Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn I. L., nukentėjusiajam L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn I. L. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu I. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2007 m. rugpjūčio 21 d. 18 val. 15 min., Gargžduose, Kvietinių/Parko gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė automobilį Opel Kadett, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris rodė kairio posūkio signalą ir suko į kairę, į Parko gatvę. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 181 punkto reikalavimus ir įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

- panaikinti 2007 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje ir administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl nesant kliūčių bylos nagrinėjimui iš esmės, byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš institucijos skyrusios administracinę nuobaudą 2007 m. rugpjūčio 29 nutarimo (b.l.12), jame aiškiai konstatuota, kad vairuotojo I. L. veiksmai, kuriais pažeisti KET 181 punkto reikalavimai, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Eismo įvykis įvyko Gargžduose, Kvietinių/Parko gatvių sankryžoje, kurioje jis, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi, priešais važiavusį automobilį Opel Kadett, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris rodė kairįjį posūkio signalą ir suko į kairę, į Parko gatvę. I. L. savo paaiškinime (b.l.14) nurodo, kad lenkimo manevrą pradėjo įsitikinęs, kad prieš jį važiuojantis automobilis nerodo kairio posūkio signalo. Tačiau šios aplinkybės yra minimos tik jo ir kartu su juo važiavusio liudytojo T.G. L. K. tiek pirminių paaiškinimų metu (b.l.24), tiek savo atsiliepime į skundą, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dar iki manevro pradžios rodė kairiojo posūkio signalą ir akcentavo, kad automobilio prietaisų skydelyje mirksėjo signalinė lemputė ir girdėjosi veikiančios posūkio signalo relės ritmiškas tonas. Nukentėjusiojo paaiškinimai yra nuoseklūs nuo eismo įvykio tyrimo pradžios ir viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, pripažinus abipusę kaltę dėl eismo įvykio jis irgi yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir savo kaltės dėl KET pažeidimų, kurie jam yra inkriminuoti neneigia. Teismas neturi pagrindo abejoti jo paaiškinimo objektyvumu, nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių jo versiją dėl eismo įvykio kilimo priežasčių. I. L. nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas ir vertinama situacija, nėra nuoseklios ir neatitinka faktinių duomenų, kurie yra surinkti šioje byloje. Savo pirminiame paaiškinime (b.l.14) jis nurodė, kad jam važiuojant iš paskos automobilio Opel Kadett, pastarajam ties Parko gatve sustojus iš uždaros teritorijos išleisti kitą automobilį, jis sustojo jam iš paskos. Pasišalinus kliūčiai ir Opel Kadett automobiliui judant lėtai į priekį, pradėjo lenkti šį automobilį ir lenkimo metu, susilyginus su šiuo automobiliu, šio automobilio vairuotojas pradėjo sukti į kairę, todėl bandė išvengti susidūrimo, suko į Parko gatvę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Savo skunde teismui (b.l.4) nurodė, kad dėl susijaudinimo neteisingai nurodė kai kurias įvykio detales ir teigė, kad automobilis Opel Kadett buvo sustojęs neprivažiavus Parko gatvės, nes iš statybvietės leido į pagrindinį kelią išvažiuoti transportui. Tačiau teismo posėdžio metu, pačio I.L. prašymu apklaustas liudytojas T. G. nurodė, kad I.L. vairuojamas automobilis iš vis nebuvo sustoję važiuojant iš paskos automobilio Opel Kadett. Taip pat teigia, kad nematė jokio automobilio, kurį būtų sustojęs praleisti prieš juos važiuojantis Opel Katett. Liudytojas nurodė, kad važiuojant pagrindiniu keliu, jam esant I.L. vairuojamo automobilio keleiviu, I.L. įjungęs posūkio signalą pradėjo lenkti priešais, ta pačia važiavimo kryptimi, važiavusį automobilį, kuris neparodęs jokio posūkio signalo staiga metėsi į kairę ir įvyko susidūrimas. Nurodė, kad I.L. vairuojamo automobilio važiavimo greitis lenkimo manevro metu buvo iki 60 km/h. Taigi, iš šio liudytojo paaiškinimų akivaizdu, kad viename automobilyje važiavusių asmenų parodymai iš esmės yra skirtingi, kadangi liudytojas nepatvirtino I.L. nurodomų aplinkybių, kad jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs už Opel Kadett, šiam sustojus praleisti iš statybų aikštelės išvažiuojančio automobilio. Taip pat nepatvirtino ir tų aplinkybių, kad I.L. vairuojamas automobilis taip pat lėtai važiavo iš paskos Opel Kadett automobilio, nes liudytojo teigimu lenkimo metu I.L. vairuojamo automobilio greitis buvo iki 60 km/h. Taigi šiuo paaiškinimu yra labiau patvirtinama nukentėjusiojo išdėstytoji versija dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriomis buvo teigiama, kad I.L. vairuojamas automobilis atvažiavo ganėtinai dideliu greičiu jam jau esant sankryžoje ir darant posūkį į kairę. Šias aplinkybes patvirtina ir transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, kadangi Opel Kadett liko sankryžoje ties kontakto vieta, o automobilis Audi po kontakto sustojo tik Parko gatvėje. Būtent tai yra fiksuota autoavarijos vietos schemoje (b.l.16) ir L.K. su atsiliepimu pateiktose eismo įvykio metu padarytuose nuotraukose (b.l.35). Taigi šios aplinkybės byloja apie transporto priemonių skirtingus greičius susidūrimo momentu. Taigi, esant esminių neatitikimų tarp liudytojo paaiškinimo ir I.L. paaiškinimų, teismas šio liudytojo parodymų neturi pagrindo vertinti kaip I.L. atsikirtimus byloje patvirtinančius įrodymus, kuriais patvirtinamas ginčijamo nutarimo nepagrįstumas. Jei asmenys, važiavę vienoje transporto priemonėje teikia skirtingus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, šiais liudytojo parodymais teismas negali remtis kaip objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais vienokias ar kitokias įvykio aplinkybes. Iš šių aplinkybių viseto seka, kad šie paaiškinimai negali būti vertinami kaip I.L. kaltę paneigiantys įrodymai, nes dėl jų įrodomosios vertės kyla abejonių.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. B. ir D. L. nurodė, kad buvo akivaizdi abiejų vairuotojų kaltė. L.K. suko į kairę neįsitikinęs, kad tai bus saugu, o I.L. atliko lenkimo manevrą L.K. sukant į kairę, kai tai privalėjo daryti iš dešinės, kadangi L.K. suko į kairę rodydamas kairį posūkio signalą. Minimoje sankryžoje yra platus kelias ir lenkimo manevrui iš dešinės pusės buvo pakankamai vietos. Liudytojo D.L. teigimu, abu eismo įvykio dalyviai yra Gargždų miesto gyventojai, žino eismo organizavimą mieste, todėl I.L., važiuodamas iš paskos Opel Kadett, matydamas, kad šis automobilis važiuoja lėtai, artėdamas lik sankryžos su šalutine Parko gatve, privalėjo imtis atsargumo priemonių, elgtis apdairiai, o ne lenkti šioje atkarpoje minimą automobilį.

Kaip nustatyta iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, apklaustų liudytojų paaiškinimų, I. L. 2007 m. rugpjūčio 21 d. 18 val. 15 min., Gargžduose, Kvietinių/Parko gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), lenkė automobilį Opel Kadett, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rodantį kairįjį posūkio signalą ir sukantį į kairę, į Parko gatvę, jų važiavimo trajektorijos kirtosi ir įvyko susidūrimas. Iš eismo įvykio vietos schemos, (b.l.16), su kuria sutiko abu eismo įvykio dalyviai, teismui papildomai pateiktų fotolentelių iš eismo įvykio vietos, L.K. pateiktų su atsiliepimu eismo įvykio metu darytų fotografijų (b.l.35), akivaizdu, kad minimoje sankryžoje, dešinės kelio važiuojamosios dalies, transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje judėjimo kryptimi, yra pakankamai vietos atlikti lenkimo manevrui iš dešinės pusės, juolab, kad kelių eismo taisyklių 181 punktas numato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą. Iš to seka, kad nagrinėjamoje situacijoje I. L. veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams nurodytiems KET 181 punkte ir taip pat buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu. Nors I.L. teigia, kad Opel Kadett vairuotojas nerodė kairiojo posūkio signalo ir nebuvo persirikiavęs manevrui į kairę, tačiau liudytojų parodymais, eismo įvykio schema (b.l.16), iš L.K.su atsiliepimu į skundą pateikto kompaktinio disko laikmenose esančių fotografijų, kuriose fiksuotas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, akivaizdu, kad automobilio Opel Kadett vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, kai važiuojantysis paskui jį atliko lenkimo manevrą iš kairės pusės. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Administracinėje byloje Institucijos priimtas nutarimas yra priimtas įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Vertinant nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 297 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Iš teismui pateiktos KET pažeidimų suvestinės duomenų (b.l.26), teismo 2007 m. spalio 18 d. prašymu (b.l.48) pateiktų papildomų įrodymų, nustatyta, kad I.L. 2006 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Šis nutarimas 2006 m. rugsėjo 11 d. sankcionuotas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjos nutartimi. Kaip nustatyta iš 2006 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo kvito, paskirtoji administracinė nuobauda įvykdyta 2006 m. rugsėjo 20 d. Pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda galioja vienerius metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas. Taigi akivaizdu, kad I.L. 2007 m. rugpjūčio 21 d. įvykdžius KET pažeidimą už kurį numatyta atsakomybė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jis turėjo galiojančių nuobaudų, todėl ši aplinkybė turėjo būti inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte - pakartotinumas (2001 m. gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137) ir tai aptariama nutarime, nes nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso ir skiriamos administracinės nuobaudos dydis, kaip tai numato ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatos. Nutarimo priėmimo metu pareigūnui neinkriminavus sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, jos iš vis nėra taikytos ir tai neatsispindėjo parenkant administracinės nuobaudos dydį, kuris privalėjo būti didinamas nuo nuobaudos dydžio vidurkio link maksimumo. Tačiau teismas, nežiūrint to, kad sunkinančių aplinkybių buvimas yra akivaizdus, neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes teismas įpareigodamas inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, iš esmės nurodytų taikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats pareiškėjas nebūtų padavęs skundo, dėl jo manymu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Todėl esant šioms aplinkybėms nutarimas paliekamas nepakeistu ir dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos dydžio. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė : 2007 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistu ir I. L. skundo nepatenkinti. Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas R.Arminas