- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 2-116-901/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05621-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- R. B., I. R. B.
- Atsakovas
- A. S. B., A. S.
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. R. B. ieškinį atsakovui A. S. B dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. R. B. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimu nustatytą atsakovo A. S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B., gim. 2005-05-20, ir E. B., gim. 2011-05-17, tvarką nustatant, kad A. S. B. gali bendrauti su vaikais savaitgaliais, esant vaikų sutikimui, vaikų gyvenamojoje vietoje; tuo atveju, jei atsakovas pasiima vaikus, esant vaikų sutikimui, iš jų gyvenamosios vietovės, vaikai turi būti parvežti namo tą pačią dieną, ne vėliau kaip 22 valandą; atsakovas apie savo ketinimus pasiimti vaikus turi informuoti ieškovę prieš 1 dieną; atsakovas išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę turi teisę tik esant nepilnamečių vaikų ir ieškovės sutikimui. Ieškovė nurodė, kad sprendime buvo aptarta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tuo metu gyveno Italijoje, dirbo tolimojo plaukiojimo jūreiviu. Nuo teismo sprendimo priėmimo yra praėję 3 metai, sprendimo nuostatų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais praktiškai yra neįmanoma įgyvendinti, kadangi atsakovas šiuo metu yra grįžęs gyventi į Lietuvą, nustatytas bendravimas yra per intensyvus, kenkia vaikų interesams.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. B. su ieškovės ieškiniu nesutinka, kadangi jo vertinimu sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka, nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama ir įgyvendinama net ir atsakovui grįžus gyventi į Lietuvą. Tačiau ieškovė pati nesilaiko šios tvarkos, už ką yra teismo ne kartą bausta. Nuo 2015 m. gegužės mėn. ieškovė apskritai neleidžia atsakovui matytis su jų vaikais, neleidžia kalbėtis su jais telefonu, nebeatsakinėja į atsakovo skambučius, atsakovą šantažuoja, nes už susitikimus su vaikais reikalauja pinigų, nors atsakovas jau sumokėjo ieškovei visą vaikams iki pilnametystės skirto išlaikymo pinigų sumą. Kliudymas bendrauti su vaikais ne tik atsakovo kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir pačių vaikų teisių pažeidimas.
Šalies argumentai
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad 2012-10-08 teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra per intensyvi. Vaikų tėvui grįžus gyventi į Lietuvą ir kurį laiką nesimačius su vaikais reikalingas pereinamasis prisitaikymo laikotarpis, kuriuo vaikai su atsakovu bendrautų neutralioje vietoje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo leisti tėvui susitikti su dukromis ne ieškovės tėvų name, kuriame ieškovė su vaikais gyvena, kadangi ieškovės tėvai yra priešiškai nusiteikę atsakovui. Vaikams siūloma leisti bendrauti savaitgaliais su tėvu be nakvynių. Nepertraukiamas 1,5 mėnesio mergaičių išsivežimas į tėvo gyvenamąją vietą Italijoje pažeistų vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nepilnamečių vaikų A. B., gim. 2005-05-20, ir E. B., gim. 2011-05-17, tėvai yra ieškovė I. R. B. ir atsakovas A. S. B. (9-10 b.l.).
