- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- 1-1662-1082/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20031-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- A. K., S. T.
- Kaltinamasis
- B. A., E. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu;
- E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. A. 2018 m. balandžio 29 d. apie 23 val. viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: spyrė koja nukentėjusiajam A. K. į veidą, o A. K. nukritus po smūgio ant žemės, spyrė ne mažiau kaip tris kartus jam į galvą, padarydamas A. K. galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies srityje, pogleivio kraujosruvomis lūpų vidiniame paviršiuje – nežymų A. K. sveikatos sutrikdymą.
Taip pat B. A. 2018 m. birželio 3 d. apie 20 val. viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie užtvankos, veikdamas kartu su E. P., įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: trenkė kumščiu nukentėjusiajam S. T. į kairės pusės skruostą, po ko E. P. trenkė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į galvą, savo veiksmais padarydami odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, muštines žaizdas kairiame skruoste ir apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, apatinio kairės pusės 7-o danties šaknies lūžį – nežymų S. T. sveikatos sutrikdymą.
E. P. 2018 m. birželio 3 d. apie 20 val. viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie užtvankos, veikdamas kartu su B. A., įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: B. A. trenkus kumščiu nukentėjusiajam S. T. į kairės pusės skruostą, pats trenkė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į galvą, savo veiksmais padarydami odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, muštines žaizdas kairiame skruoste ir apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, apatinio kairės pusės 7-o danties šaknies lūžį – nežymų S. T. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamieji B. A. ir E. P. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl jų davė parodymus.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Dėl nusikaltimo A. K. atžvilgiu
Kaltinamasis B. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sužinojo, kad buvusios draugės K. K. sūnų L. B. sumušė A. K. ir sugalvojo savo iniciatyva atkeršyti. Apie tai jam pasisakė pats L.. Jis nuvyko prie A. K. namų, šis nežinojo, jog eina susitikti su juo, nes A. paskambino ir susitikti pakvietė L.. Jis buvo ne vienas, buvo L. ir dar vienas draugas, bet jie nieko nedarė ir jiems nebuvo žinoma, kad jis A. muš. Jis pradžioje ėjo paaiškinti, šnekėti, o gavosi taip, kad iš karto priėjęs sumušė A. K.. Dar buvo A. draugas, bet jis nubėgo. Mano, kad nukentėjusysis suprato, už ką čia jam taip. Dėl smūgių nežino kiek sudavė. Galėjo būti sužalojimai padaryti jo veiksmais. Visi veiksmai buvo jo atlikti (duomenys neskelbtini). Žino, kad važiavo automobilis, papypsino. Įvykio metu buvo blaivus. Gailisi dėl savo elgesio ir nukentėjusiojo atsiprašo.
Nukentėjusysis A. K. pareiškime ir apklausos metu parodė, kad 2018 m. balandžio 29 d. apie 23. 30 val. jam paskambino jo buvusios draugės K. K. sūnus L. ir jie sutarė susitikti autobusų sustojime, esančiame šalia jo namo. Jis pats kartu su draugu R. S. ir šunimi išėjo į kiemą. Priėjus prie autobusų sustojimo pamatė, kad ten laukia L.. Priėjus arčiau, iš stotelės išėjo iš matymo pažįstamas buvęs K. K. sugyventinis B. ir buvo dar vienas vyriškis, kurio neįsidėmėjo. B. nieko nesakęs priėjo prie jo ir koją vieną kartą spyrė jam į veidą. Smūgis buvo labai stiprus. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Nugriuvus, B. dar jį spardė. Jis rankomis užsidengė galvą. Viso B. jam gulinčiam ant žemės sudavė dar nemažiau tris smūgius. Kai jį mušė, nei vienas iš vyriškių jam nieko nesakė. Jis, gulėdamas ant žemės, R. S. prašė, kad kviestų policiją, ir R. S. nubėgo kviesti policijos. Jie išsigando ir visi trys nubėgo. Kodėl B. jį mušė, jis nežino (1 t., b.l. 52-53). 2018-07-04 apklausos metu A. K. parodė, kad kažkada, dabar tikrai nepasakys kada tiksliai, tarp jo ir K. sūnaus L. B. buvo konfliktas, kurio metu jis L. sudavė. Tačiau sekančią dieną jis pats atvyko pas K. ir atsiprašė K. bei L.. Dabar po jo sumušimo jis suprato, kad L. jam neatleido ir norėjo atkeršyti. Kadangi su L. atsiskaitė, tai jis nei L., nei tam B. jokių pretenzijų nebeturi. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., 56-57).
