Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-13 · Administracinė byla Nr. I-817-473/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
I-817-473/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02273-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Gintaras Dzedulionis, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-817-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-02273-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovo atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento 2009-04-28 sprendimą Nr. 2S-1167; 2) įpareigoti atsakovą nustatyti pataisos įstaigose suimtųjų ar nuteistųjų maitinimo tvarką, jiems atsisakius tiekiamo nemokamai maisto, kad užtikrinti konstitucinę nuosavybės apsaugą ir nuosavybės apsaugos garantijas; 3) įpareigoti atsakovą pervesti į pareiškėjo sąskaitą jo maitinimui skirtas lėšas, jam atsisakius suimtiesiems ir kalinamiesiems tiekiamo maisto, ir užtikrinti nemokamo maitinimo principą.

Skunde (b. l. 3) pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo, pareiškėjui nuo 2009-05-01 iki 2009-10-09 atsisakius jam tiekiamo maisto, atsisakyta maitinimui skirtas ir sutaupytas lėšas pervesti į jo asmeninę sąskaitą, reikalingų maisto produktų įsigijimui, iš esmės savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir todėl turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o atsakovas įpareigotas pašalinti padarytus pažeidimus. Konstitucija, LR BPK, LR BK nereikalauja ir nepriverčia suimtąjį ar kalinamąjį privalomai maitintis atsakovui Kalėjimų departamentui pavaldžių pataisos įstaigų tiekiamu maistu, nes kiekvienas suimtasis ar kalinamasis turi teisę maitintis pasirinktu maistu. Jeigu maistu suimtieji ar kalinamieji yra aprūpinami nemokamai, tai jiems atsisakius tiekiamo maisto lėšos, skirtos jų maitinimui turi būti pervestos į jų asmenines sąskaitas, kad suimtasis ar kalinamasis galėtų nusipirkti pasirinktus maisto produktus ir turi būti užtikrintas tokių maisto produktų tiekimas ir aprūpinimas pataisos įstaigose. Nurodo, kad tokia praktika taikoma Europos Sąjungos šalyse: Anglijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, todėl atsakovas turėtų ją remtis.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 29-30) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2009-04-09 Kalėjimų departamente gautas A. B. pareiškimas dėl priverstinio maitinimo įstaigoje tiekiamu maistu bei lėšų už jo maitinimą pervedimo į A. B. asmeninę sąskaitą, jam atsisakius maitintis įstaigoje tiekiamu maistu. Susipažinęs su A. B. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas pareiškimą atmetė. Nurodo, kad suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas vykdomas vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymu bei kitais teisės aktais. Valstybė, siekdama nepažeisti suimtųjų teisių bei laisvių, suėmimą vykdančioms įstaigoms skiria pinigines lėšas suimtųjų materialiniam buitiniam aprūpinimui, į kurį įeina ir lėšos suimtųjų maistui. Kadangi šios lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, jų nepanaudojus pagal paskirtį, šios lėšos, metų gale, yra grąžinamos į valstybės biudžetą. Badaujantiems asmenims maistas vis tiek gaminamas ir tiekiamas į kamerą, o po kurio laiko, jo nesuvalgius, sunaikinamas. Pareiškėjui skundžiamame Kalėjimų departamento 2009-04-28 sprendime Nr. 2S-1167, buvo pasiūlyta parašyti prašymą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui, kad jam nebegamintų maisto, jei jis atsisako jį valgyti. Duomenų, jog A. B. pateikė tokį prašymą, Kalėjimų departamentas neturi. Nurodo, kad suimtieji turi teisę atsisakyti įstaigos tiekiamo maisto bei vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu, už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Šios tvarkos XV skyrius užtikrina maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimą suimtiesiems, tardymo izoliatoriuose esančiose parduotuvėse. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė tinkamai, atsakymus pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti pareiškėjo skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento 2009-04-28 sprendimą Nr. 2S-l 167; 2) įpareigoti atsakovą nustatyti pataisos įstaigose suimtųjų ar nuteistųjų maitinimo tvarką, jiems atsisakius tiekiamo nemokamai maisto, kad užtikrinti konstitucinę nuosavybės apsaugą ir nuosavybės apsaugos garantijas; 3) įpareigoti atsakovą pervesti į pareiškėjo sąskaitą jo maitinimui skirtas lėšas, jam atsisakius suimtiesiems ir kalinamiesiems tiekiamo maisto, ir užtikrinti nemokamo maitinimo principą.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2009-05-01 iki 2009-10-09 (jo paleidimo iš suėmimo įstaigos) atsisakė jam skiriamo suimtiesiems ir nuteistiesiems valstybės tiekiamo maisto (paskelbė bado akciją).

