Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-8914-419/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2YT-8914-419/2022
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00950-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Pareiškėjas
M. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, J. Š., D. M., T. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8914-419/2022Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00950-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, J. Š., D. M., T. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į M. J. pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoti asmenys J. Š., D. M., T. J. atsiliepimuose į M. J. pareiškimą sutiko su jos reikalavimu ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. J.. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2022-05-12 nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po J. J. mirties, nes buvo praleistas palikimo priėmimo terminas. 2022-07-31 išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad J. J. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas ir J. J. sutuoktinis J. J.. Jo palikimą priėmė pareiškėja M. J., palikimo atsisakė kitos dvi palikėjo dukros – D. M. ir J. Š.. J. J. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Jų santuokos metu buvo įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad J. J. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas priimti sutuoktinės palikimą, kadangi liko gyventi jiems priklausančiame gyvenamajame name bei prižiūrėjo jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius ir prie šio namo esančius ūkinius pastatus bei žemės sklypą ir tokiu būdu išreiškė valią priimti sutuoktinės palikimą. Kiti J. J. pirmos eilės įpėdiniai – vaikai J. Š., D. M., T. J. raštu patvirtino, kad motinos palikimo nepriėmė ir jį priimti nepretenduoja.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski