Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš U. S.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams; BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš S. M. (M.)) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui; BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš S. B. (B.)) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš V. Z. (Z.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš S. S. (S.)) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš Y. T. (T.)) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams; BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš S. D.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė paskirta teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Iš A. K. konfiskuoti nusikalstamu būdu gauti pinigai – 68,99 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje Sargybų būrio pasieniečiu, Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 Vilnius–Polockas tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153–1154, siekdamas turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi nesant kyšininkavimo požymių, būtent:

1) 2008 m. liepos 25 d. apie 00.04 val. iš UAB „Visla“ vairuotojo U. S. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. K. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Renault Magnume–Tech 44“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos dokumentais;

2) 2008 m. liepos 25 d. apie 00.22 val. iš UAB „Lotos–Express“ vairuotojo S. M. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. K. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Mercedes Benz 1840 AXOR“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos dokumentais;

3) 2008 m. liepos 25 d. apie 2.49 val. iš UAB „Šilalės autotransportas“ vairuotojo S. B. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. K. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio IVEKO MP440E43 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos dokumentais;

4) 2008 m. liepos 25 d. apie 2.56 val. iš S. A. D. (D.) individualios įmonės vairuotojo V. Z. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. liepos 25 d. valiutų kursą – 9,41 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. K. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos dokumentais;

5) 2008 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.37 val. iš UAB „Ostkama“ vairuotojo S. S. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. K. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Mercedes Benz 1844“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos dokumentais;

6) 2008 m. rugpjūčio 19 d. apie 2.02 val. iš individualios įmonės „Suzorje“ vairuotojo Y. T. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. K. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Man 543268“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos dokumentais;

7) 2008 m. rugpjūčio 24 d. apie 5.00 val. iš AB „Megatrans“ vairuotojo S. D. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko 2008 m. rugpjūčio 24 d. valiutų kursą – 9,58 Lt), įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė A. K. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą kartu su automobilio „Volvo FH12“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini)) bei puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos dokumentais.

Tokiais veiksmais A. K. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktuose bei Vilniaus rinktinės vado 2007 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai vadovavosi liudytojų U. S., S. M., S. B., V. Z., S. S., Y. T. ir S. D. parodymais, pažymėdami, kad šių liudytojų parodymai yra tinkamas įrodymų šaltinis, nors jie ir nebuvo apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl objektyvių priežasčių, kadangi šie liudytojai yra užsienio piliečiai. Teismai konstatavo, kad šie liudytojai davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, atitinka kitų liudytojų R. B., T. Š. parodymus, byloje esančius vaizdo įrašus, VSATIS duomenų bazės duomenis, kad jie parodymus davė, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, kad ikiteisminio tyrimo metų jų parodymai tinkamai užfiksuoti, pas ikiteisminio tyrimo teisėją jų apklausos atliktos laikantis BPK 184 straipsnio nuostatų. Padarydami tokias išvadas, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalį asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, o pagal šio įstatymo 3 dalį – draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje Nr. 2K-225/2009 yra išaiškinęs, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas, nustatant tiesą, byloje svarbias aplinkybes. Liudytojui negali būti užduodami klausimai, į kuriuos atsakius būtų gauti duomenys, galintys būti pagrindas reikšti įtarimus ar kaltinimus šiam proceso dalyviui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas. Kasatoriaus nuomone, vien tai, kad kaip liudytoju apklaustam asmeniui vėliau nepareiškiami įtarimai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad liudytojai U. S., S. M., S. B., V. Z., S. S., Y. T. ir S. D. davė parodymus apie jų pačių dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnyje, nes jie faktiškai prisipažino davę kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Tai, kad šiems liudytojams buvo daromas spaudimas, spręstina ir iš tų faktinių aplinkybių, kad iš jų, po atvesdinimo pas tyrėjus, buvo paimti laisvos formos pareiškimai apie neva A. K. įvykdytas nusikalstamas veikas. Pareiškimai buvo „išgaunami“ jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, be to, pareiškėjai, pažeisdami BPK 83 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nebuvo perspėti apie tai, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BPK 235 straipsnį. Tai, kad liudytojams U. S., S. M., S. B., V. Z., S. S., Y. T. ir S. D. buvo daromas poveikis, kasatoriaus nuomone, akivaizdu ir iš jų apklausų, nes jiems buvo parodyti vaizdo įrašai ir klausinėjama apie tai, kas juose užfiksuota. Liudytojų teisės aiškiai apibrėžtos BPK 81 straipsnyje, kuriame nenumatyta jų teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi. Pagal BPK 177 straipsnį ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Šioje byloje prokuroro nutarties leisti liudytojams U. S., S. M., S. B., V. Z., S. S., Y. T. ir S. D. paviešinti slaptus vaizdo įrašus nėra. Dėl to, pasak kasatoriaus, šie duomenys buvo paskelbti neteisėtai, siekiant paveikti liudytojus, jog šie duotų parodymus, kad jam davė pinigus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras teigia, kad kasacinis skundas nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.