Pareiškėjas 2009-04-04 raštu kreipėsi į LR teisingumo ministeriją, prašydamas nutraukti jo maitinimą laisvės atėmimo vietų įstaigoms skirtu maistu ir pervesti jo maitinimui skirtas lėšas į jo asmeninę sąskaitą (b. l. 35). Šis pareiškimas 2009-04-05 persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos (b. l. 32).

Kauno tardymo izoliatorius 2009-04-17 raštu Nr. 49/37 atsisakė suimtojo pareiškėjo maitinimui skirtas lėšas pervesti į jo asmeninę sąskaitą, motyvuodamas tuo, kad įstatymais nenumatyta tokia galimybė (b. l. 36).

Kalėjimų departamentas 2009-04-28 raštu Nr. 2S-1167 atsakė pareiškėjui, kad jam įstaigos tiekiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pasiūlyta parašyti prašymą Kauno TI direktoriui, kad jam nebegamintų maisto. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad lėšas skirtas jo maitinimui pervesti į jo asmeninę sąskaitą nėra teisinio pagrindo (b. l. 31).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 punktas nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu, suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių XV skyriuje reglamentuojamas suimtiesiems užtikrinamas maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimas tardymo izoliatoriuose esančiose parduotuvėse. Pagal Taisyklių 86 p., tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Parduotuvei privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą nustato Kalėjimų departamento direktorius. XXIV skyriuje reglamentuojami tardymo izoliatoriaus personalo veiksmai suimtajam pareiškus apie badavimą.

Kaip matyti, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato suėmimo vykdymo įstaigų pareigos, kaliniams ar suimtiesiems atsisakius jiems tiekiamo maisto, maitinimui skirtas lėšas pervesti į tokių asmenų asmeninę sąskaitą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui suėmimo metu atsisakius jam valstybės garantuojamo nemokamo maitinimo, nei Kauno tardymo izoliatorius, nei Kalėjimų departamentas neturėjo įstatyminės pareigos pervesti į pareiškėjo sąskaitą jo maitinimui skirtas lėšas, todėl atsakovo veiksmai atitiko įstatymų reikalavimus. Suėmimo vykdymo įstatyme numatyta, kad maistu suimtieji aprūpinami nemokamai (44 str. 5 p.), be to, suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų (28 str.). Minėti teisės aktai nenumato atsakovo pareigos pervesti maitinimui skirtas lėšas į suimtojo asmens sąskaitą, jei jis šio maisto atsisako ar badauja.

Skundžiamas Kalėjimų departamento 2009-04-28 sprendimas Nr. 2S-1167 motyvuotas, priimtas ir pasirašytas įgalioto pareigūno, sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka. Šis atsakovo sprendimas atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Kaip nurodo atsakovo atstovas, suimtiesiems asmenims, kurie badauja, maistas vis tiek gaminamas ir tiekiamas į kamerą, o po kurio laiko, suimtiesiems jo nesuvalgius, sunaikinamas.

Taip pat, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kurių jis neprivalo atlikti pagal jo funkcijas ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, nusprendė : pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Violeta Balčytienė Arūnas Dirvonas

Gintaras Dzedulionis