Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-281-932/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-29
Bylos Nr.
1S-281-932/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-281-932/2022Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-114 netaikyti nuteistajam R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. balandžio 6 d.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. kovo 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 4 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės R. L. atliko 2020 m. rugpjūčio 4 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 2 metai 8 mėnesiai 6 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-114 nutarė netaikyti nuteistajam R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, įsitraukti į užimtumo veiklas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. L. skundą dėl Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. Skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 58-114, ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, bei aktualiais išlieka kriminogeniniai veiksniai, gyvenimo stilius, draugai, lėšų tvarkymas, pajamos, darbinės nuostatos ir elgesio probleminės sritys. Laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau kaip 6 metai, todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos probleminės sritys, tokios kaip gyvenimo stilius, draugai, lėšų tvarkymas, darbinės nuostatos, yra visiškai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo nuteistojo asmens. Nuteistajam kategoriškai nepriimtini tokie argumentai, kuriais siekiama tik pateisinti nemotyvuotą Komisijos nutarimą. .

5.2. Pabrėžia, kad apylinkės teismas sprendimą motyvavo ir tuo, kad nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu įsitraukė ne į visas reikalingas intervencines priemones, tokias kaip darbo paieška pataisos įstaigoje. Čia nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Vilniaus pataisos namų teritorijoje nėra jokių gamybinių patalpų, kuriose būtų atliekami darbai, nėra jokių sąlygų susirasti darbą ir įsidarbinti, o teiginys apie darbo paieškas įkalinimo įstaigoje yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Bausmės atlikimo įstaigoje nėra nei vienos darbo vietos, pritaikytos dirbti pagal jo įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius. Pataisos namų administracija neteikė jokių pasiūlymų dėl įsitraukimo į darbą, neteikė konsultacijų, kokių veiksmų imtis, kad padidėtų įsidarbinimo galimybės bei nesuteikė galimybės atlyginti civilinius ieškinius, o visą nekompetenciją perkelia nuteistajam, pabrėžiant neva jis nededa pastangų susirasti darbą.

5.3. Skunde nurodoma, kad yra įvykdytos visos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, todėl nuteistajam nesuprantama Komisijos rekomendacija tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. Komisija nenurodo, kam, kodėl ir kokiu tikslu teikia tokią rekomendaciją, todėl, nuteistojo vertinimu, tokia rekomendacija yra absoliučiai nemotyvuota. Nuteistojo teigimu, tokiu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji gali būti nebeskatinami pasitaisyti.

5.4. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas de facto neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą. Teigti, jog rekomendacijos REC(2003)22 nuostatos tėra gairėmis, kurioms galima nusižengti, jeigu nacionaliniai įstatymai tokių nuostatų nenumato, kategoriškai negalima. Skunde taip pat nurodoma, kad šių metų spalio mėnesį nuteistajam sueis ¾ atliktos bausmės dalis, todėl jam bus taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio nuostatos ir jis savaime bus paleistas į laisvę, esant tiems patiems charakterizuojantiems duomenimis, todėl kaip nesuprantamą vertina teismo sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo ir nuteistąjį papildomai laikyti du mėnesius bausmės atlikimo vietoje.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. L. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų, tačiau vien šios formalios sąlygos nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas įpareigoja nustatyti ir materialiąsias sąlygas, t. y. žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatyme numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Taigi, remiantis Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pakankamai pakeitė savo elgesį ir gali jį toliau keisti teigiama linkme būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. L. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Bausmės atlikimo metu nuteistasis iš viso buvo aštuonis kartus skatintas už gerą elgesį, kameros tvarkinio pareigų atlikimą, dalyvavimą užimtumo renginiuose, socialinės reabilitacijos, pozityvumo programose, mokymąsi, stropų darbą. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos mokytis yra teigiamos, pastarais įgijo vidurinį išsilavinimą, suvirintojo profesiją. Nuteistasis perkeltas į Marijampolės pusiaukelės namus dirbo UAB „JRS Auto“ auto-šaltkalviu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 rugpjūčio 3 d. Byloje pateikta MB „Amūras“ direktoriaus pažyma patvirtina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju įmonė sutinka R. L. įdarbinti pardavimų vadybininko pareigose (asmens bylos 3 t., b. l. 38). R. L. palaiko ryšius su artimaisiais ir tai gali būti vertinama kaip nuteistojo socialinę integraciją laisvėje palengvinantis veiksnys. Paleistas lygtinai pastarasis turėtų gyvenamąją vietą, galėtų dirbti. Byloje pateiktas A. G. sutikimas, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos R. L. galėtų neterminuotai gyventi jai priklausančiame bute (asmens bylos 3 t., b. l. 39). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis dažniausiai laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesniojo teismo įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog R. L. elgesys sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

10. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo vien pozityvus. Nuteistasis iš viso bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 3 kartus. Pažeidimai susiję su draudžiamais turėti pataisos įstaigoje daiktais (mobiliojo ryšio telefonas, SIM kortelė), alkoholio vartojimu trumpalaikės išvykos už pataisos namų teritorijos ribų metu, pareigūno reikalavimų nevykdymu, t. y. už šiurkščių pažeidimų padarymą. Be to, nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už kuriuos nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota pokalbiu. Nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti į pusiaukelės namus, tačiau nepateisino parodyto pasitikėjimo ir dėl pažeidimo padarymo buvo atgal sugrąžintas į pataisos namus.