Nepilnametis liudytojas L. B. parodė, kad A. K. pažįsta, A. K. yra jo mamos pažįstamas. Šis kažkada anksčiau yra jį sumušęs. Kada tiksliai jį sumušė, jis negali pasakyti, bet buvo pavasaris. Dėl sumušimo jis pasakė tik mamai, į policiją dėl to nesikreipė, nes A. K. tą pačią dieną jo atsiprašė. Nors jis atsiprašė, tačiau ant jo laikė pyktį. Jis vėliau susitiko buvusį mamos sugyventinį B. A. ir jam pasakė, kad A. K. jį sumušė. B. labai supyko ir norėjo išsiaiškinti su A.. Jie su B. nuvažiavo prie A. namų ir jis pats A. paskambino ir nieko jam neaiškino, tik paprašė, kad A. išeitų į lauką. Jie visi trys susitiko prie autobusų stotelės, kuri yra prie pat (duomenys neskelbtini) namo. Susitikę pasisveikino ir B., nieko neaiškinęs, trenkė A. į veidą, tiksliau į žandą. Jis pats iš karto nubėgo prie mašinos, su kuria atvažiavo kartu su B. Kas vyko toliau, jis nematė, tiesiog laukė B.. Kai dar bėgo link automobilio, tai girdėjo, kaip vienas pravažiuojantis automobilis pypino, suprato, kad tai dėl muštynių pypina važiuojantis automobilis, nes jis pristabdė ir labai lėtai nuvažiavo. Neužilgo, net nepraėjus minutei, atėjo B.. B., įsėdęs į automobilį, buvo ramus, nesumuštas. Jam jis nieko neaiškino, B. jį tiesiog parvežė tiesiai namo į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. A. pykčio nebelaiko, nes jis ir gavo. Jei A. nebūtų sumušęs jo, tai B. taip pat nebūtų mušęs A. (1 t., b.l. 67-68).
Liudytoja K. K. parodė, kad B. A. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo išsiskyrė prieš metus. A. K. taip pat pažįsta, jis jai yra šiaip tik draugas, su juo kartu negyveno. Kiek jai yra žinoma, A. K. šių metų pavasarį, pasak L. B., jo sūnaus, jį dėl kažko primušė. Tuo metu ji matė ant L. kaklo kraujosruvas. Tai įvyko pas A. K. bute. Po kiek laiko A. L. atsiprašė ir davė L. pinigų už suplėšytą striukę, kad galėtų nusipirkti naują. Ji galvojo, kad L. atleido A. K., bei atlygino žalą, tai į policiją net nesikreipė, draugiškai išsprendė šią problemą. Ji net negalvojo, kad L. pasiskųs B., nes jau su B. nebegyvena ir L. su B. labai retai pasimatydavo. Ji tikrai nežinojo, kad B. kartu su L. gali keršyti dėl to, kad jis primušė L. Jai tik 2018-04-29, apie 23.00, o gal dar vėliau paskambino, A. K. ir jos klausė, kokia B. pavardė, tačiau ji nesakė, nes nežinojo, kodėl jam reikia. A. K. jai nieko nesakė, kad jį B. sumušė. Dėl A. K. sumušimo, jai nei L., nei B. nieko nepasakojo, sakė „ne tavo reikalas“. Ji nesikiša į tai (1 t., b.l. 71-72).
Liudytojas R. S. parodė, kad 2018 m. balandžio 29 d. vėlai vakare, tikrai po 22.00 val., jis su savo draugu A. K. (duomenys neskelbtini) gatve vedžiojo šunį. A. į mobilaus ryšio telefoną kažkas paskambino, kiek iš pokalbio suprato, jam skambino kažkoks L., kuris paprašė susitikti. Dėl ko susitikti, jis negirdėjo. A. susitarus su tuo L., jie nuėjo į jų sutartą vietą – prie miesto autobusų stotelės, kuri buvo (duomenys neskelbtini) pastato. Beveik vienu metu, kai tik jie atėjo, priešais juos išėjo L.. Jis ėjo vienas, o už jo toliau ėjo dar kažkokie du vyrai. Jiems besišnekučiuojantis su tuo L., kuris jam pirmą kartą matytas, suprato, kad jis yra nepilnametis, prie jų priėjo du vyrai. Vienas buvo žemo ūgio, stambaus sudėjimo, nieko nesakęs spyrė iš kojos A. į veidą, šis neišlaikęs lygsvaros nukrito ant šaligatvio plytelių, po to tas pats vyras spyrė gulinčiam A., pataikė į veidą. Kur tiksliai A. kliuvo nežino, matėsi, kad spyrė į galvą. Jis tada greitai nubėgo kviestis pagalbos, ieškojo praeinančių žmonių. Tačiau aplinkui nei vieno žmogaus nebuvo. Girdėjo, kaip vienas pro šalį važiuodamas automobilis prilėtino ir supypsino signalu. Kai jis grįžo pas A., tų vyrų ir L. nebebuvo. A. važiavo į policiją, o jis nuėjo namo (1 t., b.l. 74-75).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies srityje, pogleivio kraujosruvomis lūpų vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai įspiriant batu apauta koja, ar panašiai, 4 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad A. K. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu A. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų A. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1t.,b.l.43-44).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta Panevėžio m. centrinėje dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Namas daugiabutis, bendrabučio tipo, stovi gatvės pietinėje pusėje, priekiu į pietus. Namo šiaurinėje pusėje asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Už aikštelės žalia veja. Ties namo viduriu, šalia gatvės, yra autobuso stotelė. Stotelė pažymėta ženklu, stotelės pastogė mėlynos spalvos rėmu, skaidriomis sienomis. Stotelės šiaurinėje pusėje šaligatvis. Apžiūrint įvykio vietą nusikaltimo pėdsakų nerasta (1 t., b.l. 18-19).
Kaltinamasis B. A. neneigia viešoje vietoje nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdęs pastarojo sveikatą bei visuomenės rimtį ir tvarką. Tą patvirtina ir byloje esantys aukščiau išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo A. K., liudytojų L. B. ir R. S. parodymai, specialisto išvada. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Bylos duomenys liudija, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, kad smurtinius veiksmus prieš A. K. jis panaudojo viešoje vietoje (šalia gatvės, prie daugiabučio gyvenamojo namo), kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas smūgius nukentėjusiajam prie daugiabučių gyvenamųjų namų, laiku, kai gyventojai paprastai jau būna savo namuose, kaltinamasis neabejotinai suprato, jog tokį jo elgesį mato (gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitam asmeniui – A. K., bet ir sutrikdys viešąją tvarką, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitą asmenį. Tačiau to nepaisydamas ir tai numatydamas, B. A. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Kad muštynes matė keletas žmonių, parodė ir pats kaltinamasis. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo viešoje vietoje atliktus smurtinius veiksmus be nukentėjusiojo matė liudytojai L. B., R. S., pastarasis patyrė neigiamų emocijų, muštynes matė ir į jas pipsėjimu sureagavo ir pro šalį važiuojantis automobilis.
Tokie kaltinamojo B. A. įžūlūs veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys viešąją tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek smurtinius veiksmus patyrusiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl B. A. veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta viešoje vietoje – gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, buvusių asmenų rimtis ir tvarka, o nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie B. A. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Dėl nusikaltimo S. T. atžvilgiu
Kaltinamasis B. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną į (duomenys neskelbtini), į jų namų kiemą atvažiavo S. T., jo draugė A., kurios pavardės jis nežino, ir tarp L. B. ir A. įvyko konfliktas. Paskui įsikišo dar du vaikinukai ir pradėjo grasinti, kad sumuš L., į mišką ar už kampo išveš. Jie visi apsižodžiavo ir atvažiavusieji buvo išprašyti iš kiemo, jie mašina išvažiavo prie ežeriuko. Tada jis, L. B. ir E. P., savo iniciatyva nuėjo aiškintis. Viskas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie užtvankos. Jie pradėjo aiškintis, kodėl nori išvežti L. į mišką, ir jis iš kumščio trenkė S. T. į veidą. Po jo smūgio nematė, kokius veiksmus atliko E. P., nes A. pradėjo labai rėkauti, jis ją ramino, o paskui jis nuėjo tolyn ant kelio. Gali būti, kad E. P. trenkė, jam užsimiršo, ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Jis įvykio metu buvo neblaivus. Būdamas neblaivus jis gal kažkiek pasidaro agresyvesnis, bet šiaip yra neagresyvus žmogus, ir mano, kad jo elgesio neįtakojo alkoholis. Jis negerai vertina savo elgesį, gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo S. T.. E. P. įvykio metu taip pat buvo išgėręs. Civilinį ieškinį pripažįsta ir žada jį sumokėti.
Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jam būnant (duomenys neskelbtini) pas L. B., atvažiavo A. S., S. T. ir dar vienas žmogus į kiemą. Jie ieškojo L. ir pradėjo gąsdinti, kad L. išveš į mišką. Tada jis pakvietė L. ir B., jie visi kieme pašnekėjo, pokalbis vyko gražiai, ir jie išvažiavo. Tada jis, B. ir L. gal po 5 min. nuo jų išvažiavimo nuėjo prie ežeriuko, nes norėjo išsiaiškinti, bet gavosi taip, kad susimušė. Prie ežeriuko buvo A. ir S. T.. S. T. išlipo iš mašinos, priėjo prie jų ir jie ten susikivirčijo, ir B. A. trenkė kartą S. T.. Tada jis priėjo, pastūmė S. T. ir trenkė į veidą. Jis nežino smūgių skaičiaus, buvo kažkokia mėsmalė, gal nejautė. Jis trenkė būdamas nuleidęs galvą ir bet kaip mosikavo rankomis. Galėjo būti, kad trys smūgiai buvo. Kai davė S. T., šalia jo nieko nebuvo. Kadangi B. po smūgio iškart nuėjo prie A., tai galėjo ir nematyti jo smūgių, veiksmų. Jis pats buvo neblaivus, alkoholis kažkiek įtakojo jo elgesį. Pripažįsta, kad jo ir B. A. bendrais veiksmais S. T. galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo S. T..
Nukentėjusysis S. T. parodė, kad 2018-06-03 apie 15 val. jis su savo drauge A. S. ir jos šeima nuvyko pas A. tetą R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jos namuose nerado. A. pasakė, kad jos teta gali būti pas kaimynus, kurie gyvena už 5-6 namų. Jie abu su A. ten ir nuvažiavo. Kai jie įvažiavo į kaimynų kiemą, kieme buvo 15 metų jaunuolis. A. ir tas jaunuolis kieme apsižodžiavo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio jie išvažiavo. Grįžus pas jos kitus giminaičius į namus, kur buvo A. mama su savo kitais mažamečiais vaikais, jie papasakojo, kad su R. kaimyno posūniu įvyko konfliktas. Tada jie visi su A. mama J. nuvyko į tą patį kiemą, kur juos kieme pasitiko minėto jaunuolio patėvis, apie 50 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, plikas, su barzda. A. mama J. ir tas vyras išsiaiškino santykius, susitaikė, tas vyras sakė, jog sudrausmins savo posūnį, kad jis taip nebesielgtų. Konfliktas buvo išspręstas draugiškai ir jie išvažiavo. Vėliau apie 19 val. jis su A. S. nuvažiavo prie ežero. Jiems sėdint automobilyje, atėjo tas pats jaunuolis, šaukdamas „einam už kampo, pasišnekėsim“. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pamatė netoli apie 19-20 metų amžiaus jaunuolį su to penkiolikmečio patėviu, kurį jau buvo matęs. Jie artinosi prie jų, kvietė eiti pasiaiškinti už kampo. Tas apie 50 metų amžiaus vyras priėjęs nieko nesakę trenkė jam kumščiu į kairės pusės skruostą. Jis iš karto toje vietoje pajuto tvinkčiojimą, perbraukė ranka lūpas ir pamatė, kad jo lūpos kraujuoja. Tuo metu jį ištiko šokas ir skausmą pajuto tik praėjus kelioms valandoms. Jis pats po šio smūgio nelabai suvokė kas vyksta. Tada pribėgęs 19-metis irgi kumščiu trenkė ne mažiau trijų kartų į kairį skruostą. Po suduotų smūgių jam apsvaigo galva. Jis gynėsi atitraukinėdamas savo galvą. Kiek pastebėjo, tas 15-metis bandė irgi jam smūgiuoti, bet kiek pamena, jis nepataikė. Fizinį skausmą juto nuo pirmo smūgio, kurį sudavė stambus vyras, L. patėvis ir nuo 19-mečio suduodamų smūgių, kiek tiksliai jis sudavė, negali pasakyti, bet buvo nemažiau trys kartai. L. jei ir sudavė jam, tačiau nuo jo suduotų smūgių fizinio skausmo nejuto. A. pradėjo rėkti, tada tie asmenys kaip ir pasimetė ir pradėjo eiti link savo namų. Jis su A. išvažiavo iš stovėjimo aikštelės, esančios prie ežero, ir parvažiavo pas A. giminaičius. Jam skaudėjo visą galvą, jautėsi blogai, A. mama iškvietė policiją ir jam greitąją pagalbą. Po šio įvykio dar jaučia skausmą, ypač, kai keičiasi orai. Valgyti su kaire puse iki šiol dar negali, jaučia skausmą. Dėl jam padaryto fizinio skausmo vėliau reikš civilinį ieškinį (1 t.b.l. 117-118, 121-124).
Nepilnametė liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2018 m. birželio mėnesio pradžioje apie apie 19-20 val. (duomenys neskelbtini), prie ežeriuko ją su draugu S. T., jiems sėdint automobilyje, užpuolė L., B. ir E. ar E.. Sėdėdama automobilyje ji išgirdo L. rėkiant: „išlipk, blet, kurva, išlipk“. Ji išlipo viena, sako „ko tu nori“. Sako, „eikim pasišnekėt“. Ji pasakė, „šnekėk“, o paskui po kokių 5 min. pasakė, kad jam ne jos reikia, o jos draugo. Draugas išlipo iš mašinos ir L. sako S., „eikim už kampo pasišnekėti“. Jos draugas sako, „šnekėkim čia“, o jis rėkia „tai davai eikim už kampo“. Tada S. numojo ranka ir norėjo eiti link mašinos ir atbėgo B. ir E. ar E. link S.. Tas B. paėmęs atsuko už peties dešinio ir su dešine ranka sudavė S. į kairę pusę. Sudavė smarkų smūgį. Jam labai purškė kraujas, nes jis nešioja „kabes“. S. nenugriuvo, bet susvirduliavo. Ji pradėjo verkti, klykti, „ką jūs darot?“. B. laikė už rankų S., o L. spardė ir iš kumščio į veidą. S. nebuvo nugriuvęs. Kadangi S. nešioja kabes, kuo toliau L. mušė S., jam kabės labiau draskė veidą. Ji labai bijojo kraujo, tai jai buvo labai silpna pasidarę. Ji norėjo apginti S., tai L. ją paėmė už rankos ir stipriai nustūmė. Tada S. pasakė, „A., būk gera, nueik į mašiną“. Ji nubėgo į mašiną, ieškojo telefono. Kol ieškojo telefono, ir jo neradus atsisuko ir jau S. nebematė. Išlipo iš mašinos jie visi buvo ant kelio ir jie S. mušė. S. gulėjo ant kelio susirietęs ir rėkė „ai, blet“, o jie spardė. Kas mušė, ji nebematė, nes ji link jų nebėjo. Bėgo dar ieškoti telefono, o kadangi keleivio pusėje neatsidarė durelės, išgirdo kažkas bando atidaryti dureles, žiūri S.. Tada nuvažiavo link mamos. Privažiavo prie R. kiemo, šaukė „mama, mama“, o L., B. ir E. jau buvo kieme. Stovėjo, rūkė ir juokėsi, o jie sako, „mes nieko nedarėm“. Jie visi žvengdami, numetė cigarečių nuorūkas ir išėjo iš kiemo. S. du dantys sutrupinti, kabės sulaužytos ir 22 siūlės susiūtos. Ji pati nukentėjusiąja nesijaučia (1 t., 170-173).
Liudytoja J. B. parodė, kad 2018-06-03 apie 19 val. jo dukra A. S. su draugu S. T. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) užtvankos nusimaudyti. Po kiek laiko grįžo S. su A.. A. verkdama pasakė, kad juos prie užtvankos užpuolė L., jo patėvis, ir dar vienas kažkoks jaunuolis. Tada į R. kiemą atėjo L. su patėviu ir kažkokiu jaunuoliu, apie 19 metų amžiaus. Kieme dar jos draugės sūnus jiems pasakė, kad šitaip nesidaro, klausė kodėl jie sumušė S.. Kieme įvyko konfliktas, ji iškvietė policiją ir visi trys asmenys išėjo iš R. kiemo. Ji žino, kad tie asmenys yra R. kaimynai. L. yra R. draugės K. sūnus. Prieš tai apie 17 val., jos dukra jai pasiskundė, kad tas L. ją užsipuolė, iškoliojo visokiais žodžiais. Tada ji su A., S. nuvažiavo pas L. tėvus, kur ji kieme kalbėjo su L. patėviu, jie išsiaiškino, jis pažadėjo sudrausminti L., atrodė, kad viskas išsisprendė. Tik po to sužinojo, kad L. patėvis, L. ir jo dar vienas draugas sumušė S. Jai A. aiškino, kad kai tie trys asmenys prie užtvankos užpuolė S., L. ją apstumdė, taip pat šaukė jai necenzūrinius žodžius. Mano, kad S. sumušė todėl, kad jis neleido L. įžeidinėti jos dukros A. S. (1 t., b.l. 135-138).
