Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN 20 būrio 11 kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. (pareiškėjo paskyrimo į 20 būrį diena, b. l. 18–19) iki 2019 m. birželio 12 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 8). Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų laikotarpiu jį kalinant kamerų tipo patalpose, jose nesant įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.

Pareiškėjas savo tvirtinimą dėl neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų grindžia nuteistųjų V. K., I. A., R. A. ir E. S. rašytiniais liudijimais (b. l. 6, 7, 29, 30).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 13–16) nurodė, kad Marijampolės PN 20 būryje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai ją gadina. Jokių įrodymų (pvz. kameros nuotraukų, sutarčių dėl pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo darbų atlikimo, darbų priėmimo - perdavimo aktų, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentų, įrodymų apie iškvietimo mygtukų remontą), pagrindžiančių šiuos teiginius atsakovo atstovas teismui nepateikė. Be to, Marijampolės PN 2019 m. birželio 5 d. rašte Nr. 20/07-769, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą nurodyta, jog pareigūnų iškvietimo sistemą planuojama įrengti artimiausiu laiku (b. l. 26).

Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti, o atsakovas nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimas.

Pareiškėjas prašė apklausti liudytojus E. S., R. A., V. K.. Kadangi šioje byloje yra konstatuotas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimas, teismo nuomone, netikslinga apklausti minėtus liudytojus. Be to, į bylą yra pateikti minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai.

Vertindamas šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų (LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016).

Nagrinėjamu atveju šį pažeidimą pareiškėjas siejo su patirtais nepatogumais, kviečiant pareigūnus turimais indais ar kitais daiktais, garbės ir orumo pažeminimu, nepasitikėjimu valdžia, neigiamais išgyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, teigė jog tapo nervingas, piktas, konfliktiškas, grubus.

Iš Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. pažymos Nr. 55/04-553 matyti, jog pareiškėjas dėl iškvietimo mygtukų į psichologą nebuvo kreipęsis (b. l. 20). Taip pat iš Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 3 d. pažymos Nr. 14/07-3793 matyti, jog į sveikatos priežiūros skyrių pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 21). Taigi, akivaizdu, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas į psichologą, Sveikatos priežiūros skyrių dėl kamerose neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų sukeltų psichinės sveikatos sutrikimų nesikreipė, todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei sveikatai.

Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į atsakovo atstovą dėl šio pažeidimo pašalinimo (b. l. 22, 24), darytina išvada, jog pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, nesant įrodymų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, atsižvelgiant į pakankamai aktyvią pareiškėjo gynybinę poziciją (rašant skundus ir prašymus atsakovo atstovui), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (tuo aspektu, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista H. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

Pareiškėjo H. Z. reikalavimą dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.