Prokuroras pažymi, kad Operatyvinės veiklos įstatymas reglamentuoja nusikalstamų veikų išaiškinimą, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymą (1, 5 straipsniai). Tai reiškia, kad operatyvinės veiklos subjektai, teisėtai vykdydami operatyvinę veiklą, gavę informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, privalo imtis įstatymuose nustatytų priemonių tinkamai ir laiku atskleisti nusikalstamas veikas, išaiškinti tokias veikas padariusį asmenį. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK, atliekamas operatyvinis tyrimas.

Duomenys apie A. K. galimai daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jam atliekant savo tarnybines pareigas Lavoriškių pasienio kontrolės punkte. Vadovaujantis turima informacija dėl A. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras pažymi, kad nei kaltinimas, nei teismų sprendimai negrindžiami duomenimis, gautais atliekant slaptą vaizdo stebėjimą Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. Iš byloje esančios medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos duomenimis, surinktais BPK numatytais būdais: taikant neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones (BPK 158, 160 straipsniai), apklausiant liudytojus, išreikalaujant dokumentus bei daiktus ir kt., todėl galima konstatuoti, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti nei įstatymų reikalavimai, nei nuteistojo teisė į privatų gyvenimą.

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra VSAT pareigūno R. Bernacko tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad, atliekant sankcionuotus operatyvinius veiksmus, buvo gauta informacija apie Lavoriškių užkardos pareigūnų, tarp jų ir A. K., daromas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. Bernackas tarnybiniame pranešime nurodė, kad operatyvinio sekimo byloje surinktos informacijos pakanka tolesnių veiksmų atlikimui BPK nustatyta tvarka. Kasatoriaus teiginys, kad dėl jo buvo pradėtas neteisėtas operatyvinis tyrimas, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teismų praktiką bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Tačiau šioje byloje nei kaltinimas, nei priimti teismų sprendimai nėra grindžiami duomenimis, kurie būtų gauti atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus. Visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, pagrindžiantys kaltinimą, buvo gauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartį. A. K. yra nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos jau po pradėto ikiteisminio tyrimo, t. y. 2008 m. liepos 25 d. Būtent dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netikrino ir nevertino operatyvinio tyrimo teisinių, faktinių pagrindų.

Teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasieniečių, tarp jų ir dėl A. K. BPK 158, 160 straipsniuose aiškiai nurodyta, kokie duomenys turi būti nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo. Šiuo aspektu Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartyje asmuo, prieš kurį veiksmas bus atliekamas, ar kuris bus sekamas, buvo apibūdintas tinkamai ir tiksliai: nurodyta A. K. pareigybė, vardas, pavardė ir asmens kodas. Nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams slapta du kartus patekti į Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą. Nutartimi taip pat buvo leista Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti A. K. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Vadinasi, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi buvo leidžiama slapta sekti (BPK 160 straipsnio 1, 2 dalys) konkretų asmenį ir konkrečioje darbo vietoje, t. y. Lavoriškių užkardoje. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnams sekamasis asmuo buvo žinomas iš anksto, todėl nebuvo jokios procesinės būtinybės gauti teismo leidimą sekti konkretų objektą, pavyzdžiui, Lavoriškių užkardos pastatą ar Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statinius. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 11 straipsnyje yra nustatyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos organizacinė struktūra. Viena iš šios tarnybos organizacinės struktūros dalių yra užkarda (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šio įstatymo 16 straipsnyje tarnybos užkarda apibrėžiama kaip rinktinės struktūrinis padalinys, įgyvendinantis nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų ar oro uoste. Taigi VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda, kaip VSAT organizacinės struktūros dalis, savo funkcijas ir uždavinius įgyvendina ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, šio punkto patalpos yra ir užkardos tarnybinės patalpos. Apibendrintai teigtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas 2008 m. liepos 15 d. nutartyje minėtas patalpas siejo su jų priklausomybe VSAT struktūriniam vienetui, t. y. užkardai. Be to, BPK 160 straipsnis nereikalauja išsamiai apibūdinti sekimo objektų, t. y. įstatymas nereikalauja, kad sekamasis objektas būtų tiksliai apibrėžtas remiantis dar ir kitais teisės aktais. Prokuroro nuomone, kasatoriaus teiginiai, kad Lavoriškių užkarda ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktas yra skirtingi objektai, nes teisės aktai nevienodai apibrėžia jų požymius, nepagrįsti ir atmestini.

Kasatoriaus argumentai, kad liudytojų U. S., S. M., S. B., V. Z., S. S., Y. T., S. D. parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, nes gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.

Prokuroras pažymi, kad liudytojo suradimo ir jo iškvietimo į apklausą būdas niekaip nesietinas su jo parodymų turiniu, todėl kasaciniame skunde keliami procedūriniai klausimai skundžiamų sprendimų teisėtumui neturi jokios įtakos. Pagal BPK 78 straipsnyje (2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-785 redakcija ) įtvirtintą nuostatą, kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tuo tarpu U. S., S. M., S. B., V. Z., S. S., Y. T., S. D., sprendžiant iš bylos medžiagos, akivaizdu, jog žinojo reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl pagrįstai buvo šaukiami kaip liudytojai. Kita vertus, priešingai nei mano kasatorius, minėti asmenys šioje byloje, buvo apklausti laikantis visų BPK numatytų reikalavimų, atkreipiant dėmesį į tai, jog aptartų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas šiuo atveju nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, t. y. jie buvo apklausti apie kitų asmenų, o šiuo konkrečiu atveju, apie A. K. veiksmus. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir nukreiptas ne dėl minėtų vairuotojų, bet dėl pasieniečių, tikėtina, padariusių nusikalstamas veikas, o BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata taikoma tik asmenims, kurie duoda parodymus apie savo paties, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios yra pradėtas tyrimas. Pagal nustatytas bylos aplinkybes tam tikras pinigų sumas Lavoriškių užkardos pareigūnams, tarp jų ir A. K., vairuotojai davė ne savo iniciatyva, o dėl jiems primestos, pačių pareigūnų sukurtos tvarkos, t. y. siekiant išvengti dirbtinai užtęsto dokumentų bei automobilio patikrinimo. Be to, prokuroras pažymi, kad šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, jog baudžiamojon atsakomybėn dėl analogiškų nusikalstamų veikų buvo patraukti dvidešimt du Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasienio pareigūnai, dirbę Lavoriškių sienos perėjimo punkte. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimai padaryti teisės aktų pažeidimai dėl duomenų apie šiuos asmenis įvedimo į VSATIS duomenų bazę neturėjo reikšmės šio ikiteisminio tyrimo greitam ir išsamiam atlikimui, baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti liudytojai būtų buvę kviečiami apklausoms pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Kasatoriaus kvestionuojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nėra susiję su baudžiamojo proceso esminėmis nuostatomis ir konkrečiomis normomis. Be to, galimi procedūriniai pažeidimai niekaip nesuvaržė paties A. K. teisių ir teisėtų interesų, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su nurodytais galimais pažeidimais, atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti, atmestini.

Kasatorius teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis buvo leistas techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka tik dėl pareigūnų D. B., E. G., E. B. ir S. P., todėl dėl jo operatyvinis tyrimas buvo vykdomas neteisėtai, taip pat neteisėtai gauti duomenys panaudoti ikiteisminiame tyrime. Taip buvo šiurkščiai pažeisti Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 punkto, 6 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio bei BPK 166 straipsnio reikalavimai.

