Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. vasario 23 d. apie 21 val. 00 min., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sutuoktine J. V., tyčia bulvių grūstuvą metė nukentėjusiajai J. V. į galvą, taip padarydamas jai muštinę žaizdą galvoje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jis gyvena su sutuoktine J. V. adresu - (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 23 d. kartu su sutuoktine vartojo alų, buvo antrajame aukšte kambaryje. Apie 21 val. abu jau buvo neblaivūs, kiek tiksliai išgėrė nepamena, jis su alumi nusprendė išeiti pas tėvą pabendrauti. Dėl tokio sprendimo J. V. supyko, nes norėjo pasiimti alų, jis tuo metu stovėjo prie laipų, ji supykusi jam spyrė į nugarą ir jis nukrito laiptais žemyn į pirmą aukštą. Kai krito labai užsigavo dešinę ranką, ji lūžo, buvo nubrozdintas visas veidas. Dėl to, kad sutuoktinė jį pastūmė labai supyko, atsikėlęs nuo spintelės pasiėmė bulvių grūstuvą ir metė iš apačios į sutuoktinę jai į galvą. Pagalvojo, kodėl ji gali su juo taip elgtis, o jis ne. Tada matė, kad sutuoktinei iš galvos bėgo kraujas, jam taip pat labai skaudėjo, todėl iškvietė medikus, o medikai iškvietė policiją. Juos abu su J. V. išvežė į Kauno Klinikas, bet tą pačią dieną paleido namo. Dėl to, kad J. V. jį pastūmė yra atskiras ikiteisminis tyrimas. Dėl to, kad tyčia metė sutuoktinei grūstuvą į galvą labai gailisi. Nurodė, kad kai nukrito praėjo maždaug 5-10 min., kol atsigavo nuo smūgio ir tik tada paėmęs grūstuvą metė J. V. į galvą. Neatsimena, koks buvo atstumas tarp jos ir jo kai metė bet jis buvo pirmame aukšte o ji antrame prie laiptų stovėjo, todėl per laiptus ir metė į ją. Dėl to ką padarė labai gailisi, jie po įvykio susitaikė ir vienas kito atsiprašė, metė į ją grūstuvą kadangi buvo neblaivus ir supykęs, blaivas to nebūtų padaręs. Atlygino ligonių kasai padaryta žalą. Sutinka užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo T. V. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. vasario 23 d. ji buvo namuose su savo sutuoktiniu T. V., buvo adresu (duomenys neskelbtini). Vakare su T. V. gėrė alų, kiek pamena išgėrė tris litrus alaus. Tada apie 21 val., sutuoktinis sugalvojo pasiimti alų ir išeiti pas tėvą. Jie tuo metu buvo antrajame aukšte, sutuoktinis su buteliu stovėjo netoli laiptų, tada ji supykusi, kad jis išeina ir išsinešą alų, spyrė vieną kartą jam į nugarą ir jis nusirideno nuo laiptų žemyn. Nežino ar jis užsigavo, nematė, tačiau jai stovint prie laiptų pamatė kaip sutuoktinis metė jai į galvą bulvių grūstuvą nežino iš kur gavo. Kadangi jai mesdamas grūstuvą tiesiai į galvą ją praskėlė jai pradėjo bėgti kraujas iš galvos, todėl sutuoktinis iškvietė medikus, o medikai iškvietė pareigūnus. Juos abu išvežė į Kauno klinikas, kadangi jai buvo praskelta galva, o T. V. sumušti šonkauliai ir lūžusi ranka, dėl to yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas ir ji dėl to pripažino kaltę, kad jį nustūmė. Nežino, koks buvo atstumas, kai T. V. metė grūstuvą jai į galvą, bet jis stovėjo apačioje, o ji viršuje laiptų. Dėl to, kad sutuoktinis metė grūstuvą ji neturi pretenzijų, bet pareigūnai vis tiek pradėjo tyrimą, kadangi jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sužalojimas - praskelta galva. Ji jam civilinio ieškinio neteiks. Dėl sužalotos galvos daugiau niekur nesigydė. Daugiau šio įvykio niekas nematė. Po įvykio su sutuoktiniu susitaikė ir toliau gerai sutardami gyvena.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto požymių, kurioje nukentėjusysis T. V.

2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu aprašyta ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas daiktas - bulvių grūstuvas.

2024 m. balandžio 2 d. Specialisto išvada Nr. G 657/2024(02) patvirtina, kad J. V. padaryta muštinė žaizda galvoje. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2024 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu (iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenograma, t. y. atidaromas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 95414450899, skambu io prad ia_ 2024-02-23 20_48_37) Jame girdimas pokalbis tarp moters ir BPC operatorės, kviečiama pagalba adresu (duomenys neskelbtini), nes sumuštas vyras ar moteris.

2024 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokolu (iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) aprašytas apžiūrai pateiktas balto metalo su medine rankena daiktas panašus į grūstuvą. Grūstuvo galvutė 11 cm pločio, grūstuvo ilgis su rankena 37 cm. Apžiūrėjus daiktą, dėmių panašių į kraują, nerasta. Sudaryta fotolentelė.

2024 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas įrašas pavadinimu - PSS-20240223-214015UTC+0200 (1). Atidarius įrašą matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykį. Atėjus į vidų matoma moteris, kuri sėdi su apibintuota galva, o vyras guli lovoje su sugipsuota ranka, kuris teigė, kad neatsimena, kaip ją susilaužė. Pareigūnai klausia, kas nutiko, bet, nei vyras, nei moteris nepaaiškina. Moteris atsisako vykti su medikais, šaukia. Moteris vis kartoja, kad jai yra viskas gerai. Moteris aiškina, kad T. V. yra jos vyras daugiau nieko neturi. Pareigūnė kalbasi su moterimi gyvenimiškomis temomis, siūlo savo pagalbą. Moteris su pareigūne išeina į kiemą. Pareigūnė paprašo moters ateiti prie automobilio pasitikrinti blaivumą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. V. ir nukentėjusioji J. V. sutuoktiniai, kartu gyvena bei veda bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu, kuomet šis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sutuoktine J. V., tyčia bulvių grūstuvą metė nukentėjusiajai J. V. į galvą. Tokiu būdu kaltinamasis padarė nukentėjusiajai J. V. muštinę žaizdą galvoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo T. V. atliktų neteisėtų veiksmų – metimo į nukentėjusiąją bulvių grūstuvo, padarytos muštinės žaizdos galvoje - ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios J. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo T. V. įvykdyti veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. V. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs administracine tvarka baustas, psichiatrinis gydymas gydėsi, tačiau specialisto išvada Nr. 93TPK-384/2024 patvirtina, jog T. V. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Priklausomybės ligų gydymas – nesigydė.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Nukentėjusioji J. V. civilinio ieškinio nepareiškė. Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl 139,61 Eur žalos atsisakė, nurodė, kad kaltinamasis atlygino žalą, yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio atsisakymas priimamas, procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - bulvių grūstuvas, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas J. V. DVD laikmena su pareigūnų kūno kameros įrašu, DVD laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomi prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti T. V. bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų, per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, T. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų, per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- bulvių grūstuvą, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti J. V..

- DVD laikmeną su pareigūnų kūno kameros įrašu ir DVD laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, saugomus prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.