Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo mažametes nukentejusiosios D. K. igalioto atstovo advokato Aido Venckaus skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. gegužes 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2010 m. balandžio 22 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir

2010 m. kovo 23 d. pareiškimu mažametes nukentejusiosios D. K. igaliotas atstovas advokatas Aidas Venckus kreipesi i laikinai einanti pareigas Lietuvos Respublikos generalini prokurora, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroru R. Š. ir B. M. atžvilgiu.

Pareiškime nurode, jog 2010-01-29 gavo Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Š. 2010-01-26 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima dalyje. Ši nutarima nustatyta tvarka apskunde aukštesniajam prokurorui ir 2010 m. vasario 26 d. gavo Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. 2010-02-23 nutarima atmesti skunda del 2010-01-26 nutarimo panaikinimo. Ši nutarima pareiškejas BPK 214 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais apskunde Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui. Be to 2010 m. sausio 30 d. pareiškejas gavo prokuroro R. Š. 2010-01-28 pranešima, kuriame nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00834-08 yra baigtas ir jis, kaip igaliotas mažametes nukentejusios D. K. atstovas, turi teise iki 2010-02-15 susipažinti su visa pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteismini tyrima. 2010-02-16 pareiškejas pateike prokurorui R. Š. prašyma papildyti ikiteismini tyrima, atliekant tuos procesinius veiksmus, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti ir kuriuos dar galima atlikti. 2010 m. vasario 26 d. pareiškejas gavo prokuroro R. Š. 2010 m. vasario 23 d. nutarima, kuriuo visi jo prašymai papildyti ikiteismini tyrima atmesti. Šiame nutarime nurodyta, jog jis gali buti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Pareiškejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 63 str. 1 d., ši nutarima 2010 m. kovo 4 d. apskunde aukštesniajam prokurorui, taciau 2010 m. kovo 18 d. gavo Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. 2010-03-10 rašta Nr. 1.1-3153, kuriame nurodyta, jog skundo del prokuroro R. Š. 2010 m. vasario 23 d. nutarimo nagrinejimas yra negalimas, nes baudžiamoji byla yra perduota teisminiam nagrinejimui.

Pareiškejo manymu, prokurorai R. Š. ir B. M. šiais savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, nes, siekdami išvengti proceso dalyviu skundu del ju priimtu galimai nepagristu bei neteisetu procesiniu sprendimu, t.y. 2010-01-26 ir 2010-02-23 nutarimu, nagrinejimo teisme ir galimo ju panaikinimo, grubiai pažeisdami Lietuvos Respublikos BPK 63 str., 214 str., 218 str. reikalavimus, nepabaige ikiteisminio tyrimo, t.y. neužtikrine, kad proceso dalyviai turetu realia galimybe pasinaudoti savo procesinemis teisemis ir teismui apskusti ikiteisminio tyrimo metu priimtus ji atlikusiu prokuroru procesinius sprendimus, nepasibaigus istatyme numatytam tokiu nutarimu apskundimo terminui, suraše kaltinamaji akta ir 2010 m. vasario 23 d. byla perdave teismui, tokiu budu užkirsdami kelia proceso dalyviu skundu nagrinejimui teisme ir padarydami didele neturtine žala mažametei nukentejusiajai D. K. bei jos istatyminiams atstovams. Be to šiais veiksmais pareigunai iškraipe valstybes teisesaugos institucijos – prokuraturos – funkcijas ir veiklos principus, sumenkino prokuraturos prestiža bei diskreditavo prokuroro varda, del to dideles žalos patyre valstybe.

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroras 2010 m. balandžio 22 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal advokato Aido Venckaus pareiškima del Vilniaus apygardos Pirmojo labai sunku nusikaltimu ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Š. ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. veiksmu. Toki savo sprendima motyvavo tuo, kad skundžiami prokuroru veiksmai buvo atlikti vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis ir nesuvarže pareiškejo teises kreiptis su prašymais ir skundais i teisma.

