Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams L. B. ir J. K. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei atsakovės J. K. priešieškinį ieškovei A. B. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir valdymo teisių pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo perkelti ieškovei pirkėjo (atsakovės J. K.) teises ir pareigas į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas ginčo butu arba Butu), pagal 2015-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovę A. B. sumokėti atsakovui L. B. 15.000,00 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti atsakovą L. B. grąžinti atsakovei J. K. 15.000,00 Eur, kuriuos atsakovė J. K. sumokėjo atsakovui L. B. 2015-10-21 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. R-5887. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas L. B. santuokos metu apie 1990-1993 m. įgijo ginčo butą. Nuo 2000 m. santuokai faktiškai iširus, ieškovė liko gyventi Bute, o atsakovas išsikraustė pas savo tėvus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-20 sprendimu nutraukė ginčo šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalino šalims Butą lygiomis dalimis. 2015-09-01 ieškovė gavo notarės N. P. persiųstą 2015-08-28 atsakovo pareiškimą, kuriuo buvo informuota apie atsakovo ketinimą parduoti jam priklausančią 1/2 dalį Buto už 15.000 Eur kainą. Ieškovei, Buto bendraturtei, taip pat pasiūlyta per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos informuoti atsakovą, ar ji ketina pasinaudoti pirmumo teise pirkti atsakovo parduodamą Buto dalį. Tuo metu Ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, be to, ji ketino inicijuoti teisme naują civilinę bylą dėl patirtų nuostolių dėl atsakovui priklausančios Buto dalies išlaikymo atlyginimo, savo valios pasinaudoti pirmenybės teise pirkti atsakovui priklausančią Buto dalį ieškovė nepareiškė.Ieškovei tikintis 5764,82 Eur nuostolių atlyginimo bei susitarus su giminaičiais dėl piniginių lėšų paskolos, ieškovė nusprendė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti atsakovo ½ dalį Buto už 15.000 Eur kainą. 2015-10-19, Ieškovo atstovei susisiekus su Atsakovu telefonu, jis patikino, kad jam priklausanti Buto dalis dar nėra parduota, todėl ieškovė išsiuntė atsakovui ir notarei N. P. pranešimą, kuriuo informavo apie savo valią pirkti atsakovui priklausančią Buto dalį. Šis pranešimas atsakovui ir notarei buvo įteiktas 2015-10-20. Tačiau atsakovas L. B. 2015-10-21 pirkimo-pardavimo sutartimi jam priklausančią 1/2 dalį Buto pardavė atsakovei J. K..Atsakovai L. B. ir J. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovė J. K. pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašo nustatyti ginčo buto naudojimosi tvarką - ieškovė A. B. naudojasi kambariais, buto plane pažymėtais 26-2 ir 26-3, bendro 19,30 kv. m. ploto, atsakovė J. K. naudojasi kambariu, buto plane pažymėtu 26-6, bendro 18,08 kv. m. ploto, ieškovė A. B. ir atsakovė J. K. bendrai naudojasi patalpomis, buto plane pažymėtomis 26-1 (koridorius), 26-4 (kambarys), 26-5 (virtuvė), 26-7 (vonia), 26-8 (tualetas) bei prašo įpareigoti ieškovę A. B. perduoti J. K. ar jos įgaliotiems asmenims buto įėjimo durų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų raktus, kuriuos atsakovė J. K. ar jos įgalioti asmenys grąžins ieškovei, kai pasidarys raktų dublikatus, taip pat nedaryti jokių kliūčių J. K. naudotis butu.Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė nustatyti tokią ginčo buto naudojimosi tvarką: ieškovei A. B. paskiriami naudotis kambariai, buto plane pažymėti 26-3 ir 26-4, 26,98 kv. m. bendro ploto, buto patalpa, buto plane pažymėta 26-2 (sandėliukas), 4,39 kv.m. bendro ploto, atsakovei J. K. paskiriamas naudotis kambarys, buto plane pažymėtas 26-6, 18,08kv.m. bendro ploto, ieškovei A. B. ir atsakovei J. K. paskiriama bendrai naudotis patalpomis, buto plane pažymėtomis 26-1 (koridorius), 8,34 kv.m. bendro ploto, 26-5 (virtuvė), 8.46 kv.m. bendro ploto, 26-7 (vonia), 2,60 kv.m. bendro ploto, 26-8 tualetas), 0,90 kv.m. bendro ploto.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Teismas nustatė atsakovės J. K. pasilūlytą naudojimosi ginčo butu tvarką - ieškovė A. B. naudojasi kambariais, buto plane pažymėtais 26-2 ir 26-3, bendro 19,30 kv. m. ploto, atsakovė J. K. naudojasi kambariu, buto plane pažymėtu 26-6, bendro 18,08 kv. m. ploto, ieškovė A. B. ir atsakovė J. K. bendrai naudojasi patalpomis, buto plane pažymėtomis 26-1 (koridorius), 26-4 (kambarys), 26-5 (virtuvė), 26-7 (vonia), 26-8 (tualetas).Teismas sprendimu taip pat įpareigojo ieškovę perduoti atsakovei J. K. ar jos įgaliotiems asmenims ginčo buto įėjimo durų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų raktus, kuriuos atsakovė J. K. ar jos įgalioti asmenys grąžins ieškovei, kai pasidarys raktų dublikatus, taip pat nedaryti jokių kliūčių J. K. naudotis ginčo butu.Teismas nurodė, kad CK 4.79 str. 2 d. numato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą - per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. CK 1.122 str. 1 d. numato, kad jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Ieškovė nepareiškė savo sutikimo pirkti butą per vieną mėnesį, o informavo atsakovą L. B. 2015-10-19 raštu, nėra. CK 4.19 str. 2 d. nustatytas 1 mėn. terminas pareikšti sutikimą praleistas, todėl pagal įstatymo nuostatas atsakovas L. B. galėjo parduoti savo dalį buto atsakovei J. K..Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl kompensacijos bendraturčių iniciatyva spręsti nebuvo. Todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės J. K. priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes tai labiausiai atitinka idealiąsias dalis bendraturčių nuosavybėje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimą civilinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams L. B. ir J. K. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo tenkinti visa apimtimi. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė, nesant galimybės priimti pirmame punkte nurodyto sprendimo, sprendimą civilinėje pakeisti - nustatyti tokią ginčo buto, naudojimosi tvarką: ieškovei A. B. paskirti naudotis kambariais, buto plane pažymėtais 26-3 ir 26-4, 26,98 kv.m. bendro ploto, buto patalpa, buto plane pažymėta 26-2 (sandėliukas), 4,39 kv.m. bendro ploto, atsakovei J. K. paskirti naudotis kambariu, buto plane pažymėtu 26-6, 18,08 kv.m. bendro ploto, ieškovei A. B. ir atsakovei J. K. paskirti bendrai naudotis patalpomis, buto plane pažymėtomis 26-1 (koridorius), 8,34 kv.m. bendro ploto, 26-5 (virtuvė), 8,46 kv.m. bendro ploto, 26-7 (vonia), 2,60 kv.m. bendro ploto, 26-8 (tualetas), 0,90 kv.m. bendro ploto.Apeliantė neišreiškė per vieną mėnesį sutikimo pirkti buto dalį, tačiau ieškovė pasibaigus vieno mėnesio terminui gavo iš atsakovo 5764,82 Eur nuostolių atlyginimo sumą, susitarus su giminaičiais dėl piniginių lėšų paskolos, ieškovė nusprendė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti atsakovo parduodamą jam priklausančią ½ dalį Buto už 15.000,00 Eur kainą. 