- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2-534-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-00009-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- I. G., A. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims I. G. ir A. J., išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio (nuo sudarymo momento) tarp ieškovo G. G. ir atsakovo V. J. sudarytas: 1) 2016-12-23 paskolos sutartį; 2) 2017-11-27 paskolos sutartį; 3) 2018-02-14 paskolos sutartį; 4) 2018-01-19 paskolos sutartį ir jos 2018-05-04 pakeitimą; ir taikyti restituciją įpareigojant ieškovą G. G. grąžinti atsakovui V. J. šias sumas: 1) pagal 2016-12-23 paskolos sutartį – 92 000 Eur; 2) pagal 2017-11-27 paskolos sutartį – 25 000 Eur; 3) pagal 2018-02-14 paskolos sutartį – 32 000 Eur; 4) pagal 2018-01-19 paskolos sutartį ir jos 2018-05-04 pakeitimą – 164 000 Eur.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00029 bei Nr. 0034/19/00030 ir uždrausti išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, t. y. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 416/2158 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)k; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškiniu ginčijamos paskolos sutartys, kurių įvykdymas yra užtikrintas maksimaliosiomis sutartinėmis hipotekomis, pagal kurias atsakovui yra įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas, kurio atžvilgiu pradėtas išieškojimas minėtose vykdomosiose bylose. Šiuo atveju priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą paskolos sutartys ir paskolos sutarčių pagrindu sudarytos įkeitimo sutartys, kurios yra papildomos prievolės, nebegaliotų. Tačiau šiuo metu pagal galimai niekines sutartis jau yra pradėtas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Atsakovui išvaržius hipoteka įkeistą turtą pagal galimai negaliojančias hipotekos sutartis ir iš jų kylančias prievoles, išvaržytas nekilnojamas turtas pereitų sąžiningam trečiajam asmeniui, iš kurio išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnio 2 dalį yra negalimas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš hipoteka įkeisto turto būtų išieškotos ir netesybos, nors tenkinus ieškovo ieškinį, netesybų reikalavimui pagrindas apskritai išnyktų, kadangi paskolos sutartys, kuriose buvo susitarta dėl netesybų, būtų pripažintos niekinėmis. Ieškovo manymu, siekiant išvengti teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkintas ieškovo reikalavimas, prasmės praradimo, naujų teisminių procesų inicijavimo, reikšmingos žalos ieškovui bei jo interesams padarymo, yra būtina taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir byloje pagal ieškovo ieškinį gali būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Ieškinio pagrįstumą patvirtina ne tik kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, tačiau ir duomenys apie tai, kad atsakovo atžvilgiu dėl jo neteisėtos veiklos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo prašymą ir Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-317/2020 atsakovas ir jo sutuoktinė yra teisiami dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2025 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020-01-24 nutartimi ieškovo G. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomų aplinkybių visuma ir jų teisinis vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
6. Teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – darė išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų šiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai pagrįsti. Teismas nurodė, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje grindė tomis aplinkybėmis, kad po palankaus teismo sprendimo priėmimo nustotų galioti ieškovo turto įkeitimo sutartys, tačiau įkeistas ieškovo turtas jau būtų išvaržytas atsakovo reikalavimams patenkinti, būtų išieškotos ir netesybos, kurių išieškojimo pagrindas po teismo sprendimo apskritai išnyktų. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus, kuriuos jis atlieka ar ateityje ketina atlikti, kad būtų apsunkintas būsimo, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Aplinkybė, kad ieškovas savo valia sudarė ginčijamas paskolos sutartis, įkeitė prievolių įvykdymui turimą turtą, gavo pinigus pagal sutartis, jų laiku negrąžino paskolos davėjui, o šiuo metu atsakovo iniciatyva yra vykdomas priverstinis negrąžintų paskolų išieškojimas iš įkeisto ieškovo turto, nesudaro jokio pagrindo teismui daryti išvadą, jog yra kilusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas pripažįsta gavęs iš atsakovo 313 000 Eur paskolos sumą, šios sumos nėra grąžinęs ir prašo teismo taikant restituciją sudaryti prielaidą šią sumą grąžinti atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas geranoriškai siekia atsakovui grąžinti gautą 313 000 Eur paskolos sumą, dėl kurios ginčo byloje nėra. Pats ieškovas teismui nurodė, kad priverstinio vykdymo procese atsakovui yra išieškota tik 2 000 Eur paskolos suma. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tenkinus ieškovo prašymą, taikius laikinąsias apsaugos priemones, sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose: Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00029 bei Nr. 0034/19/00030, uždraudus išieškoti iš hipoteka įkeisto turto neabejotinai būtų pažeistos atsakovo turtinės teisės, atimta galimybė teisėtu būdu susigrąžinti iš G. G. paskolintas lėšas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas G. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020-01-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas prašė taikyti dvi laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrindė tik atsisakymą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymo, o dėl prašymo uždrausti išieškoti iš įkeisto turto argumentų nenurodė.
