- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1612-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07409-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., BAB Ūkio banko bankroto administratorė UAB „Valnetas“
Teisėjas Petras Mineikis Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07409-2015-9
2015 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. K., BAB Ūkio banko bankroto administratorė UAB „Valnetas“, antstolė B. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas teismui apskundė antstolės B. T. 2015-05-06 patvarkymą Nr. S-15015321 „Dėl pareikštų prieštaravimų“, argumentuodamas, jog šiuo patvarkymu antstolė nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,0312 ha, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainai nustatyti. Trečią kartą įvertinus parduodamą žemės sklypą, nustatyta per maža sklypo vertė, ji yra daug mažesnė, nei buvo nustatyta anksčiau. Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti antstolę B. T. skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo rinkos kainai nustatyti.
Atsiliepimas
BAB Ūkio bankas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė aiškių ir tinkamų argumentų dėl abejonių ekspertų atliktu žemės sklypo vertinimu. Be to, ekspertui nušalinimo pareiškėjas nereiškė ir tik prasidėjus priverstiniam išieškojimui ėmėsi skųsti antstolės veiksmus, taip vilkindamas skolos išieškojimo procesą.
Antstolė B. T. 2015-06-11 patvarkymu Nr. S-15020091 netenkindama pareiškėjo skundo nurodė, jog žemės sklypų rinkos kainų lyginimas su šalia esančių sklypų nėra tinkamas motyvas, o skirti papildomą ekspertizę netikslinga ir ekonomiškai nenaudinga. Vykdomoji byla Nr. 0005/12/00179 yra vykdoma nuo 2012-02-03 ir skolininkas (pareiškėjas) nesutinka su visais vykdomojoje byloje parengtais ekspertizės aktais, tačiau teikdamas prieštaravimus pats neužsakė turto vertinimo ataskaitos, taigi siekia ne tinkamai nustatyti žemės sklypo rinkos kainą, o vilkina vykdymo procesą. Prašė teismo skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-30 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Panaikino antstolės 2015-05-06 patvarkymą Nr. S-15015321. Įpareigojo antstolę skirti byloje pakartotinę ekspertizę žemės sklypo, kurio plotas 3,0312 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, skolininkui M. K. pervedus lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą už pakartotinę ekspertizę, nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pervesti pinigines lėšas už pakartotinę ekspertizę į antstolės depozitinę sąskaitą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Netenkino antstolės prašymo skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0005/12/00179 medžiagos nustatė, kad antstolės B. T. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/12/00179 dėl priverstinio skolininkų M. K. ir jo sutuoktinės A. K. įkeisto turto pardavimo iš varžytynių išieškotojos BAB Ūkio banko naudai pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutartį Nr. 278-2N/2010. Vykdomojoje byloje išieškojimas nukreiptas į sutartine hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio plotas 3,0312 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-0491-8108. 2012-06-22 UAB „Krivita“, atlikusi šio sklypo ekspertizę, nustatė žemės sklypo vertę – 1 423 000 Lt. UAB „Lovertus“ pateikė antstolei 2013-12-03 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. Ll3/123 LCH NT, kuriuo ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 1 554 000 Lt (450 069,51 Eur). Antstolės 2013-11-05 patvarkymu Nr. S-13034153 minėtas žemės sklypas įkainotas 1 554 000 Lt (450 069,51 Eur) suma. Skolininko M. K. pasirinkta turto vertintoja UAB „Kertė“ pristatė 2015 m. kovo 3–31 d. ekspertizės aktą Nr. 01/2015, kuriuo žemės sklypas įvertintas 284 798,40 Eur (983 351,92 Lt) suma. 2015-04-14 patvarkymu Nr. S-l5012298 antstolė įkainojo žemės sklypą 284 798,40 Eur (983 351,92 Lt). 