2015-10-19, ieškovės atstovei susisiekus su atsakovu telefonu, jis patikino, kad jam priklausanti Buto dalis dar nėra parduota, todėl ieškovė išsiuntė atsakovui ir notarei N. P. pranešimą, kuriuo informavo apie savo valią pirkti atsakovui priklausančią Buto dalį. Šis pranešimas atsakovui ir notarei buvo įteiktas 2015-10-20. Tačiau atsakovas, nepaisė jam žinomos ieškovės valios.Teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovė jau daugelį metų gyvena ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Bute, šį Butą viena prižiūri ir išlaiko, yra fiziškai ir psichologiškai su juo labai susijusi. Be to, Bute gyvena ir ginčo šalių sūnus su šeima. Tuo tarpu atsakovai neturi jokių stiprių ryšių su Butu, apart turimos (turėtos) nuosavybės teisės į Butą, kurios atsakovas jau daugelį metų neįgyvendino (Atsakovas niekada nerodė jokio intereso naudotis Butu ir visą laiką deklaravo, jog Butas liks Ieškovei. Savo nuomonę atsakovas pakeitė tik pradėjus ginčo šalių santuokos nutraukimo procesą). Atsakovas, perleisdamas savo nuosavybės teisę į 1/2 dalį Buto ne ieškovei, kuri tuo metu buvo išreiškusi norą pirkti šią Buto dalį ir atsakovas apie tai žinojo, o atsakovei, kurios iki tol nepažinojo, tai buvo jų šeimai svetimas žmogus, iš esmės pažeidė ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius bei sudarė grėsmę ateityje kilti papildomiems konfliktams tarp bendraturčių.Teismas neatsižvelgė į kitą labai svarbią aplinkybę - tuo metu, kai atsakovas sužinojo apie tokią Ieškovės valią, jis dar nebuvo sudaręs su atsakove jam priklausančios ½ dalies Buto perleidimo sandorio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kiti bendraturčiai nepasinaudoja pirmenybės teise per įstatyme nurodytą ar bendraturčių susitarimu nustatytą terminą, o bendrosios nuosavybės dalis neparduodama dar kurį laiką, tai jie, pakeitę savo sprendimą dėl dalies, esančios bendrąja nuosavybe įsigijimo, elgdamiesi sąžiningai, protingai ir teisingai, turi informuoti šią dalį parduodantį bendraturtį apie norą pirkti parduodamą dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).Teismas nepagrįstai nurodė, kad Ieškovės pirmenybės teisė pirkti atsakovui priklausančią Buto dalį išnyko, nes buvo praleistas šios teisės įgyvendinimo terminas. Toks teismo vertinimas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei reikalavimo užtikrinti bendraturčių teisinius, ekonominius ir socialinius interesus bei mažinti bendraturčių skaičių siekiant efektyvesnio daikto valdymo. Jeigu vieno bendraturčio turto dalis, esanti bendrąja nuosavybe, dar nėra parduota trečiajam asmeniui, tai kitas bendraturtis turi turėti galimybę, net ir praleidęs terminą, įgyvendinti savo pirmenybės teisę įsigyti šią turto dalį.Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal teismo nustatytą naudojimosi Butu tvarką ieškovei priskirtas gyventi tik 14,91 kv.m. bendro ploto kambarys, Buto plane pažymėtas 26-3, kai tuo tarpu Atsakovei priskirtas gyventi 18,08 kv.m. bendro ploto kambarys, Buto plane pažymėtas 26-6, t. y. apie 4 kv.m. didesnis gyvenamasis plotas, taip pažeidžiant adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.Teismas nepagrįstai atsakovės prašymu Buto kambarį, Buto plane pažymėtą 26-4, kurį sudaro 12,07 kv.m. bendro ploto, priskyrė bendram ginčo šalių naudojimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka arba lieka kuo mažiau bendrai naudojamų objekto dalių, taip maksimaliai sumažinant bendraturčių interesų ir teisių konkurencijos riziką. Teismo patvirtinta naudojimosi Butu tvarka neatitinka šių kriterijų, nes vienas iš gyvenamųjų kambarių paliekamas ginčo šalių bendram naudojimui. Naudotis bendru kambariu be nuolatinių konfliktų bus neįmanoma, nes ieškovė ir atsakovė yra visiškai nepažįstamos, jų nesieja jokie šeimos ar draugystės ryšiai.Pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi Butu tvarką atsakovei naudotis būtų paskirtas jos prašomas kambarys, Buto plane pažymėtas 26-6, 18,08 kv.m. bendro ploto, kas užtikrintų Atsakovės interesų patenkinimą, juolab, labai tikėtina, jog atsakovė jai