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6848-650/2012 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (5-7 b.l.). Sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina (Sutarties 2 punktas). Sprendime buvo aptarta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią būdamas Lietuvoje A. S. B. pasiima nepilnametes dukras iš jų gyvenamosios vietos ir būna su jomis nepertraukiamai 1,5 mėn. laikotarpį dukterų vasaros atostogų metu su teise išsivežti vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą Italijoje (Sutarties 4.1 punktas) bei būdamas Lietuvoje atsakovas pasiima dukras kiekvieną kalendorinį savaitgalį nuo penktadienio 19 valandos iki sekmadienio 21 valandos (Sutarties 4.5 punktas), o prieš pasiimant dukras, A. S. B. privalo ieškovę perspėti prieš 2 savaites (Sutarties 4.4 punktas). Taip pat sutarta, kad jeigu dėl A. S. B. darbo grafiko jis negalės pasiimti nepilnamečių dukrų A. B. ir E. B. nepertraukiamam 1,5 mėnesio laikotarpiui jų vasaros atostogų metu, šis laikotarpis paskirstomas kitų atostogų metu taip, kad sumoje tėvas A. S. B. su dukromis praleidžia 1,5 mėnesio laikotarpį per kalendorinius metus (Sutarties 4.2 punktas); be to į pusantro mėnesio laikotarpį neįskaičiuojami savaitgaliai, aptarti 4.5 punkte (Sutarties 4.3 punktas).
Ieškovės teigimu po santuokos nutraukimo atsakovas buvo išvykęs į Italiją, kur praleido apie metus laiko. Tuo metu jokio jo bendravimo su dukromis nebuvo. Grįžęs į Šiaulius, atsakovas ieškovės pareikalavo, kad būtų leidžiama vaikams atvykti pas jį savaitgaliais, kad vaikai su juo leistų atostogas. Iš pradžių ieškovė nedraudė ir netgi skatino vaikus bendrauti su savo tėvu. Tačiau po vaikų apsilankymų savaitgaliais pas atsakovą ieškovė pastebėjo, kad mergaitėms bendravimas su tėvu aplinkoje, kuri joms neįprasta ir nepažįstama, sukelia didelį psichologinį diskomfortą, jos pradėjo skųstis, nenorinčios vykti pas tėvą ir jo sugyventinę, pradėjo ieškoti priežasčių, kad tik išvengtų buvimo pas tėvą. Mergaitės ieškovei paaiškino, kad atsakovas joms yra kaip svetimas, joms yra sudėtinga su juo bendrauti, kadangi tik vyresnioji moka itališkai, o jaunesnioji kalba lietuviškai. Atsakovas su vaikais bendrauja tik itališkai bei reikalauja, kad jos net tarpusavyje bendrautų itališkai. Pasakius, kad reiks vykti pas tėvą, mergaites apima isterija, jos verkia ir atsisako vykti į aplinką, kuri joms yra nepažįstama. Mergaitės yra labai prisirišusios prie ieškovės, senelių, su kuriais gyvena, joms yra labai sunku išvykti iš savo namų. Atsakovas vaikų tinkamai neprižiūri, nesirūpina jų sveikata, mergaites 2015 m. pavasarį buvo susargdinęs, sergančias vedė į baseiną, todėl ieškovė nebeleidžia jam matytis su dukromis. Ieškovės teigimu atsakovas mergaitėms duoda tik picas ir kitą itališką maistą, prie kurio vaikai nepratę, o jaunesnioji turi problemų su skrandžiu. Ieškovė sutiktų, kad atsakovas galėtų su mergaitėmis bendrauti per skype pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val., pageidautų, kad atsakovas susitiktų su vaikais kas antrą šeštadienį, nes sekmadienį vyresnioji dukra turi lankyti iki vasaros kursus Bažnyčioje, nes vasarą turės eiti Komunijos. Tačiau ieškovė nei raštu nei žodžiu aiškiai savo ieškinio reikalavimų nepatikslino, palaikė reikalavimus, nustatytus ieškinyje.
Ieškovė, teikdama paaiškinimus pradžiai nurodė, kad 2014 m. sausio mėn. yra gavusi iš atsakovo 154 000 Lt grynais pinigais už vaikų išlaikymą, kuriuos investavo Šiaulių mieste įsigijant ir įsirenginėjant butą (garso įrašo 11.40-15.00 min.). Vėliau ieškovė pradėjo tai neigti, nurodydama, kad tai patvirtinantį raštą pasirašė, nes nebenorėjo daugiau konfliktuoti su atsakovu, kuris ketino grįžti į Italiją ir pradėt kurti naują šeimą. Ieškovė neigia, kad naudojosi atsakovo banko kortele, už tai teisiamas jos draugas R. J., ji apklausta tik kaip liudininkė. Ieškovė, teikdama paaiškinimus, pripažino, kad yra pasikeitus telefono numerį, apie kurį nėra informavus atsakovo, siūlo atsakovui susisiekti su ja per skype.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat teikdamas paaiškinimus teisme nurodė, kad po santuokos su ieškove nutraukimo apie vienerius metus jis vaikus matydavo reguliariai kaip buvo numatyta 2012-10-08 teismo sprendime. 2013 m. pabaigoje atsakovas pasijuto blogai, sušlubavo jo sveikata, gydytojai įtarė vėžį. Manydamas, kad gali mirti, 2014 m. sausio mėn. atsakovas sumokėjo alimentus (išlaikymą) už abu vaikus savo buvusiai žmonai R. B. 154 000 Lt (45 000 Eur) grynais pinigais, iki kol vaikams sukaks 18 m. kaip buvo numatyta teismo spendime. Visus 2014 metus atsakovas buvo Italijoje, nes sirgo bei slaugė sergančią mamą, kuri mirė 2014 m. spalio mėn. Atsakovui būnant Italijoje 2014 metų pabaigoje atsirado sunkumų susisiekiant su vaikais telefonu, kadangi ieškovė atjungdavo/atmesdavo skambutį, todėl ryšiai su vaikais nutrūko dėl ieškovės kaltės. 2015 vasario mėn. atsakovui grįžus į Šiaulius dėl bendravimo su vaikais problemų pradžiai nebuvo. Vyresnioji dukra A. kalba itališkai. A. ir atsakovo sugyventinės D. Z. pagalba susikalbėjo ir su jaunesniąja dukra E.. Dukros niekad nesiskundė dėl sveikatos sutrikimų. Mergaitės buvo prižiūrėtos, pavalgydintos, švarios ir tvarkingos, tuo rūpinosi atsakovas ir jo sugyventinė. Maistas buvo gaminamas namuose, parduotuvėse pirkdavo viską, ką tik mergaitės norėdavo ir dar papildomai eidavo pavalgyti ir papramogauti į kavines, skirtas vaikams. Atsakovas pažymėjo, kad I. R. pradėjo prašyti pinigų, už tai, kad ji leistų atsakovui pasimatyti su vaikais, netgi tuo laiku kai atsakovui priklausydavo pagal sprendimą susitikti su mergaitėmis. Neapsikentęs vaikų motinos šantažo, atsakovas pasakė, kad daugiau nebemokės jokių pinigų. Be to paaiškėjo, kad ieškovė ir jos draugas be atsakovo žinios, pasinaudoję jo banko sąskaitos duomenimis, nusiėmė pinigų, už ką dabar yra teisiami. To pasekoje ieškovė nuo 2015 m. gegužės mėn. visai nebeleidžia atsakovui matyti vaikų, neleidžia kalbėtis su jais telefonu, nebeatsakinėja į atsakovo skambučius. Ieškovės tėvai taip pat neleidžia susitikti su dukromis. 2015 m. birželio mėn. jam su sugyventine nuvykus į ieškovės tėvų namus, mergaičių tėvai konfliktavo, vaikų tėvui neperdavė. Atsakovui nebeliko jokios galimybės matyti vaikų. Atsakovo teigimu, jei teismas priimtų spendimą matyti dukras jų gyvenamojoje vietoje pas ieškovės tėvus, tai reiškia, kad atsakovas niekad nebegalės matyti savo dukrų, ko ieškovė ir siekia. Atsakovas teismo prašo iš vaikų neatimti teisės pažinti antrą pusę - tėvą, kuo daugiau bendrauti, palaikyti glaudžius ryšius. Atsakovo dukros A. ir E. yra lietuvės, bet jos taip pat turi Italijos pasą ir Italijos tautybę. Jos turi visas teises pažinti ir antrą pusę – italų, žinoti italų kultūrą, kalbą ir tėvą italą.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nurodė, kad skyriaus darbuotojai su abiem mergaitėmis bendravo du kartus, buvo lankytąsi jų gyvenamojoje vietoje pas senelius. Mergaitės bendrauja noriai. A. yra labai temperamentinga, kalba ekspresyviai, daug gestikuliuoja, yra atsakinga, pagal galimybes stengiasi pasirūpinti seserimi, kai tai yra būtina. E. kalba noriai, jaučiasi gana laisvai. Mergaitės jaučiasi saugios savo gyvenamoje vietoje. Tarp abiejų mergaičių, tarp mergaičių ir motinos yra artimas ryšys. Mergaites emocinis ryšys sieja su kartu gyvenančiais seneliais, ieškovės tėvais. E. nelanko darželio, ją padeda prižiūrėti seneliai. Mergaitės su tėvu nebendravo apie dvejus metus, todėl pradžiai tikslinga nustatyti minimalų mergaičių bendravimą su tėvu. E. negali tiesiogiai bendrauti su tėvu, nes nemoka italų kalbos, iš tėvo jaučia spaudimą greičiau išmokti kalbą. Mergaičių ir tėvo ryšys nėra artimas. Vaikų teigimu, tėvas, bendraudamas su dukromis, joms neskiria pakankamai dėmesio, didžioji dalis Eleonoros priežiūros tenka A.. Skyrius, atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus, mano, kad 2012-10-08 teismo nustatyta bendravimo tvarka yra per intensyvi. Mano, kad reikalinga pereinamasis prisitaikymo laikotarpis, kuriuo vaikai su atsakovu bendrautų neutralioje vietoje. Dėl ieškovės tėvų priešiškumo atsakovui siūloma leisti tėvui bendrauti su mergaitėmis ne ieškovės tėvų name, kur būtų sudarytos nepalankios sąlygos tokiam bendravimui ar išvis nebūtų sudaryta galimybių tėvui bendrauti su vaikais.
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (LR civilinio kodekso 3.175 str. 2 d., 3.175 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1176/2003, 2007-03-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-123/2007).
Ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais intensyvumo ir dėl vietos, kurioje atsakovas galėtų matytis su vaikais. Vaikų motina (ieškovė), kadangi atsakovas su vaikais ketina bendrauti ir nakvoti jo sugyventinės bute, abejoja, kad jų vaikai galės tinkamomis sąlygomis leisti laiką su tėvu, išsimiegoti. Be to, svetimų vaikų priežiūros rūpesčiai užkraunami svetimai moteriai, su kuria atsakovas nėra sudaręs santuokos ir neaišku, kiek laiko ji leis atsakovui gyventi jos namuose. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis galėtų bendrauti su dukromis tik jų gyvenamojoje vietoje, kuri šiuo metu yra jų senelių namuose, ir artimiausiu metu nebus keičiama. Atsakovo teigimu ieškovės tėvai neleidžia jam matytis su dukromis, šaukia ant jo ir jo sugyventinės, juos įžeidinėja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad reikalingas pereinamasis prisitaikymo laikotarpis, kuriuo vaikai su atsakovu bendrautų neutralioje vietoje, kad nerekomenduojama mergaičių perduoti tėvui su nakvyne, nes jos ilgą laiką nesimatė su tėvu, be to jaunesnioji nesupranta ir nekalba tėvo kalba (italų) ir kurios emocinis ryšys su tėvu yra silpnas.
Iš atsakovo sugyventinės parodymų matyti, kad ji neprieštarauja, kad atsakovas su vaikais bendrautų su mergaitėmis jos namuose, kad jos liktų nakvoti, ji mergaitėmis rūpinasi, su jomis sutaria draugiškai. Kad būtų priešingai neteigė nei ieškovė, nei vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.
