gruodžio 1 d. 2016 m. gruodžio 30 d. jis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, bendrosiomis probuojamųjų asmenų pareigomis, išaiškintos pasekmės už nevykdymą, sudarytas individualus jo priežiūros planas, su kuriuo pasirašytinai jis buvo supažindintas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jo g jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BPK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (PĮ 29 straipsnio 2 dalis). Iš esmės panašios nuostatos įstatymų leidėjo nustatytos tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymuose (BPK 357 straipsnio 8 dalis, 358 straipsnis, BK 74 straipsnis.). Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai pažymėjo, jog dėl probacijos sąlygų pakeitimo Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probacijos sąlygas. Šiuo atveju, vieną baudžiamojo poveikio priemonę kita. Įstatyme nenumatyta, jog nuteistojo prašymu būtų galima keisti probacijos sąlygas.
8. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iš 2019 m. spalio 16 d. prašymo, tiek iš nuteistojo J. K. skundo matyti, kad nuteistasis klaidingai supranta viešųjų darbų sąvoką. BK 42 straipsnyje yra nurodytos visos skirtinų bausmių rūšys, tarp kurių yra viešieji darbai (BK 46 straipsnis). BK 67 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių tarpe yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 straipsnis) ir nemokami darbai (BK 70 straipsnis). Šių priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Apygardos teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonė nėra bausmė. Tai patvirtina ir BK struktūra, kur bausmė yra aprašyta VII Baudžiamojo kodekso skyriuje, o baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas išdėstytos IX Baudžiamojo kodekso skyriuje. BK 67 straipsnio 3 dalyje akcentuojama, kad čia išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme.
9. BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Analogiškai ir BPK 357 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad tik tiems nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, arba įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, BK 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip yra todėl, kad baudžiamojo poveikio priemonės atitikimas siekiamiems tikslams nusprendžiamas ją skiriant, o pakeitimas susijęs tik su objektyviomis galimybėmis baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti. Be to, negalėjimas tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės įvykdyti turi būti pateisinamas, tai yra, turi būti tam tikros objektyvios aplinkybės, trukdančios įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir šios aplinkybės turi būti atsiradusios po baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.
10. Be to, iš nuteistojo prašymo ir skundo turinio aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistasis prašo jį visiškai atleisti nuo turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, o vietoje to paskirti nemokamus darbus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu jam būtų pakeista baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti turtinę žalą ar ją pašalinti į kitą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, tačiau tai nebūtų visiškas atleidimas nuo prievolės sumokėti turtinę žalą nukentėjusiajai, tokiu būdu būtų tik panaikintas šios priemonės įvykdymo terminas (šiuo atveju teismas buvo nustatęs 3 metų terminą).
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. K. jau buvo kreipęsis į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrių prašydamas kreiptis į teismą dėl nuosprendžio sąlygų pakeitimo, į ką Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, jog pagal PĮ 29 straipsnį Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jei kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, todėl Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą žalą nukentėjusiajai, labiausiai atitinka nukentėjusiosios interesus ir šiuo atveju nukentėjusiosios interesas yra prioritetas, nes pakeitus šią pareigą kita, galimai būtų pažeista nukentėjusiosios teisė gauti žalos atlyginimą per teismo nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pasinaudojęs galimybe įstatymo nustatyta tvarka apskųsti tokį Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus sprendimą.
12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.