priklausančia Buto dalimi niekada nesinaudos, nes gyvena kitame mieste ir yra garbaus amžiaus. Ieškovei paskiriamas naudotis didesnis Buto plotas - kambariai, Buto plane pažymėti 26-3 ir 26-4, 26,98 kv.m. bendro ploto, Buto patalpa, Buto plane pažymėta 26-2 (sandėliukas), 4,39 kv.m. bendro ploto, - pateisinamas tuo, kad ieškovė jau daugelj metų gyvena šiame Bute, ji viena Butą prižiūri ir išlaiko, yra fiziškai ir psichologiškai su juo labai susijusi, šiame Bute gyvena ir ginčo šalių sūnus su šeima, tad jiems reikalinga naudotis didesnė Buto dalis. Tuo tarpu atsakovė turi kitą gyvenamąjį būstą, dėl ko jos interesas naudotis Butu yra gerokai mažesnis nei Ieškovės.Atsakovė, priešingai nei ieškovė, jokių įrodymų ar konkrečių paaiškinimų, kokią žalą ji patirtų, jeigu būtų nustatyta Ieškovės siūloma naudojimosi Butu tvarka, Teismui nepateikė. Iš to seka, kad Atsakovei kompensacija nėra būtina, jeigu būtų nustatyta Ieškovės siūloma naudojimosi Butu tvarka, todėl Teismas negalėjo atmesti Ieškovės siūlomos nustatyti naudojimosi Butu tvarkos, remiantis vien tuo, jog byloje nebuvo keltas kompensacijos priteisimo klausimas, kas iš esmės priklauso tik nuo Atsakovės valios.Atsakovė J. K. prašė apeliacinį skundą atmesti atmesti ir nurodė, kad daiktinėje teisėje nėra pripažįstama, kad fizinis, psichologinis ar kitoks ryšys su turtu gali būti to turto nuosavybės teisės įgijimo, praradimo ar jo dalių padidėjimo arba sumažėjimo pagrindu. Asmuo gali turėti kelis būstus, tačiau gyventi tik viename, todėl ryšio nesukūrimas su asmeniui priklausančiu gyvenamuoju būstu, kuriame asmuo negyvena ir niekada negyveno, logiškai niekaip negali lemti jo nuosavybės teisių sumažėjimo, visiško išnykimo ar kitokio pasikeitimo.Ginčo situacija nuo apeliantės nurodytų precedentų skiriasi tuo, kad ieškovė persigalvojo ir nusprendė pirkti atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje jau po to, kai atsakovas buvo prisiėmęs sutartinių įsipareigojimų 2015 m. spalio 5 d. sudarė preliminariąją turto pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį sudaryti iki 2015 m. spalio 23 d. Iš pirkėjos (atsakovės) pusės sutartis buvo pradėta vykdyti preliminariosios sutarties sudarymo dieną sumokant atsakovui didelę kainos dalį. Už sutarties nevykdymą buvo numatytos sankcijos.Atsakovė laikosi savo pozicijos, kad būtinoji sąlyga turi būti tokia, kad vienai iš ginčo šalių atitenka patalpos 26-2 ir 26-3, o kitai – 26-6 (visos likusios bendro naudojimo), nes tai idealiausiai pagal buto plotą, eksplikaciją ir patalpų išsidėstymą atitinka dviems bendrasavininkiams priskirtinas atskiras buto dalis. Joks kitoks patalpų tarp ginčo šalių paskirstymas neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, įskaitant ir ieškovės siūlomą naudojimosi butu tvarka, pagal kurią ieškovė gauna daugiau teisių (buto patalpų), negu atsakovė. Įstatyme nėra jokių apribojimų, nustatančių, kad bendraturčiai turi būti susiję draugystės ar šeimos ryšiais. Jei įstatymas (daiktinėje teisėje) bendraturčių konfliktų prevencijai teiktų viršenybę, tai įstatymų leidėjas nustatytų apribojimų įsigyti bendrosios nuosavybės turto dalį bet kokiems asmenims, o vertintų pagal konfliktiškumą. Taip pat įstatymas nenumato ir prioriteto neteikia bendrasavininkiui, su kuriuo gyvena daugiau asmenų, negu gyvena su kitu bendrasavininkiu. Atsakovės, kaip ir bet kokio kito nuosavybės teisės subjekto, konkretaus objekto nuosavybės teisė neįpareigoja ją gyventi ar nepertraukiamai valdyti šį konkretų objektą, nes nepertraukiamas valdymas nelemia nuosavybės teisių ar nukrypimo nuo lygių naudojimosi konkrečių turtu teisių nustatymo .

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovės J. K. argumentais.

Dėl pirkėjo teisių perkėlimo ieškovei

Atsakovė J. K. pagrįstai nurodė, kad civilines daiktines teises reglamentuojančios teisės normos nevertina fizinio, psichologinio ar kitoks ryšio su turtu kaip aplinkybių, kurios reikšmingos nuosavybės teisės atsiradimui ar jos dalių padidėjimui arba sumažėjimui. Taip pat ieškovės nurodytas "ryšys su turtu" nėra įstatymo leidėjo nurodytas kaip pagrindas ar svarbi aplinkybė sprendžiant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendrasavininkiui ar naudojimosi bendrąja daline nuosavybe nustatymo tvarkos klausimą. Šios aplinkybės niekaip nelemia vienokio ar kitokio bendrosios dalinės nuosavybės teisių modifikavimo, todėl yra teisiškai nereikšmingomis.Bet koks asmuo gali turėti ne vieną gyvenamąjį būstą. Todėl ryšio nesukūrimas su asmeniui priklausančiu gyvenamuoju būstu, kuriame asmuo negyvena ir niekada negyveno, niekaip negali lemti jo nuosavybės teisių sumažėjimo, visiško išnykimo ar kitokio pasikeitimo.Aplinkybė dėl atsakovo į Ukmergės rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos 5764,82 Eur sumos ieškovės negali būti vertinama kaip "atsakovo ieškinio pripažinimas" ir garantija, kad ieškovė gaus šią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teisme atsakovas paaiškino, kad šią sumą jis į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo ne todėl, kad pripažino ieškovės ieškinį dėl bendro buto išlaikymo išlaidų priteisimo (pateiktą Ukmergės rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-2067-759/2015), o siekdamas, kad teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų trukdžiusios atsakovo priklausančio buto dalies pirkimo-pardavimo sandoriui (2015-10-05 atsakovas L. B. ir atsakovė J. K. sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį). Todėl ieškovė niekaip negalėjo tikėtis (bent jau iki teismo sprendimo priėmimo), kad atsakovo L. B. į Ukmergės rajono teismo depozitinę sąskaitą įnešta 5764,82 Eur suma atiteks jai ir tokiu būdu pagerins jos finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo atmestas.Apeliantė pripažįsta, kad praleido CK 4.19 str. 2 d. imperatyviai nustatytą vieno mėnesio terminą pareikšti sutikimą. Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007, pagal analogiją gali būti taikoma šalių ginče. Apeliantė argumentas neapgrįstas, nes kasacinėje byloje bendraturčiui (ieškovui) buvo atsisakyta perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nes jis nors ir praleidęs terminą nesikreipė į bendraturtį (atsakovą) pareikšdamas valią ir pageidavimą pirkti bendrosios dalinės nuosavybės objektą, kol šis dar nebuvo parduotas atsakovo rastam pirkėjui. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir suformulavo taisyklę, kad tuo atveju, kai kiti bendraturčiai nepasinaudoja pirmenybės teise per įstatyme nurodytą ar bendraturčių susitarimu nustatytą terminą, o bendrosios nuosavybės teisės objektas neparduodamas dar kurį laiką, tai jie, pakeitę savo sprendimą, elgdamiesi sąžiningai, protingai ir teisingai, turi informuoti šią dalį parduodantį bendraturtį apie norą pirkti parduodamą dalį. Bet ši nuostata taikytina tik iki to momento, kol bendraturtis dar nerado savo dalies pirkėjo.Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo prisiėmęs sutartinių įsipareigojimų dėl ginčo buto - 2015 m. spalio 5 d. sudarė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2015 m. spalio 23 d. Būsima pirkėja (atsakovė J. K.) preliminariają sutartį pradėjo vykdyti preliminariosios sutarties sudarymo dieną sumokant atsakovui 3000 Eur, 2015-10-08 - 6000 Eur, ir 2015-10-21 - 6000 Eur. Preliminariosios sutarties 5.1 punktu šalys susitarė dėl teisinių sankcijų, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta laiku: jei taip įvyktų dėl pirkėjos kaltės, pardavėjui liktų avansas; jei taip įvyktų dėl pardavėjo kaltės, šis turėtų sumokėti pirkėjai dvigubą avanso sumą.2015 m. spalio 19 d. jau buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir sumokėta didžioji dalis kainos (12000 Eur iš 15000 Eur) iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo likę dvi dienos, todėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties šalys sąžiningai įgijo teisėtus lūkesčius, kad buto bendraturtė (ieškovė) neketina įsigyti buto dalies .