Liudyti atvykęs ieškovės tėvas A. G., kurio namuose ieškovė gyvena su vaikais, teikdamas parodymus nurodė, kad jis neprieštarautų, kad namo pirmo aukšto viename iš kambarių atsakovas bendrautų su vaikais, tačiau iš jo parodymų buvo akivaizdus priešiškumas vaikų tėvui, apibūdindamas atsakovą net nurodė, kad „atribokite tą sukriošusį senį nuo vaikų“, todėl teismas abejoja, kad būtų sudarytos galimybės ieškovės tėvo namuose atsakovui bendrauti su vaikais.
Išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012-10-08 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė tam tikros aplinkybės (atsakovas ilgą laiką nesimatė su vaikais, grįžo gyventi į Lietuvą, sulaukė pensijinio amžiaus, gyvena sugyventinės bute Šiauliuose, o ieškovė gyvena su vaikais pas tėvus (duomenys nesklebtini), kurios svarbios sprendžiant skyrium nuo vaikų gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, teismas pripažįsta, kad būtina keisti nustatytą tvarką.
Pažymėtina, kad atsakovas ilgą laiką nebendravo su mergaitėmis ir būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mergaitės, ypač jaunesnioji, priprastų prie bendravimo su tėvu, susiformuotų artimesnis dukrų ir tėvo ryšys, jaunesnioji kažkiek pramoktų italų kalbą. Reiktų pastebėti, kad pats mergaičių tėvas, norėdamas, kad mergaitės noriau su juo leistų laiką, turėtų ir pats pradėti mokytis kalbos valstybės, kurioje jis šiuo metu gyvena. Atsakovas kaip pats nurodė šiuo metu neturi nuosavo būsto Lietuvoje, gyvena sugyventinės D. Z. namuose. Palikus ankstesnę nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir vaikų tėvui aktyviai ja naudojantis, ne vien vaikų tėvas, kurio ryšys su mergaitėmis šiuo metu yra susilpnėjęs, bet ir jo sugyventinė kiekvieną savaitgalį su dviem nakvynėm būtų priversta rūpintis svetimais vaikais, todėl teismo vertinimu tokia tvarka pažeistų ne tik vaikų, bet ir atsakovo sugyventinės teises ir interesus, nepadarytų jokio teigimo poveikio tėvui atkuriant emocinius ryšius su mergaitėmis. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada, kad šiuo atveju tikslinga leisti tėvui bendrauti su mergaitėmis savaitgaliais be nakvynių, nustatant konkretų susitikimų laiką atsižvelgiant į vaikų miego, poilsio laiką. Ieškovei nepatikslinus valandų, kada ji pageidautų vaikus perduoti ir kada jie turėtų būtų grąžinti, taip pat nepatikslinus ieškinio reikalavimų, kad leisti tėvui bendrauti su vaikais tik šeštadieniais ar kas antrą šeštadienį, teismas, būdamas iniciatyvus šeimos bylose, tokį laiką nustato atsižvelgdamas į vaikų ir ieškovės ir atsakovo interesus. Kadangi ieškovė nesutiko, kad vaikų tėvas bendrautų su mergaitėmis darbo dienomis (išskyrus skype), mergaitės laisvesnės tik šeštadieniais, o sekmadienį vaikams reikėtų daugiau pailsėti, be to vyresnioji ruošiasi pirmai komunijai Bažnyčioje (kursai truks iki vasaros), todėl teismas nustato, kad atsakovas su mergaitėmis savaitgaliais bendraus tokia tvarka: kiekvieno savaitgalio šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Tuo atveju, jei atsakovas pasiima vaikus, esant vaikų ir ieškovės sutikimui ilgesniam laikui iš jų gyvenamosios vietovės, vaikai turi būti parvežti namo tą pačią dieną, ne vėliau kaip 22.00 valandą.