2015-04-27 skolininkas antstolei pateikė prieštaravimus dėl šios ekspertizės išvados, argumentuodamas, jog vėl nesutinka su nustatyta sutartine hipoteka įkeisto turto kaina, ir prašė skirti pakartotinę žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę. Antstolė skundžiamu 2015-05-06 patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prieštaravimų argumentus (reikia palyginti žemės sklypų, esančių šalia įkeisto ginčo sklypo, kainas, taip pat rinkos vertę, kuri buvo nustatyta anksčiau), motyvuodamas, jog papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.), jog tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai), teismas padarė išvadą, jog iš varžytynių ketinamas parduoti skolininkui ir jo žmonai priklausantis turtas yra Palangos mieste, didelio ploto, nurodoma vertė siekia 300 000 Eur, todėl galimi reikšmingesni turto rinkos vertės svyravimai, be to, turto vertinimas buvo atliktas daugiau nei prieš dvejus metus laiko, vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir sprendė, kad yra tikslinga atlikti pakartotinę turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę. Teismas motyvavo, jog CPK 510 str. įtvirtinta vykdymo proceso šalių teisė teikti antstoliui ir teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjas, teikdamas skundą, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Atsižvelgdamas į tai, teismas antstolės prašymą skirti pareiškėjui baudą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Antstolė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo skundo ir skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Argumentuoja, jog teismas neteisingai įvertino vykdomojoje byloje esančius įrodymus dėl ginčo turto – žemės sklypo vertės nustatymo. Paskutinė sklypo vertės nustatymo ekspertizė atlikta 2015-03-31, taigi prieš keturis mėnesius, o ne prieš dvejus metus, kaip nurodė teismas. Ekspertizę atliko paties pareiškėjo paskirtos turto vertintojos UAB „Kertė“ ekspertė R. I., kurios kompetencija abejonių nekelia. Teismas neargumentavo, kodėl turto vertintojos UAB „Kertė“ ekspertizės aktas yra netinkamas ar akte nurodyta sklypo vertė neatspindi realių tokio turto rinkos kainų. Pareiškėjas, ginčydamas turto įkainojimą, nepateikė jokių juridiškai pagrįstų argumentų, kodėl ekspertės nustatyta turto vertė yra neteisinga. Teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesnių metų – 2012-06-22, 2013-12-03 – ginčo turto vertinimais, nes šiuo atveju aktualus paties skolininko pasirinktos turto vertintojos UAB „Kertė“ 2015 m. kovo 3–31 d. ekspertizės aktas Nr. 01/2015. Teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas prašydamas skirti pakartotines ekspertizes už jas sumokėjo. Skolininkas ne kartą prašė atidėti įmokos už ekspertizės atlikimą mokėjimą, skundė antstolės veiksmus ir teismai pripažino, jog pareiškėjas nepagrįstai prašo atidėti minėtų įmokų mokėjimus. Teismas neįvertino aplinkybės, jog prašydamas skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę pareiškėjas vengia apmokėti tokios ekspertizės išlaidas ir siekia jau ketvirtos turto ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas turi aiškią nuomonę dėl turto vertės, tačiau neprašo įvertinti sutartine hipoteka įkeisto žemės sklypo konkrečia piniginių lėšų suma, o prašo pakartotinės ekspertizės. Tokį pareiškėjo elgesį vertina kaip akivaizdžiai nesąžiningą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Mano, jog teismas teisingai nustatė ir įvertino aktualias ginčui faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas. Teismas klausimą dėl pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo išsprendė vertindamas visas bylos aplinkybes, o iš esmės techninė klaida nurodant paskutinės ekspertizės atlikimo datą negali būti vertinama kaip turinti įtakos teisėtai teismo nutarčiai. Sutinka, jog sumokėjo tik už UAB „Loveretus“ 2013 m. atliktą ekspertizę, tačiau pažymi, jog už kitas ekspertizes sumokėti įmokų neturėjo lėšų. Apeliantė akcentuoja tik vykdymo proceso operatyvumo ir efektyvumo būtinybę (iš esmės gina kreditoriaus interesus), o skolininko teisę į teisingą turto įvertinimą bando paneigti ir galimai yra susitarusi su kreditoriumi realizuoti skolininko turtą kuo mažesne kaina. Tokie antstolės veiksmai prieštarauja etikai, pažeidžia esminius vykdymo proceso principus. Pažymi, jog ginčo turto vertė, šį turtą 2006 m. įkeičiant, siekė 846 097,08 Eur, tačiau 2012 m. turtas įvertintas tik 412 129,29 Eur, 2013 m. – 450 069,51 Eur, o 2015 m. – 284 798,40 Eur. Taigi paskutinės ekspertizės metu nustatyta dvigubai mažesnė turto vertė, nors (palyginti su 2012 m.) šalies ekonomika yra atsigavusi, auga nekilnojamojo turto kainos, taigi kaina akivaizdžiai nepagrįsta, neteisinga. Palangos miesto savivaldybėje yra nustatyta 13 verčių zonų. Pareiškėjo sklypas yra 30.5 zonoje, o lyginamajam vertinimui turto vertintoja parinko sklypus iš kitos, iš 30.13 zonos, kurioje žemės sklypų vertės žymiai mažesnės (sklypai yra arti oro uosto; sklypuose ribotos statybos galimybės; didesnis