Pareiškejas advokatas Aidas Venckus, nesutikdamas su priimtu nutarimu, skundu kreipesi i Vilniaus miesto pirmaji aplinkes teisma, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2010 m. balandžio 22 d. nutarima, gražinti jo 2010-03-23 pareiškima del galimos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, pasiulant pašalinti procesinius pažeidimus ir iš naujo išspresti klausima del procesinio sprendimo priemimo pagal mineta 2010-03-23 pareiškima.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2010 m. gegužes 17 d. nutartimi atmete pareiškejo advokato Aido Venckaus skunda kaip nepagrista. Toki savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad prokuroru R. Š. ir B. M. veiksmai – baudžiamosios bylos perdavimas i teisma, nesulaukus kol proceso dalyviai realizuos savo teise skusti prokuroro nutarima – negali buti laikomi priešingais tarnybos interesams, nes jie vykde istatymais prokurorui priskirtas funkcijas. Ta aplinkybe, kad prokuroras, užbaiges ikiteismini tyrima ir surašes kaltinamaji akta, ji kartu su baudžiamaja byla perdave i teisma, nesulaukes, kol ikiteisminio tyrimo teisejas išnagrines proceso dalyviu skundus del prokuroro nutarimo iš dalies nutraukti ikiteismini tyrima, nepažeide mažametes nukentejusiosios ir jos atstovu teisiu ar teisetu interesu, nes baudžiamosios bylos teisminio nagrinejimo metu mažametes nukentejusiosios atstovai turi teise reikalauti, kad butu išaiškintos ir nustatytos visos su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybes ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, o teismas privalo visapusiškai ir objektyviai išnagrineti proceso dalyviu prašymus, tame tarpe ir susijusius su nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Nukentejusysis baudžiamosios bylos teisminio nagrinejimo metu turi teise pateikti rašytinius prašymus pakeisti kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmes skirtingomis ir prašyti kvalifikuoti veika pagal baudžiamaji istatyma, numatanti sunkesne nusikalstama veika, todel baudžiamosios bylos perdavimas i teisma, nesulaukus, kol proceso dalyviai realizuos savo teise skusti prokuroro nutarima, nepadare dideles žalos istatymais saugomoms mažametes nukentejusiosios ir jos atstovu teisems ir teisetiems interesams. Kad prokurorai, surašydami kaltinamaji akta ir ji kartu su baudžiamaja byla perduodami i teisma, kitiems ikiteisminio tyrimo subjektams neišnagrinejus skundu del prokuroro procesiniu sprendimu iš dalies nutraukti ikiteismini tyrima, elgesi teisetai, isiteisejusia teismo nutartimi pripažino ir Panevežio apygardos teismas, išnagrinejes Panevežio miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro skunda del Panevežio miesto apylinkes teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties perduoti baudžiamaja byla prokuraturai ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Skunde pareiškejas mažametes nukentejusiosios D. K. igaliotas atstovas advokatas Aidas Venckus prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. gegužes 17 d. nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima – panaikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2010 m. balandžio 22 d. nutarima, gražinti pareiškejo 2010-03-23 pareiškima del galimos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, pasiulant pašalinti procesinius pažeidimus ir iš naujo išspresti klausima del procesinio sprendimo priemimo pagal mineta 2010-03-23 pareiškima, atliekant ir kontroliuojant ikiteismini tyrima Nr. 23-1-00834-08.

Pareiškejas tvirtina, jog atsisakymas pradeti ikiteismini tyrima pagal jo pareiškima yra nepagristas ir neteisetas. Visu pirma, pareiškime išdestytos aplinkybes negali buti laikomos akivaizdžiai neteisingomis, nera Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytu aplinkybiu. Be to tik atlikus ikiteismini tyrima, galima konstatuoti, ar prokuroru veiksmuose, surašant kaltinamaji akta ir perduodant byla i teisma nepasibaigus istatyme numatytam ikiteisminio tyrimo metu priimtu procesiniu sprendimu apskundimo terminui, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. sudetis, ar ju veiksmai turetu buti vertinami kaip nusikalstami BK 229 str. prasme, ar tokiuose ju veiksmuose yra tik tarnybinio nusižengimo požymiai.

Atstovas teigia, jog apylinkes teismas, išnagrinejes jo skunda, netinkamai aiškino ir taike procesines ir materialines teises normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos teises taikymo ir aiškinimo praktikos. Tvirtina, jog nei Lietuvos Respublikos BPK 63 str., nei BPK 214 str. ar koks kitas BPK straipsnis nesuteikia teises ikiteismini tyrima atliekanciam ar ji kontroliuojanciam prokurorui tyciniais veiksmais sudaryti tokia situacija, kad proceso dalyviu paduotu skundu del ikiteismini tyrima atliekancio prokuroro veiksmu nagrinejimas teisme taptu negalimas.

Teismo posedyje pareiškejas advokatas Aidas Venckus praše skunda tenkinti.

Pareiškejo mažametes nukentejusiosios D. K. igalioto atstovo advokato Aido Venckaus skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens atsakomybe už piktnaudžiavima tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijima, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Pareiškejas prašo pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroru R. Š. ir B. M. atžvilgiu, nes pastarieji ikiteisminio tyrimo metu neužtikrino mažametes nukentejusiosios D. K. ir jos atstovu teises, kad del ju prašymu paduoti skundai butu išnagrineti ir tik tuomet, priemus vienokius ar kitokius sprendimus, ikiteisminis tyrimas butu baigtas ir baudžiamoji byla perduota teismui. Pareiškejo manymu, nesilaikant visu skundu nagrinejimo proceduru, buvo padaryta didele neturtine žala mažametes nukentejusiosios interesams, sumenkintas prokuraturos prestižas, diskredituotas prokuroro vardas ir del to dideles žalos patyre valstybe.

Apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog nenustatytas dideles žalos padarymo požymis, todel nera pagrindo spresti klausima del ikiteisminio tyrimo pradejimo Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroru R. Š. ir B. M. atžvilgiu.

Apygardos teismas sutinka su tuo, kad baudžiamasis procesas ipareigoja prokurora, pabaigus ikiteismini tyrima, perduoti byla teismui, ir del to negali buti sprendžiamas jo kaltes klausimas, nes tai yra pastarojo pareiga.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnio nuostatas, prokuroras visuomet privalo savo kompetencijos ribose imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taciau, siekdamas tai padaryti per imanomai trumpiausia laika, turi vadovautis ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliecio teises ir laisves, visuomenes ir valstybes interesus, ne tik greitai, bet ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu nubaustas teisingai ir niekas nekaltas nebutu nuteistasis (Lietuvos Respublikos BPK 1 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnio nuostatomis, prokuroras surašo kaltinamaji akta po to, kai atlieka šiame straipsnyje numatytus veiksmus, t.y. paskelbia itariamajam, o kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteismini tyrima; pagal proceso dalyviu prašymus supažindina juos su ikiteisminio tyrimo medžiaga; motyvuotu nutarimu išsprendžia gautus prašymus papildyti ikiteismini tyrima. Lietuvos Respublikos BPK 63 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroro nutarimus proceso dalyviai gali apskusti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skunda, šis jo nutarimas gali buti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisejui.

Lietuvos Respublikos BPK 214 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima gali buti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skunda, šis jo nutarimas gali buti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisejui. Ikiteisminio tyrimo teisejo sprendimas gali buti skundžiamas Lietuvos Respublikos BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Taigi šios baudžiamojo proceso istatymo nuostatos suponuoja išvada, jog kiekvienu atveju prokuroras turi pareiga spresti proceso dalyviu pareikštus prašymus, priimti del to nutarimus ir, siekdamas išvengti klaidu, esant proceso dalyviu prašymams, pasitikrinti šiu nutarimu pagristuma, kaip tai numato pirmiau aptartos istatymines nuostatos. Tik tuomet, išsprendus visus šiuos klausimus, galima svarstyti, ar buvo viskas padaryta, kad tyrimas butu išsamus, itarimai pareikšti tinkamai, visiems asmenims, ir ikiteisminis tyrimas jau gali buti užbaigtas. Šiuo konkreciu atveju prokurorai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, ir byla perdave teismui istatymu nustatyta tvarka nepasitikrine savo procesiniu sprendimu pagristumo.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog Panevežio apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi nukentejusiosios atstovu N. V. ir A.Venckaus skundus del prokuroru nutarimu nutraukti ikiteismini tyrima prieš A. U., L. S., J. F. bei V. N. ir prašymus papildyti ikiteismini tyrima del tu paciu asmenu gražino nagrineti ikiteisminio tyrimo teisejui, o baudžiamoji byla Nr. 23-1-00834-08, kurioje A. U. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str., paskirta nagrineti teisiamajame posedyje.

Skunda nagrinejancio teismo manymu, tik byla Nr. 23-1-00834-08 išnagrinejus teisiamajame posedyje bei ikiteisminio tyrimo teisejui išnagrinejus prokuroru priimtu procesiniu sprendimu pagristumo klausima, galima butu spresti, ar kaltinamojo akto surašymas ir bylos perdavimas teismui, nesulaukus skundu nagrinejimo rezultatu, apsunkino bylos nagrinejimo procesa ir ar tuo buvo padaryta kokia nors žala mažametes nukentejusiosios interesams. Kol byla neišnagrineta teisme, svarstyti apie kokia nors pareigunu atsakomybe nera pagrindo.

Nors apeliantas teigia, jog tik pradejus nauja procesa, t.y. nauja ikiteismini tyrima pareigunu atžvilgiu, galima nustatyti jo skunde nurodytas aplinkybes, taciau, vadovaujantis BPK 3 str. nuostatomis, baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, nesant duomenu apie tai, kad pareigunu veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Todel apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog pradeti ikiteismini tyrima Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroru R. Š. ir B. M. atžvilgiu nera istatyminio pagrindo.

Esant šioms aplinkybems, naikinti apylinkes teismo nutarti del pareiškejo skunde išdestytu argumentu, nera pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

pareiškejo mažametes nukentejusiosios D. K. igalioto atstovo advokato Aido Venckaus skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. gegužes 17 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.