- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-756-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
- Kreditorius
- UAB „SEB lizingas“
- Skolininkas
- UAB „Jukunda Mare“, UAB „Jukunda“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Almos Urbanavičienės, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (laiduotojo) UAB „Jukunda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ pareiškimą skolininkams UAB „Jukunda Mare“ ir UAB „Jukunda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nust a t ė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „SEB lizingas“ 2010-01-04 kreipėsi pareiškimu į teismą ir prašė išieškoti 38214,73Lt skolos, 6011,33 Lt delspinigių, 6 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 331,70 Lt bylinėjimosi išlaidų solidariai iš skolininko UAB „Jukunda Mare“ ir laiduotojo UAB „Jukunda“, reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininko UAB „Jukunda Mare“ ir laiduotojo UAB „Jukunda“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą įsiskolinimo dydžiu, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su kreditoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino; uždėjo areštą skolininkams UAB „Jukunda Mare“ ir UAB „Jukunda“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, ir piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, priklausančioms skolininkams. Nurodė, jog bendra abiejų skolininkų areštuoto turto, turtinių teisių vertės ir lėšų suma savo verte turi atitikti 44226,06 Lt pareiškimo kainą. Teismas nurodė, jog kreditoriaus reikalavimai skolininkams yra solidaraus pobūdžio, visų skolininkų atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau skolininkų atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma neturi būti didesnė už pareiškimo sumą, t.y. neviršyti 44226,06 Lt. Teismas konstatavo, kad, nesiėmus pareiškimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Šalies argumentai
Apeliantas (skolininkas, laiduotojas) UAB „Jukunda“ atskirtuoju skundu prašo nutartį panaikinti dalyje, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos skolininko (laiduotojo) UAB „Jukunda“ atžvilgiu. Nurodo, jog pirmiausia teismas turėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu minėtos prievolės atsirado. Skolininkui UAB „Jukunda Mare“ atsirado tiesioginė piniginė prievolė mokėti 38.214,73 Lt kreditoriui UAB „SEB lizingas“ pagal finansinio lizingo sutartį Nr. L2008-050107. Skolininko UAB „Jukunda“ prievolė atsirado pagal laidavimo sutartį Nr. LSL2008-050107. Pagal finansinio lizingo sutarties 22.2 punktą kilę ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, tačiau laidavimo sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad ši sutartis sudaryta ir iš jos kylantys ginčai sprendžiami LR įstatymų numatyta tvarka, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Taigi kreditorius privalo su pareiškimu skolininkui UAB „Jukunda“ kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pažeisdamas teismingumo taisykles, priėmė nagrinėti klausimą, kuris jam nepriklauso, dėl to neteisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones skolininko (laiduotojo) UAB „Jukunda“ atžvilgiu. CPK nenumato galimybės prašyti teismo išduoti vieną teismo įsakymą iš karto dviems skolininkams, o juo labiau - iš karto dviems skirtingiems proceso dalyviams pagal jų teisinę prigimtį arba solidariai iš dviejų skolininkų.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „SEB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Šioje byloje kreditorius UAB „SEB lizingas“ į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o CPK 432 straipsnis nustato, kad, neesant specialiųjų normų CPK XXIII skyriuje, yra taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Abiems bendraskoliams kyla solidarioji prievolė, įsiskolinimo suma yra grindžiama tais pačiais dokumentais, todėl paduotas vienas pareiškimas. Be to siekiama civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. CK 6.6 straipsnio 4, 5, 6 dalys nustato kreditoriaus teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš solidariųjų skolininkų bei jų bendrą pareigą iki visiško prievolės įvykdymo kreditoriui momento, nesvarbu, kuris bendraskolis ir kokia dalimi tą prievolę vykdo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Kreditorius UAB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimo taisyklės.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes konstatavo ir skolininkas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad pareiškimą šiuo konkrečiu atveju užtikrinti buvo būtina (CPK 144 str.).
Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų teigia, jog teismas nesiaiškino fakto, kad skolininko UAB „Jukunda“ prievolė atsirado pagal laidavimo sutartį, kurios 6.1 punkte nurodyta, jog iš šios sutarties kylantys ginčai sprendžiami LR įstatymų numatyta tvarka, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Tokiu būdu teismas skundžiama nutartimi išsprendė klausimą, pažeisdamas teismingumo taisykles. Be to CPK nenumato galimybės prašyti teismo išduoti vieną teismo įsakymą, kuriame priteisiama skola solidariai iš dviejų skolininkų, ypač, kai šie skolininkai yra skolininkas ir laiduotojas. Tačiau tokie apelianto argumentai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti, todėl atmestini.
Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Bylos duomenys tvirtina, kad pagal skolininko UAB „Jukunda Mare“ ir kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarties 22.2 punktą kilę ginčai sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, o pagal apelianto (skolininko) UAB „Jukunda“ ir kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ laidavimo sutarties 6.1 punktą - iš šios sutarties kylantys ginčai sprendžiami LR įstatymų numatyta tvarka Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. CK 6.81 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju kreditorius, prašydamas priimti teismo įsakymą, nurodė, jog su skolininku UAB „Jukunda Mare“ sudaryta lizingo sutartis skolininko nėra įvykdyta, taigi UAB „Jukunda Mare“ ir UAB „Jukunda“ (laiduotojas) atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pažymėtina, jog, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.
Taigi nagrinėjamu atveju kreditorius, siekdamas prisiteisti iš abiejų bendraskolių skolą, į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. CPK 432 straipsnis nustato, kad, nesant specialiųjų normų CPK XXIII skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, yra taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Minėtame skyriuje išimčių bendrai CPK 30 straipsnio 12 dalies normai nenustatyta. Pagal minimo CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui. Šiuo atveju kreditorius, reikšdamas solidarų reikalavimą abiems bendraskoliams, pasirinko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą pagal su vienu iš bendraskolių sudarytą susitarimą dėl teismingumo, nes akivaizdu, jog du tapačius pareiškimus kreditorius negalėtų paduoti skirtingiems teismams (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), o CPK nenumato pareigos kreditoriui kreiptis į teismą su atskiru pareiškimu dėl kiekvieno iš solidarių skolininkų. Atvirkščiai, CPK 43 straipsnio normos numato procesinio bendrininkavimo atvejį, kada ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai keliems atsakovams, jei ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai arba įpareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, taip pat kai atsakovus sieja bendrai jiems pagal įstatymus priklausančios teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju tiek kreditorių, tiek skolininką ir laiduotoją sieja to paties pobūdžio reikalavimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, taip pat skolininkus sieja bendrai jiems pagal įstatymus priklausančios teisės ir pareigos (CK 6.81 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentas, kad teismas skundžiama nutartimi išsprendė klausimą, pažeisdamas teismingumo taisykles, nepagrįstas.
Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog CPK nenumato galimybės prašyti teismo išduoti vieną teismo įsakymą, kuriame priteisiama skola solidariai iš dviejų skolininkų, ypač, kai šie skolininkai yra skolininkas ir laiduotojas. Šioje nutartyje jau konstatuota, jog UAB „Jukunda Mare“ ir UAB „Jukunda“ atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6. 81 str.1 d.), o CPK XXIII skyriuje nėra nustatytas draudimas reikšti pareiškimą dviem ir daugiau solidariųjų skolininkų. Be to CPK nenumato ir pareigos kreditoriui kreiptis į teismą dėl kiekvieno iš solidariųjų skolininkų atskirai. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, jog CPK 43 straipsnio normos numato procesinio bendrininkavimo atvejį, kada ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai keliems atsakovams, jei ieškinio dalykas yra to paties pobūdžio reikalavimai arba įpareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, taip pat kai atsakovus sieja bendrai jiems pagal įstatymus priklausančios teisės ir pareigos. CPK XXIII skyriuje išimčių bendrai CPK 43 straipsnio dėl procesinio bendrininkavimo normai nenustatyta, todėl solidariąją prievolę turintys bendraskoliai gali būti ir skolininkas, ir laiduotojas.
Dėl kitų apelianto UAB „Jukunda“ atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto valstybei priteistinos 8,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko (laiduotojo) UAB „Jukunda“ (juridinio asmens kodas 241581080) valstybei 8 (aštuonis) litus 50 centų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.