triukšmingumas). Teigia, jog, UAB „Verslavita“ duomenimis, ginčo turto vertė yra nuo 2,9 mln. iki 3,5 mln. Eur, ir kartu su atsiliepimu pateikia šios įmonės konsultacijos kopiją. Taigi paskutinėje ekspertizės išvadoje 2015 m. nustatyta turto vertė prieštarauja elementariems rinkos dėsniams bei logikai, todėl pakartotinės ekspertizės skyrimas yra neišvengiamas. Nepagrįstu vertina apeliantės prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjo siekis, kad vykdymo procesas vyktų teisėtai, negali būti laikomas sąmoningu veikimu prieš greitą vykdomosios bylos įvykdymą. Mano, jog antstolė yra šališka, nes siekdama greito proceso užbaigimo ne tik pažeidžia pareiškėjo teises, siekia jį sužlugdyti, tačiau ir daro žalą antstolių kaip valstybės pareigūnų vardui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia teismo nutartį, kuria tenkintas skolininko (pareiškėjo) prašymas skirti pakartotinę jam priklausančio turto – žemės klypo, kurio plotas 3,0312 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0005/12/00179 medžiagą, skundžiamos nutarties turinį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines ginčo situacijos aplinkybes, ginčui išspręsti taikė aktualų teisinį reguliavimą, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas (CPK 185 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).
Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Minėta, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo savo iniciatyva imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas prieštarauja dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
Ginčo atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas CPK 682 str. 2 d. suteikta teise pasinaudojo, t. y. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, t. y. dėl UAB „Kertė“ 2015 m. kovo 3–31 d. ekspertizės aktu Nr. 01/2015 nustatytos turto (ginčo sklypo) vertės – 284 798,40 Eur (vykdomosios bylos t. 4, b. l. 125–127). Išnagrinėjusi skolininko prieštaravimus, antstolė, inter alia, atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę sklypo vertei nustatyti, argumentuodama, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atlikta ekspertizė yra neteisinga.
Apeliantės argumentai, jog teismas neargumentavo, kodėl turto vertintojos UAB „Kertė“ ekspertizės aktas yra netinkamas ar akte nurodyta sklypo vertė neatspindi realių tokio turto rinkos kainų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju vertintina aplinkybė, jog ginčo žemės sklypo vertė, kuri buvo nustatyta paskutinio vertinimo metu (2015 m. – 284 798,40 Eur), gerokai skiriasi nuo vertinimo, atlikto prieš 3 metus (2012 m. – 412 129,29 Eur), ir yra itin žema, palyginti su vidutine rinkos verte, buvusia šį turtą įkeičiant 2006 m. (846 097 Eur) (vykdomosios bylos t. 1, b. l. 5–7). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog, 2013 m. atliktos ekspertizės duomenimis, ginčo turto vertė, palyginti su 2012 m. nustatyta, padidėjo nežymiai (2013 m. – 450 069,51 Eur).
Apibendrinęs byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolei ginčo atveju turėjo kilti abejonių dėl UAB „Kertė“ nustatytos turto vertės teisingumo, realumo, atsižvelgiant į šios dienos rinką, ir pan., nes minėtas didelis ginčo turto vertės svyravimas 2012–2015 m. laikotarpiu suponuoja išvadą, jog UAB „Kertė“ 2015 m. kovo 3–31 d. ekspertizės aktu Nr. 01/2015 nustatyta turto vertė – 284 798,40 Eur, labiau tikėtina, neatspindi tikrosios ginčo sklypo vertės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog pakartotinės ekspertizės skyrimas šiuo atveju yra būtinas tam, kad būtų galutinai pašalintos visos abejonės dėl turto vertės ir tokiu būdu būtų užtikrinta, kad vykdymo procese bus išlaikyta vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra, lygiateisiškumas, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (CPK 185 str.).
Įvertinęs nustatytų faktinių ginčo situacijos aplinkybių visetą, remdamasis išdėstytais teisiniais skolininko turto vertės nustatymo aspektais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepagrįsti apeliantės argumentai dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisė skųsti antstolio veiksmus reglamentuota CPK 510 str. ir šią teisę pareiškėjas realizavo tinkamai. Duomenų, jog dėl pareiškėjo veiksmų vykdomojoje byloje nukentėjo ir (ar), tikėtina, gali nukentėti išieškotojo ir (ar) kitų vykdymo proceso dalyvių interesai ir pan., byloje nėra.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.