Teismas atmeta ieškovės reikalavimą, kad vaikų tėvas gali bendrauti su mergaitėmis tik jų gyvenamoje vietoje, t.y. tik ieškovės tėvų name. Tačiau teismas sutinka, kad mergaitės gali bendrauti su tėvu tik jei jos su tuo sutinka, taip pat jei jos nesirgs tuo metu ir jų paėmimas iš jų gyvenamosios vietos nepakenks jų sveikatai. Vaikus atsakovas nustatytu laiku turi pats pasiimti ir grąžinti juos sutartu laiku kaip kad ieškovė prašo ieškinyje, o atsakovas tam nepareiškė prieštaravimų. Jei vaikams tuo metu būtų mokslai (pavyzdžiui pamokos ruošiantis Komunijai) ar reiktų ruošti namų darbus, atsakovas privalo tuo pasirūpinti. Apie ketinimus pasiimti vaikus atsakovas privalo informuoti apie tai vaikų motiną telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną.
Vaikų bendravimo su tėvu per skype ar kitas ryšio priemones teismas nenustato, kadangi ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepatikslino savo ieškinio reikalavimų, jų aiškiai neišdėstė ir žodžiu. Atsakovas ir vaikai turi tokią teisę bendrauti šiomis ryšio priemonėmis, o ieškovė turi tam netrukdyti ir užtikrinti tokį bendravimą ir nesant atitinkamo teismo sprendimo. Ieškovė įpareigotina nurodyti atsakovui savo ir dukrų (jei jos turi) telefono numerius, skype vardus, kuriais galima būtų susisiekti ir nesudaryti kliūčių vaikams bendrauti ryšio priemonėmis su tėvu.
Atsižvelgiant į tai, kad po vaikų tėvų skyrybų iš esmės pasikeitė tam tikros jų gyvenimo aplinkybės (atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą), be to, vaikai ilgą laiką nebendravo su tėvu ir ilgas išvykimas į užsienio valstybę, ypač išsivežant tik vieną iš vaikų, pažeistų jų teises ir interesus, todėl teismas keičia ankstesniu sprendimu nustatytą atsakovo teisę 1,5 mėn. per metus išsivežti vaikus, nurodydamas, kad atsakovas išsivežti nepilnametes dukras į užsienio valstybę turi teisę tik esant dukrų ir ieškovės sutikimui sutartam laikui.
Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl kadangi ieškinys iš esmės yra priimtas ieškovės naudai (pakeista ankstesnė nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka kaip ieškovė prašė ieškiniu su nežymiais patikslinimais), todėl iš atsakovo valstybei yra priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ji buvo atleista, taip pat 388,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 4,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6848-650/2012 nustatytą atsakovo A. S. B., gim. 1958-10-22, bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B., gim. 2005-05-20, ir E. B., gim. 2011-05-17, tvarką nustatant, kad A. S. B. gali bendrauti su vaikais tokia tvarka: kiekvieno savaitgalio šeštadieniais nuo 10.00 valandos iki 20.00 valandos ir sekmadieniais nuo 12.00 valandos iki 18.00 valandos, esant vaikų sutikimui; tuo atveju, jei atsakovas pasiima vaikus, esant vaikų ir ieškovės sutikimui ilgesniam laikui iš jų gyvenamosios vietovės, vaikai turi būti parvežti namo tą pačią dieną, ne vėliau kaip 22.00 valandą; atsakovas apie savo ketinimus pasiimti vaikus turi informuoti ieškovę prieš 1 dieną; atsakovas išvežti nepilnamečius vaikus į užsienio valstybę turi teisę tik esant nepilnamečių vaikų ir ieškovės sutikimui sutartam laikui.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. S. B., gim. 1958-10-22, valstybei 41,00 Eur žyminio mokesčio, 388,29 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 4,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas už žyminį mokestį ir siuntimo išlaidas 5660, įmokos kodas už antrinę teisinę pagalbą 5630).
Išversti teismo sprendimą į italų kalbą ir išsiųsti atsakovui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.