Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-16 nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas A. B. 2016-06-16 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209² straipsnio 1 dalį, 209² straipsnio 2 dalį ir M. B. paskyrė subendrintą 1448 Eur baudą už tai, kad G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas M. B. pateikė elektronines importo deklaracijas (toliau - importo deklaracijos) Nr. 15LTSR1000IM0163F1 (2015-11-30), Nr. 15LTSR1000IM016FA0 (2015-12-11), Nr. 15LTSR1000IM016509 (2015-12-01), Nr. 15LTSR1000IM015124 (2015-11-12), prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kuriose deklaravo įvairias sušaldytas žuvis. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Šiaulių poskyryje, atlikus tikrinimą po muitinio įforminimo dėl deklaruotų prekių pristatymo išlaidų, nustatyta, kad muitinio įforminimo metu ne visos išlaidos už prekių transportavimą Sąjungos teritorijoje buvo pridėtos prie prekių apmokestinamosios vertės. Surašyta Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.6SM190112S (2016-04-08), importo deklaracijose Nr. l5LTSR1000IM0163Fl (2015-11-30), Nr. 15LTSR1000IM016FA0 (2015-12-11), Nr. 15LTSR1000IM016509 (2015-12-01), Nr. 15LTSR1000IM015124 (2015-11-12) papildomai apskaičiuotas (duomenys neskelbtini) Eur. Neteisingai deklaracijose deklaruotų prekių muitinė vertė: Nr. 15LTSR1000IM016509 43896,83 Eur, o tai sudaro 1155 MGL; Nr. 15LTSR1000IM016FA0 4133,75 Eur, o tai sudaro 109 MGL; Nr. 15LTSR1000IM0163Fl 3643,92 Eur, o tai sudaro 96 MGL; Nr. 15LTSR1000IM015124 14420,76 Eur, o tai sudaro 379 MGL. G. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas M. B. pateikdamas importo deklaracijose Nr. 15LTSR1000IM0163F1 (2015-11-30), Nr. 15LTSR1000IM016FA0 (2015-12-11), Nr. l5LTSR1000IM016509 (2015-12-01), Nr. 15LTSR1000IM015124 (2015-11-12) neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių apmokestinamąją vertę, pažeidė 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d.

2016 m. liepos 12 d. teisme gautas M. B. prašymas dėl minėtu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo. Prašymą motyvuoja tuo, kad pripažįsta, jog padarė nustatytą administracinį teisės pažeidimą, jo neginčija ir gailisi, tačiau mano, kad jam paskirta nuobauda yra per didelė, dėl to jis netenka galimybės iš banko pasiimti kredito. Be to, jo pajamų vidurkis per paskutinius 12 mėnesių yra mažesnis negu paskirta administracinės nuobauda, todėl sumokėti tokio dydžio baudą jis neturi galimybės. Anksčiau nebuvo baustas už muitinės procedūrų pažeidimus. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad žala valstybei nebuvo padaryta, nes mokesčiai po tyrimo buvo sumokėti.

2016 m. liepos 22 d. teisme gautas Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepimas į M. B. prašymą, kuriuo prašoma netenkinti M. B. skundo ir palikti galioti 2016-06-16 nutarimą nepakeistą, kadangi skiriant nuobaudą buvo teisingai vertintos pažeidimo aplinkybės, tinkamai taikytos įstatymo nuostatos ir priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 209² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo, to paties straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtinta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau M. B. kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo pakeisti nutarimu paskirtą nuobaudą, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Vienas pagrindinių nuobaudos skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos teisinėje sistemoje, yra nuobaudos teisingumo principas. Nuobauda yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas prasižengęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą – nuobaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį nustatė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. B. paskyrus mažesnę nei ATPK 209² str. 1 d. ir 2 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat iš byloje esančios pažymos „Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų“ matyti (6 b. l.), jog administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas, į tai, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės – mėnesinė alga – 349,43 Eur, į tai, kad padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių valstybei, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, paskaičiuoti neprimokėti mokesčiai šiuo metu yra sumokėti, todėl jo atžvilgiu vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginė nuobauda. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad jis supranta savo padarytą klaidą, jos neneigia, nurodo, kad pažeidimą padarė neturėdamas tyčios, o dėl klaidingos deklaracijos formos. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų) gali būti ir bus pasiekti M. B. paskyrus švelnesnę nuobaudą. Todėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-06-16 priimtas nutarimas, keistinas ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, M. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 700 Eur bauda be prekių konfiskavimo; už pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 200 Eur bauda be prekių konfiskavimo. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo M. B. prašymą.

Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-LM00P-62674646-16/1(LM06)-334S.

M. B. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas:

- už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, skirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą be prekių konfiskavimo;

- už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą be prekių konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą be prekių konfiskavimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.