Nepilnametis liudytojas L. B. parodė, kad A. S., maždaug prieš dvi savaites, galėjo būti birželio 3 d., atvažiavo pas jį į namus. Jis su A. susikoliojo, tačiau jis neatsimena dėl ko jie su ja susipyko. Ji po to tiesiog išėjo, daugiau su nieko nekalbėjo. Dar kieme tuo metu buvo E. P. ir B. A.. Su jais A. tiesiog pasisveikino, jie į jo ir A. pokalbį nesikišo. A. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po kiek laiko A. atvažiavo antrą kartą, tačiau, kaip jis suprato, ji pasiskundė savo vaikinui, kad jis ją pasiuntė, tai ji atvažiavo su savo draugu, kurio anketinių duomenų nežino, ir dar vienu vaikinu, vardu S., nes girdėjo, kaip A. jį pavadino. Jie automobilį paliko prie gatvės ir A. vaikinas, S., A. ir dar kažkokios dvi moterys, kurias matė (išskyrus A.) pirmą kartą, atėjo į kiemą. Jis tuo metu buvo namie, miegojo. Jį tuo metu pirmą kartą bandė kelti E., kuris sakė, kad „pas tave atvažiavo ir nori pakalbėti ar mušti“. Jis nepatikėjo ir toliau miegojo. Paskui atėjo mama ir jis tada atsikėlė ir išėjo į kiemą. Jis su dvejomis moteriškėmis, A., jos vaikinu ir draugu pradėjo aiškintis, kalbėtis. Viena moteriškė pastūmė jį ir kaltino, kodėl jis kolioja mergaitę. Jis atsakė, kad jie tarpusavyje susikoliojo ir tiek. Prašė, kad jis atsiprašytų. Jis A. neatsiprašė, tačiau visi sutarė, kad daugiau taip nebus. Jie visi išvažiavo. Toliau B. pats asmeniškai norėjo išsiaiškinti, bet jo mama jam neleido eiti kartu. Tačiau jis išėjo be jos leidimo kartu su B. ir E.. Jie nuėjo link ežeriuko, kur pamatė tą patį automobilį. Iš automobilio išlipo A. vaikinas ir priėjo prie jų. B. trenkė jam, prieš tai pasakęs jam “ką tu darai“. Po to jie išėjo. Ten būdamas E. nieko nedarė, tik aiškino kodėl jie nori mušti nepilnametį, jis taip pat nieko nedarė. Jie tada visi trys pasišalino ir ėjo link namų. Jis parėjo namo, o E. su B. išėjo kažkur, kur jie nuėjo, jis nežino (1 t., b.l. 184-185).
Liudytojas S. D. parodė, kad jis S. T. pažįsta, kaip A. S. vaikiną. A. S. yra jo kaimynė, su kuria bendrauja, jų santykiai draugiški. 2018-06-03 jis kartu su mama, A., jos vaikinu S., jos mama bei A. mažamečiais broliu ir sese lankėsi (duomenys neskelbtini). Jis buvo pas jo dėdę G. G., kai A. su S. atvažiavę pasakė, kad su kažkuo sukonfliktavo. Tada jie visi sėdo į automobilį (jis, S., A., J. B. su savo mažamečiais vaikais ir jo mama) ir nuvažiavo, kaip suprato pas tuos konfliktuojančius asmenis. Ten nuvykus, jis konfliktuojančių asmenų nepažinojo, jie jam matyti buvo pirmą kartą. Kieme buvo kažkokia moteris su mažamečiu vaiku, stambaus sudėjimo vyras, smulkaus sudėjimo vyras su kepure, kurių anketinių duomenų nežino. A. prašė moters, kad ji pakviestų L.. Šiam atėjus, jie išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis santykius. Tada jis, S., A., stambaus sudėjimo vyras, smulkaus sudėjimo vyras su kepure bei iš miegų pakeltas nepilnametis, lyg vardu L., nuėjo prie S. automobilio ir pradėjo kalbėtis. A. su tais asmenimis išsiaiškino ir susitaikė. Visi išsiskyrė gražiuoju, be jokio pykčio ir jokių konfliktų. Jam su kitais dar būnant pas R., jau vakare, S. su A. vėl kažkur išvažiavo. Po kiek laiko šie grįžo, S. buvo sužalotas. Jo veido lūpa buvo prakirsta ir kraujavo. A. verkė, rėkė, šaukė, matėsi, kad ji yra labai susijaudinusi. Kieme dar buvo tie patys vyrai - stambaus sudėjimo vyras, smulkaus sudėjimo vyras su kepure ir nepilnametis L.. Jie visi tarpusavyje rėkavo. S. nieko nesakė, ėjo link namų. J. pradėjo kalbėti apie policiją, kad ją iškvies, tai tie trys vyrai pasišalino. Tada J. iškvietė policiją ir greitąją. Kaip buvo sumuštas S. T., jis nematė (1 t., b.l. 176-179).
Liudytoja K. K. parodė, kad B. A. yra jos buvęs sugyventinis, su kuriuo išsiskyrė prieš metus. 2018 m. birželio 3 d. ji visą dieną buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Jos trys vaikai L., E. ir L. iki pietų buvo pas B. A. namuose, t. y. (duomenys neskelbtini) B. parvežė jos vaikus ir pasiliko pasisvečiuoti. Kada tiksliai pas juos atėjo E. P., ji nežino, nes nematė, nes buvo namie ir migdė L.. Per langą matė, kad šalia jos namų, prie kelio, sustojo kažkoks automobilis ir iš jo išlipo A., pavardės nežino, ji jai yra matyta ir matė, kaip mergina ėjo į kiemą. Kieme tuo metu matė L.. Ką tuo metu A. su L. kalbėjosi, ji negirdėjo, matė, kaip A. išėjo. Labai nežiūrėjo, kas vyko kieme, nes tai truko tik akimirka, ji pati nuėjo žiūrėti televizoriaus. Vakare, maždaug apie 17.00 val., ji buvo savo kieme, kai į kiemą atėjo ta pati A. su savo mama, R. G., dar kažkokie du vaikinai, kurių nepažįsta. Vienas iš tų jaunuolių paklausė, kur yra L. Tuo metu L. miegojo. Paklausė, kodėl jie ieško, jie atsakė, kad reikia išsiaiškinti. Jie visi buvo agresyviai nusiteikę, tai ji pasakė, kad čia jokių muštynių nebus, nes yra mažų vaikų. Kažkuris iš tų atėjusių, tačiau negali pasakyti būtent kas, pasakė, kad L. nusives už kampo. Ji iš jų elgesio ir kalbos suprato, kad už kampo nusives L. ir jį ten sumuš. Ji vis tiek nuėjo pakelti L. ir kalbėjosi su juo, ką būtent jis padarė A.. L. pasakė, kad A. jį pasiuntė, o jis atgal kažką pasakė. Dėl to tarp jų įvyko konfliktas. Kai L. išėjo į kiemą pakalbėti su atvykusiais, tai kieme tarpusavyje gražiai kalbėjo. Dar kieme buvo B. ir E.. E. nesikišo į pokalbį, tik pasakė „A., tu pati prisipažink, kaip tu pirma pasiuntei L.“. A. mama ir tie du vaikinai E. išvadino narkomanu, ar kažkas panašaus. Tiksliai jų pokalbio negirdėjo. E. prie jos priėjęs, jai pasakė „įsivaizduoji, mane išvadino narkomanu“. Kiek ji matė, visi draugiškai išsiskyrė, atvykusieji susėdo į automobilį ir išvažiavo. Maždaug po pusvalandžio B. pasakė, kad eina maudytis kartu su E. ir L.. Ji L. neleido, nes ką tik buvo po lietaus. Tačiau L. nepaklausė jos ir su B. bei E. išėjo prie užtvankos. Kas vyko tenai, jai nėra žinoma. Po kiek laiko atvyko policija ir išsivežė L., B. ir E. (1 t., b.l. 181-182).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. T. nustatyta odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, muštinės žaizdos kairiame skruoste ir apatinėje lūpoje, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas apatinėje lupoje, apatinio kairės pusės 7-o danties šaknies lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, 3 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Tikimybė, kad S. T. galėjo susižaloti pats griūdamas atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu S. T. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų S. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 101-102).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) šiaurės rytinėje pusėje yra vandens telkinys - užtvanka. Vakarinėje pusėje prie užtvankos yra žaidimų aikštelė su įvairiais sporto įrenginiais. Prie žaidimų aikštelės yra smėlio danga – tinklinio aikštelė. Aplink užtvanką žalia veja. Į automobilių stovėjimo aikštelę patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuota danga. Automobilių stovėjimo aikštelės danga žvyruota. įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Įvykio vieta atvira vietovė, neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama. (1 t., b.l. 83-85).
Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2018-06-03 21.57 val. B. A. nustatytas 1,93 promilių girtumas (2 t., b.l. 12).
Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2018-06-03 22.03 val. E. P. nustatytas 1,28 promilių girtumas (2 t., b.l. 73).
Kaip matyti, kaltinamieji B. A. ir E. P. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jų ir S. T. kilus konfliktui, kurio metu abu kaltinamieji S. T. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Šie kaltinamųjų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo S. T. parodymais, jam specialisto išvada konstatuotais sužalojimais, liudytojos A. S. parodymais, iš dalies – ir kitų byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymais.
Nėra abejonių, kad B. A. ir E. P. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamųjų kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui – suduodant S. T. kaltinime nurodytus smūgius, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. T. sveikatą, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, liudytojos A. S., J. B. parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.
Bylos duomenys liudija, ką patvirtino ir patys kaltinamieji, kad smurtinius veiksmus prieš S. T. jie panaudojo viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius nukentėjusiajam visiems asmenims prieinamoje vietoje, gana ne vėlu laiku, kai asmenys dar nemiega ir yra aktyvūs, kaltinamieji neabejotinai suprato, jog tokį jų elgesį mato (gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitam asmeniui – S. T., bet ir sutrikdys viešąją tvarką, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitą asmenį. Tačiau to nepaisydami ir tai numatydami, B. A. ir E. P. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Kad muštynes matė keletas žmonių, parodė ir patys kaltinamieji. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų viešoje vietoje atliktus smurtinius veiksmus be nukentėjusiojo matė liudytojas L. B., A. S., kuri, pagal jos ir jos mamos J. B. parodymų, patyrė daug neigiamų emocijų.
Tokie kaltinamųjų įžūlūs veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys viešąją tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek smurtinius veiksmus patyrusiam asmeniui S. T., tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl B. A. ir E. P. bendrai atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o nukentėjusiajam S. T. nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie B. A. ir E. P. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Bausmių skyrimo, civilinio ieškinio bei kitų klausimų išsprendimas
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę (2018-06-03 epizode) sunkina tos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką abu kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje (abu veikė kartu vedini bendros tyčios, abu vienas po kito veiksmų panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir bendrais veiksmais sukėlė padarinius) ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Kaltinamajam B. A. inkriminuoto 2018-04-29 nusikaltimo padaryme sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
B. A. padarė dvi baigtas, tyčines, nesunkias nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto vartojimu. Jis yra neteistas, administracine tvarka baustas (baudos sumokėtos), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, dirbantis, nukentėjusiųjų atsiprašė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis A. K. parodė pretenzijų kaltinamajam neturintis ir prašė kaltinamajam skirti mažesnę bausmę.
E. P. padarė vieną, baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą, susijusį fizinio smurto vartojimu. Jis yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas (baudų nemoka), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nedirba ir nesimoko, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje (buvusi darbo birža), nukentėjusiųjų atsiprašė.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmes, jų trukmę nustatant B. A. už 2018-04-29 nusikaltimą – mažesnę nei vidurkis, o už 2018-06-03 nusikaltimą – abiem kaltinamiesiems didesnę nei vidurkis, ir BK 48 str. 6 ir 7 d. pagrindais nustatant atitinkamus įpareigojimus. B. A. už atskirus nusikaltimus skirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamiesiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintinos vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamųjų laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – B. A. nuo 2018 m. birželio 3 d. 21.45 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 17.27 val. (1 para), o E. P. nuo 2018 m. birželio 3 d. 21.45 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 15.59 val. (1 para).
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir B. A. grąžintina asmens tapatybės kortelė.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,11 eurų A. K. gydymo išlaidų atlyginimui ir dėl 32,22 eurų S. T. gydymo išlaidų atlyginimui (1 t., b.l. 26-36). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, kaltinamųjų pripažįstamas ir neginčijamas, jis neviršija protingų būtinumo ribų, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi 74,11 eurų žala A. K. gydymo išlaidoms atlyginti padaryta B. A. veiksmais, ši žala išieškotina tik iš šio kaltinamojo. Kadangi 32,22 eurų žala S. T. gydymo išlaidoms atlyginti padaryta bendrais kaltininkų veiksmais, todėl žala priteistina iš B. A. ir E. P. solidariai.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų B. A. ir E. P. valstybės naudai išieškotinos po 4,75 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,
nusprendžia:
B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį (2018-04-29 veika) ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį (2018-06-03 veika) ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir B. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę –laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti B. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti B. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 3 d. 21.45 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 17.27 val. (1 para) ir laikyti, kad jis atliko 2 laisvės apribojimo dienas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir B. A. grąžinti prie bylos esančią jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį (2018-06-03 veika) ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas bei per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 3 d. 21.45 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 15.59 val. (1 para) ir laikyti, kad jis atliko 2 laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 74,11 eurų dėl A. K. gydymo išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo B. A. 74,11 eurų Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai A. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 32,22 eurų S. T. gydymo išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų B. A. ir E. P. solidariai 32,22 eurų Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai S. T. gydymo išlaidoms atlyginti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų B. A. ir E. P. valstybės naudai priteisti po 4,75 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.