Lavoriškių pasienio kontrolės punkte slapta vaizdo stebėjimo įranga buvo sumontuota teisėtai – vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimis. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą operatyvinės veiklos subjektai, teisėtai vykdydami operatyvinę veiklą, gavę informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, privalo imtis įstatymuose nustatytų priemonių tinkamai ir laiku atskleisti nusikalstamas veikas, išaiškinti tokias veikas padariusį asmenį. Duomenys apie A. K., tikėtina, daromas nusikalstamas veikas buvo gauti jam atliekant minėtame pasienio kontrolės punkte tarnybines funkcijas. Vadovaujantis gauta informacija BPK 166 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu (kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats nustato nusikalstamos veikos požymius) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį pradėjus, visi duomenys buvo renkami BPK nustatyta tvarka, kaltinimas nebuvo grindžiamas ir teismų sprendimai nėra grindžiami duomenimis, gautais atliekant slaptą vaizdo stebėjimą Operatyvinės veiklos įstatyme nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, kad duomenys buvo renkami pažeidžiant įstatymų reikalavimus bei nuteistojo teisę į privatų gyvenimą, neturi pagrindo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikalstamų veikų darymu asmuo pats atsisako teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.

Kasatoriaus argumentai, kad duomenys, gauti taikant BPK 158. 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, nes slaptas sekimas atliktas kitame objekte nei teismo nutartimi tai buvo leista padaryti, nepagrįsti. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasieniečių, tarp jų ir A. K. Pagal BPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismo nutartyje, kuria leidžiamas slaptas sekimas, turi būti nurodytas asmuo ar transporto priemonė arba objektas, kuris bus sekamas. Teisėjo nutartimi buvo leista slapta patekti į Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos apžiūrą, taip pat buvo leista Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti A. K. pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus. Tai reiškia, kad nutartimi buvo leista sekti konkrečius asmenis jų darbo vietoje – Lavoriškių užkardoje. Be to, pažymėtina, kad Lavoriškių užkarda yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės struktūrinis padalinys, į užkardos struktūrą savo ruožtu patenka jos teritorijoje esantys pasienio kontrolės punktai (kasacinės nutartys Nr. 2K-332/2011, 2K-430/2011).

Kasatoriaus teiginiai, kad liudytojų U. S., S. M., S. B., V. Z., S. S., Y. T. ir S. D. parodymai buvo gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl jais negalėjo būti remiamasi kaip įrodymais, taip pat atmestini. Kasatorius teigia, kad kaip liudytojai apklausti asmenys turėjo būti surasti ir į apklausas iškviesti pažeidžiant tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias liudytojų – užsienio piliečių iškvietimo į apklausą procedūras. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo suradimo ir jo iškvietimo į apklausą būdas nesietinas su liudytojo parodymų turiniu, skunde keliami procedūriniai klausimai skundžiamų sprendimų teisėtumui jokios įtakos neturi. Kasatoriaus teiginiai, kad minėti liudytojai buvo apklausti apie jų pačių, tikėtina, padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnyje, o tokiais atvejais apklausos galimos tik taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytas taisykles, kad, duodami parodymus bei paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, jie neteisėtais būdais buvo paveikti duoti jį (kasatorių) kaltinančius parodymus, atmestini. Pagal BPK 78 straipsnį kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, todėl jie buvo surasti ir apklausti kaip liudytojai atliekant ikiteisminį tyrimą ne dėl kyšininkavimo, o dėl A. K. piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis). Tai, koks procesinis sprendimas buvo priimtas dėl minėtų liudytojų veiksmų (pinigų davimo), taip pat tai, kad minėti asmenys prieš jiems rašant pareiškimus nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, nėra pagrindas konstatuoti, kad jų apklausos buvo atliekamos iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Kasatoriaus nurodomi liudytojai, vadovaujantis BPK 184 straipsniu, buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo; jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 276 straipsnio 1 dalimi), bei parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams (BPK 276 straipsnio 4 dalis), buvo perskaityti ir, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įvertinti visų byloje ištirtų įrodymų kontekste.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti dėl nuteistojo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.