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

CK 4.81 str. besąlygiškai nustato, kad buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.Kiekvieno savininko teisė jam priskirtą bendrosios nuosavybės turto dalį pertvarkyti kaip tik nori pats savininkas, t.y. sujungti kelis mažesnius plotus į vieną bendrą ar iš vieno bendro ploto padaryti daugiau mažesnių pagal plotą patalpėlių (jei tik leidžia techninės galimybės). Tai yra teisė, bet ne pareiga, todėl ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka bus priversta patirti papildomų išlaidų dėl patalpų 26-2 ir 26-3 sujungimo.Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad jai nėra skirtumo, ar jai atitektų buto patalpos 26-2 ir 26-3, o ieškovei - 26-6, ar atvirkščiai. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad būtinoji sąlyga turi būti tokia, kad vienai iš ginčo šalių atitenka patalpos 26-2 ir 26-3, o kitai - 26-6 (visos likusios - bendro naudojimo), nes tai idealiausiai pagal buto plotą ir patalpų išsidėstymą atitinka abiejų bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siūlomas paskirstymas neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, įskaitant ir ieškovės siūlomą naudojimosi butu tvarką, pagal kurią ieškovė gauna daugiau teisių (buto patalpų), negu atsakovė.Ieškovės siūlymas jai priskirti buto patalpą 26-4, nes tai esą atitiks socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu, yra iš esmės nesuderinamas su šalims tenkančių turto lygių dalių (adekvatumo) principu. Ieškovei atitektų vienai naudotis 31,37 kv. m. ploto izoliuotos patalpos (kambariai), atsakovei J. K. atitektų vienai naudotis 18,08 kv. ploto kambarys, o likusiomis patalpomis bendraturtės naudotųsi lygiomis dalimis. Akivaizdu, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka iš esmės neatitiktų kiekvienos iš bendraturčių turimos nuosavybės dalies. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka pagal kurią ieškovė viena naudotųsi 19,30 kv.m. izoliuotomis patalpomis, o atsakovė 18,08 kv. ploto patalpa, iš esmės atitinka šalių turimas nuosavybės dalis ir yra net naudingesnė ieškovei. Įstatymuose nėra jokių apribojimų, nustatančių, kad bendraturčiai turi būti susiję draugystės ar šeimos ryšiais. Taip pat įstatymas nenumato ir prioriteto neteikia bendrasavininkiui, su kuriuo gyvena daugiau asmenų. Atsakovės, kaip ir bet kokio kito nuosavybės teisės subjekto, konkretaus objekto nuosavybės teisė neįpareigoja ją gyventi ar nepertraukiamai valdyti šį konkretų objektą, nes nepertraukiamas valdymas nelemia nuosavybės teisių ar nukrypimo nuo lygių naudojimosi konkrečių turtu teisių nustatymo. Socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijai adekvatumo kriterijaus atžvilgiu gali būti taikomi tik subsidiariai.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nėra galimybės paskirstyti šalims patalpas proporcingai jų turimai nuosavybės daliai nėra. Tokia galimybė yra, ir ji atitinka atsakovės pasiūlytą ir teismo nustatytą naudojimosi butu tvarką. Aplinkybės, kad ieškovė jau daugelį metų gyvena šiame bute, ji viena butą prižiūri ir išlaiko, yra fiziškai ir psichologiškai su juo labiau susijusi, šiame bute gyvena jos sūnus su šeima, o atsakovė neturi jokių stiprių ryšių su butu, turi kitą gyvenamąjį būstą, dėl ko jos interesas naudotis butu yra gerokai mažesnis nei ieškovės, yra teisiškai nepagrįstos ir nereikšmingos. CK 4.75 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Atsiradus konkretiems nesutarimams bet kuri iš šalių galės teismo tvarka spręsti savo pažeistų teisių gynimo klausimus, pakeisti naudojimosi tvarką adekvatumo kriterijaus atžvilgiu ir susitarti dėl kompensacijų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė teisingai nustatęs, kad kambarys 26-4 šalių bus naudojamas bendrai.Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei J. K. iš ieškovės priteisiama 300 eur patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą

palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. K. iš ieškovės A. B. 300 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.