Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: Kauno apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., 284 str. l d. Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 9 p., 3 d. 72² str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2015-08-06 apie 10.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), antstoliui M. P. vykdant Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir atvykus kartu su turto vertintoju D. B. atlikti turto vertinimo veiksmų, tyčia pastūmė nukentėjusįjį antstolį M. P., trenkė kumščiu į nosį, tokiu būdu padarė nosies sumušimą su poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nusirengęs marškinėlius trenkė jais M. P. į veidą. Tokiais veiksmais panaudodamas smurtą trukdė nukentėjusiajam antstoliui M. P. vykdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

2015-08-06 antstolio M. P. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad vykdydamas teismo sprendimą dėl įkeisto namo (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo, 2015-08-05 susiskambinęs su skolininke J. R. susitarė 2015-08-06 10 val. apžiūrėti namų valdą kartu su turto vertintoju. Atvykus ir pradėjus apžiūrą, už kokiu 5-7 min. atėjo D. R., kuris pradėjo keiktis, įžeidinėti dėl tautybės. D. R. pradėjo jį stumdyti, sudavė ranka į nosį, puolė (b. l. 3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-08-06 specialisto išvada Nr. G2158/15(02), kuria M. P. konstatuota nosies sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26).

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartimi, kuria buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0898 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, garažą, pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 27).

BPK 231 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 231 str. 2 d. numatyta, tam, kas padarė BK 231 str. 1 d. numatytą veiką panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą. Teismų praktikoje nustatyta, kad, vertindamas trukdymą pareigūnui (nagrinėtu atveju antstoliui) atlikti pareigas ir pripažindamas tokį elgesį nusikalstamu, teismas privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas, bet ir įvykio kontekstą: vykdomo teismo sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami teismo sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie teismo sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigūnui, intensyvumą, taip pat paties pareigūno veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigūno veiklai, ir norėtų taip veikti (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009).

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio veiksmų teisėtumas patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 priimta nutartimi civilinėje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuria nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Antstolis, vadovaudamasis priimta teismo nutartimi, atvyko į namų valdą, esančią minėtu adresu kartu su turto vertintoju, kad būtų atliktas turto vertės nustatymas, reikalingas su vykdymu susijusioms procedūroms atlikti, nepažeidžiant teisės aktų. Taigi, antstolio veiksmai neturi priešingumo teisei požymių.

Pažymėtina ir tai, kad apklausta liudytoja J. R. parodė, jog antstolis jai pranešė prieš kelias dienas, jog turi atvykti su turto vertintoju apžiūrėti namą. Be to, kaltinamasis parodė, kada atvykęs antstolis neparodė pažymėjimo, tačiau antstolį yra matęs anksčiau. Tai leidžia teigti, kad kaltinamasis pažinojo antstolį, žinojo, kokiu pagrindu jis atvyko apžiūrėti nekilnojamojo turto. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamasis kalbėjo pakeltu tonu, prašė išeiti, elgėsi agresyviai, neleido vaikščioti po jo namus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turėtų nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį. Taip pat D. B. parodė, kad kaltinamasis provokavo ir jį, ir antstolį, pradėjo smurtauti. Taigi, bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nuteistasis suprato, jog savo smurtiniais veiksmais, kuriuos ir pats pripažino nurodydamas, kad gal ir pataikė antstoliui, sudaro realias kliūtis, t. y. trukdo antstoliui atlikti savo pareigas vykdomojoje byloje, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, dėl kurio jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, antstoliui atliekant teisėtus veiksmus, tiesiogiai susijusius su vykdomąja byla pagal priimtą teismo nutartį, teismo įvertintinas kaip trukdymas antstoliui vykdyti teismo nutartį, panaudojant smurtą (BK 231 str. 2 d.).

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. R. pripažinti kaltu padarius BK 231 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

D. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, nors šią veiką padarė jau būdamas anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas, tačiau teismo vertinimu, kaltinamasis nėra sistemingai nusikalstantis asmuo. Tai rodo, kad D. R. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta žala, kad kaltinamasis yra nevedęs, nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 231 str. 2 d. sankcijoje, bauda. Bausmės baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam už baudžiamąjį nusižengimą galimam skirti baudos dydžiui. Pagal įstatymą, už baudžiamąjį nusižengimą galima skirti iki 150 MGL, už nesunkų nusikaltimą galima skirti iki 500 MGL, o už apysunkį nusikaltimą iki 1000 MGL dydžio baudą (BK 47 str. 3 d).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Kadangi D. R. naują nusikaltimą padarė dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, tai jam paskirtoji bausmė privalo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir į galutinę subendrintą bausmę privalo būti įskaityta bausmė (jos dalis), atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – baudą 40 MGL (1506,40 Eurų).

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., paskirtą baudos bausmę subendrinti ją visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 06 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir baudą 40 MGL (1506,40 Eurų).

Į šios galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2015-12-07 nuosprendį.

Išaiškinti D. R., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

D. R. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.