11. Vertinant nuteistojo elgesio pokyčius, svarbu pažymėti, kad jo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su materialinės naudos gavimu neteisėtu būdu, kriminalines nuostatas palaikančiu elgesiu. Pabrėžtina, kad vienas iš pagrindinių teisėtų pajamų šaltinių yra oficialus darbas. Galima pastebėti, kad atlikdamas bausmę nuteistasis demonstravo dviprasmišką požiūrį į darbą. Viena vertus, nuteistasis buvo įsidarbinęs, kai bausmę atliko pusiaukelės namuose. Kita vertus, tai buvo pakankamai trumpas laikotarpis, o didžiąją dalį bausmės laiko jis atliko Marijampolės, šiuo metu Vilniaus pataisos namuose, kur nė karto nedirbo. Nedarbą nuteistasis grindžia tuo, kad Vilniaus pataisos namuose nėra jokių sąlygų susirasti darbą bei įsidarbinti, nėra nei vienos darbo vietos, pritaikytos dirbti pagal jo įgytą profesiją, o administracija neteikė pasiūlymų darbui. Sutiktina, jog nuteistojo įsidarbinimo galimybės nepriklauso išimtinai tik nuo jo paties pastangų, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistasis nerodė jokios iniciatyvos įsidarbinti, per ilgus bausmės atlikimo metus neteikė prašymo pataisos įstaigos administracijai dėl darbo suteikimo. Tokios aplinkybės parodo, kad nuteistasis yra linkęs dirbti tik tokį darbą, kuris jam atrodo tinkamas, būtent pagal jo turimą specialybę. Nuteistasis savo nedarbą ir kitas problemines sritis bando pateisinti ir perkelti dėl to atsakomybę pataisos namų administracijai, pats nedėdamas didesnių pastangų.

12. Pabrėžtina ir tai, kad būdamas laisvėje iki nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis didžiąją dalį laiko dirbo, tačiau gaunamos pajamos nuteistajam buvo nepakankamos, dėl ko jis materialinės naudos siekė gauti iš nusikalstamų veikų. Ši aplinkybė, atsižvelgus į nuteistojo neigiamą požiūrį į darbą bausmės atlikimo metu ir teistumą už narkotinių medžiagų prekybą bei kitas nusikalstamas veikas, gali būti siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos nusikalstamais būdais. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu vis dar egzistuoja tokios jo savybės, kurios anksčiau yra prisidėjusios jo nusikalstamo elgesio.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu nedėjo maksimalių pastangų, siekdamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors ir skunde teigiama, kad visos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra įvykdytos, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nuteistojo elgesys nuoseklumu nepasižymėjo, ir nuo ankstesnės 2021 m. spalio 22 d. socialinio tyrimo išvados dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius netgi padidėjo, be to, papildomai nustatytos nuteistojo negatyvios nuostatos priežiūros atžvilgiu. Neginčytina, jog nuteistasis dalyvauja intervencinėje priemonėje, nukreiptoje į mąstymo ir elgesio nuostatų kriminogeninių rizikos poreikių korekciją, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, šioje priemonėje nuteistasis pradėjo dalyvauti tik 2022 m. kovo 10 d., kai liko pakankamai nedaug laiko iki pakartotinio jo elgesio vertinimo, tuo tarpu pastarajam rekomenduota dalyvauti socialinės reabilitacijos programose dar Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu. Akivaizdu, kad delsdamas pakankamai ilgą laiko tarpą vykdyti rekomenduojamas priemones, nuteistasis tik fragmentiškai įsitraukė į elgesį koreguojančias veiklas ir tikėjosi palankaus Komisijos sprendimo, nedėdamas maksimalių pastangų šalinant kriminogeninius veiksnius ir mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra pilnai įvykdytos ar nuteistasis būtų padaręs akivaizdžią pažangą. Atsižvelgiant į tai, aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo galimybės keisti savo elgesį ir tęsti reabilitacijos procesą būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

14. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo akivaizdžios pažangos nepatvirtina ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2021 m. spalio 19 d. ir 2022 m. balandžio 19 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką, nuteistajam abiem atvejais buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kai anksčiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būdavo nustatyta žema. Tokį rizikos pasikeitimą lėmė 2021 m. spalio 19 d. nustatytas drausmės pažeidimas, dėl kurio nuteistasis buvo iš pusiaukelės namų perkeltas atgal į pataisos namus. Nuo to laiko nuteistojo elgesys nepasižymėjo jokiais nuolatinio pobūdžio veiksmais, kurie mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir išimtinai teigiamai apibūdintų nuteistąjį. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad R. L. nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent nuteistojo pasyvus elgesys bausmės atlikimo metu ir padaryti pažeidimai nulėmė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymą.

15. Nuteistasis skunde papildomai pažymi, kad apylinkės teismas de facto neigė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą. Nuteistojo minimame teisės akte rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Vis tik tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, kad apylinkės teismas būtų pažeidęs tarptautinius teisės aktus ar netinkamai taikęs BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą.

16. Galima pastebėti, jog nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad jis šių metų spalio mėnesį bus savaime paleistas į laisvę, dėl to, pastarojo teigimu, teismas, įvertinęs tai, turėjo taikyti lygtinį paleidimą ir nebelaikyti nuteistojo papildomai du mėnesius įkalinimo įstaigoje. Kaip matyti, tokią išvadą nuteistasis daro remdamasis BVK 82 straipsnio nuostatomis, kurios, be kita ko, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją yra netekusios galios. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji turi galimybę būti paleisti anksčiau negu pasibaigia paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas taikant lygtinio paleidimo institutą, todėl nesuprantami nuteistojo teiginiai apie savaiminį jo paleidimą neįvykdžius bausmės ar netaikius lygtinio paleidimo.

17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo R. L. nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, spręstina, jog R. L. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą, todėl sutiktina su Komisijos nutarimu ir rekomendacijomis nuteistajam tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, įsitraukti į užimtumo veiklas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria netenkintas R. L. skundas dėl Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-114, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė