Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės J. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:

1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 9 MGL bauda. 2020 m. balandžio 28 d. bauda išieškota.

2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2018 m. spalio 31 d. nutartimi Minsko miesto Centrinio rajono teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalimi, BK 182 straipsnio 2 dalimi ir paskirta – 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi suderintą bei neatliktą 2 metų 7 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmę ir galutinė bausmė paskirta – 2 metai 11 mėnesių ir 22 dienos laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtos – 2 metų 11 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, paskirta galutinė subendrinta bausmė –3 metai 2 mėnesiai ir 22 dienos laisvės atėmimo.

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (7 nusikalstamos veikos), BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 2 metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, būti namuose nuo 22 iki 6 val., taip pat įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programose bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

6) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 9 mėnesiams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą 9 mėnesiams – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą 250 Eur turtinę žalą. Baudžiamasis įsakymas 2024 m. rugsėjo 3 d. įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., 2024 m. balandžio 07 d., apie 12.12 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą-(duomenys neskelbtini) priklausantį – 1499 eurų vertės turtą, įrankių skyriuje iš prekių lentynos paėmė įrankių komplektą ,,DeWALT (duomenys neskelbtini) 1499 eurų vertės, ir išėjo iš parduotuvės už prekę nesumokėjęs, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė – 1499 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Esant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis E. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Taip pat įvertintina ir kaltinamojo E. P. asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis E. P. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime konsultuotas gydytojo psichiatro. VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-893/2024 nurodyta, kad kaltinamajam E. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 97). Kaltinamasis E. P. nedirbantis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį E. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieškovų civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė – 1499 Eur civilinį ieškinį (b. l. 37).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiems ir įrodytiems, nekeliantiems abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, todėl tenkintini visiškai, priteisiant civilinio (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti 1499 Eur iš kaltinamojo E. P. (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė kaltinamajam E. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, paskiriant bausmės laikotarpiu intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. P. bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, paskiriant bausmės laikotarpiu intensyvią priežiūrą intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, paskiriant bausmės laikotarpiu intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo, bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

E. P. išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Išaiškinti E. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai iš E. P. ir priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 1499 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.