8.2. Tenkinus ieškinį visas atsakovo šiuo metu vykdomas pagrindinių skolų ir netesybų išieškojimas pagal hipotekos sutartis taptų neteisėtas, kadangi tenkinus ieškinį atsakovas galėtų inicijuoti pagrindinių skolų išieškojimo procesą tik pagal teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.
8.3. Vien tik uždraudimas išieškoti iš įkeisto turto negali sąlygoti ypač didelės ieškovui turtinės žalos padarymo rizikos eliminavimo.
8.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų išieškotos ir atsakovo paskaičiuotos daugiau nei 600 000 Eur dydžio netesybos, nors tenkinus ieškovo ieškinį netesybų reikalavimui pagrindas apskritai išnyktų, kadangi paskolos sutartys, kuriose buvo susitarta dėl netesybų, būtų pripažintos niekinėmis.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškovo pateiktą atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jo nepriimti, o priėmus – atmesti, ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis).
9.1. Ieškovo pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas skundžiama nutartimi nenurodė jokio faktinio ar teisinio pagrindo, konkrečių įrodymų, kurių pagrindu galėjo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
9.2. Ieškovo pateikti ieškinys ir atskirasis skundas yra pareikšti priktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
9.3. Nagrinėjamu atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi tokios grėsmės ieškovas neįrodė.
9.4. Pareikštu atskiruoju skundu ieškovas siekia neteisėtai praturtėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo G. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
12. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naują naują įrodymą – antstolio patvarkymo kopiją dėl paskelbtų varžytynių, grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
13. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą apelianto su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą ir jį vertina.
Dėl ginčo klausimo esmės
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto (ieškovo) G. G. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00029 bei Nr. 0034/19/00030 ir uždrausti išieškoti iš atsakovui hipoteka įkeisto turto, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.
16. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
17. Todėl ir šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio visų pirma spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (apeliantas), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus apeliantui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
18. Apeliantas G. G. savo ieškinyje suformulavo dvejopo pobūdžio reikalavimus, t. y. jis prašo pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) tarp jo ir atsakovo V. J. sudarytas paskolos sutartis bei taikyti restituciją, ieškovui grąžinant lėšas, kurias apeliantas gavo paskolų sutarčių pagrindu. Vadinasi, apeliantas turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (priverstinio vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymo ir draudimo išieškoti iš atsakovo naudai hipoteka įkeisto turto), galėtų pasunkėti būtent nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo restitucijos dalyje įvykdymas, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo jokios specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja. Tokių aplinkybių apeliantas iš esmės neįrodinėjo ir jokių objektyviai pagrįstų argumentų nenurodė. Taip pat nepagrindė ir neįvardijo aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl restitucijos įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu vykdomojoje byloje atliekami veiksmai ir / ar išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmai nebūtų sustabdyti. Dar daugiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis iš esmės yra motyvuojamas tuo, kad gali būti nepagrįstai atsakovo naudai išieškota daugiau, nei apeliantas paskolos sutarčių pagrindu yra gavęs, t. y. išieškant iš apelianto ir jo teigimu nepagrįstai apskaičiuotas netesybas ginčo paskolų sutarčių sąlygų pagrindu.
19. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys) arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
21. Nors nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl paskolų sutarčių, kurių pagrindu yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai, pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis), tačiau byloje nėra ginčo, kad ginčo paskolų sandorių pagrindu apeliantas yra iš atsakovo įgijęs lėšas, dėl kurių dydžio byloje ginčo nėra, ir kad šių lėšų apeliantas atsakovui nėra grąžinęs. Todėl anaiptol nei teigia apeliantas, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju, kai paties apelianto tikslas restitucijos taikymas (iš atsakovo gautų piniginių lėšų grąžinimas), nors ginčas dėl apelianto įgytų lėšų dydžio, gavimo ir grąžinimo faktų nėra kilęs, būtų ne užtikrintas ieškinio reikalavimų įvykdymas, o jų apsunkinimas bei vilkinimas.
22. Tokiu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tenkinus ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose ir uždrausti išieškoti iš hipoteka įkeisto turto) neabejotinai būtų pažeisti pamatiniai laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo – principai ir suvaržytos atsakovo teisės labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tiesiogiai su pareikštais reikalavimais ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas ne tik pažeidžia minėtus principus, tačiau yra ir neteisėtas. Kaip buvo nurodyta pirmiau, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, priimtoje toje konkrečioje byloje dėl joje pareikštų reikalavimų, įvykdymą, ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
Dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
23. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad apeliantas, pareiškęs ieškinį ir atskirąjį skundą šioje byloje piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
24. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Šiuo atveju apeliantas ieškiniu yra pareiškęs reikalavimus, suformulavęs ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikęs, jo nuomone, juos pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, jog apelianto ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tokios nuomonės apeliacinės instancijos teismas laikosi ir dėl pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi apeliantui CPK suteikia tokią teisę, kuri yra garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Duomenų, kad šiuo atskiruoju skundu buvo siekiama kitų tikslų, o ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovas, atsiliepime prašantis baudos apeliantui skyrimo už neva piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepateikia. Todėl prašymas netenkinamas.
Dėl bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.